Byla C‑33/14 P

likviduojama Mory SA ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Ieškinys dėl panaikinimo — SESV 263 straipsnis — Priimtinumas — Neteisėta ir nesuderinama pagalba — Pareiga susigrąžinti — Europos Komisijos sprendimas neišplėsti pareigos susigrąžinti pagalbos gavėjo perėmėjui — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Nacionaliniuose teismuose pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir pagalbos susigrąžinimo — Teisė pareikšti ieškinį — Konkrečiai nesusijęs ieškovas“

Santrauka – 2015 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Prašymas atnaujinti žodinį bylos nagrinėjimą – Prašymas leisti pateikti pastabas dėl generalinio advokato išvadoje iškeltų teisės klausimų – Atnaujinimo sąlygos

   (SESV 252 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – „Locus standi“ – Kumuliacinės sąlygos – Ieškinio nepriimtinumas netenkinant vienos iš šių sąlygų

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo kontrolė – Leistinumas

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

4. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Galimo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas nacionaliniame teisme po ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo – Priimtinumas – Sąlygos

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

5. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Bet kurio nacionaliniuose teismuose pareikšto ieškinio pagrindimas – Priimtinumas – Sąlyga

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

6. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Bet koks visuotinai taikomas aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus –Komisijos sprendimas, apsaugantis neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą gavusios įmonės turto įgijėją nuo pareigos grąžinti – Neįtraukimas

   (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

7. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Nepradėjus formalios tyrimo procedūros priimtas sprendimas, susijęs su per formalią tyrimo procedūrą priimtu sprendimu ir jį papildantis – Pagalbą gavusios įmonės konkurentės – Konkurencinės padėties valstybės priemonės iš esmės paveiktoje rinkoje įrodymų nebuvimas – Nepriimtinumas

   (SESV 108 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 24–28 punktus)

2.  Kalbant apie ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą, pažymėtina, jog suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir teisė pareikšti ieškinį yra atskiros priimtinumo sąlygos, kurias fizinis ar juridinis asmuo turi tenkinti kumuliatyviai, kad galėtų pateikti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

   Pirma, fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai. Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir esantis ir, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi būti jo pareiškimo etape, antraip ieškinys yra nepriimtinas, ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nėra poreikio jį priimti. Taigi suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio pareiškimo teisme sąlyga.

   Antra, ieškinio, pateikto fizinio ar juridinio asmens dėl teisės akto, kuris nėra jam skirtas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, siejimas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį, galimas dviem atvejais. Viena vertus, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Kita vertus, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs.

   Taigi ieškovas negali teigti, jog vien aplinkybė, kad fizinis ar juridinis asmuo yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, būtinai įrodo jo suinteresuotumą pareikšti ieškinį.

   (žr. 55–59, 62 punktus)

3.  Nors tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais grindžia tuos faktus, Teisingumo Teismas yra kompetentingas vykdyti savo kontrolę, jei Bendrasis Teismas kvalifikavo jų teisinį pobūdį ir jais remdamasis padarė teisines išvadas. Todėl klausimas, ar, atsižvelgiant į tokius faktus ir įrodymus, dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo Sąjungos teisme apeliantui gali būti suteikta naudos nagrinėjant nacionaliniame teisme pareikštą ieškinį, dėl kurio būtų galima pripažinti jo suinteresuotumą pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, yra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo apeliaciniame procese vykdoma kontrolė.

   (žr. 68 punktą)

4.  Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl panaikinimo remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa gali būti kaip galimo ieškinio dėl atsakomybės pagrindas, jeigu šis suinteresuotumas nėra hipotetinis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad kai Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje dėl panaikinimo ieškovas užsimena apie ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimą nacionaliniame teisme, ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pareikštas po to, kai Bendrajame Teisme pareiškiamas ieškinys dėl panaikinimo.

   Tokiomis aplinkybėmis suinteresuotumą pareikšti ieškinį reikia vertinti in concreto, atsižvelgiant, be kita ko, į nurodomo neteisėtumo padarinius ir tariamai patirtos žalos pobūdį. Taigi jeigu priimdama sprendimą Komisija nurodė neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą gavusiai įmonei ją grąžinti ir vėlesniu sprendimu, ginčytu pareiškus ieškinį dėl panaikinimo, ji apsaugojo pagalbos gavėjos turtą perėmusią įmonę nuo šios pareigos, remiantis vien šia aplinkybe galima įrodyti, kad ieškovas yra suinteresuotas prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą, nes nacionaliniame teisme jo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama atlyginti žalą, kurią jis teigia patyręs dėl nagrinėjamos pagalbos suteikimo, būtent grindžiamas prielaida, kad pagalbą gavusios įmonės turto įgijėjas, kaip perėmėjas, turi būti laikomas šios pagalbos gavėju. Kadangi panaikinus ginčijamą sprendimą viena iš pasekmių galėtų būti tai, kad įmonė perėmėja nuo šiol turėtų būti laikoma pagalbos, kurią suteikus padaryta ieškovo nurodyta žala, gavėja, dėl tokio panaikinimo savaime galėtų padidėti galimybės, kad nacionaliniame teisme pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo bus patenkintas, kiek tas ieškinys pareikštas įmonei perėmėjai, taigi ir suteikta ieškovui naudos nagrinėjant šį ieškinį.

   Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog negalima reikalauti, kad ieškovas įrodytų, kad pagal nacionalinę teisę įmonė perėmėja galėtų būti faktiškai pripažinta atsakinga už nurodytą žalą vien dėl neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos gavėjos turto perėmimo. Sąjungos teismas, nustatydamas suinteresuotumą jame pareikšti ieškinį, neturi vertinti galimybių dėl nacionaliniuose teismuose pagal nacionalinę teisę pareikšto ieškinio pagrįstumo, taigi ir vietoj šių teismų atlikti tokio vertinimo.

   (žr. 69, 70, 74–76, 79 punktus)

5.  Suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl panaikinimo remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa gali kilti iš bet kurio nacionaliniuose teismuose pareikšto ieškinio, kuriuo nulemiamas galimas teisės akto, ginčijamo Sąjungos teisme, panaikinimas gali suteikti naudos ieškovui.

   Taigi, panaikinus sprendimą, kuriuo Komisija apsaugo nuo pareigos įmonę, perėmusią įmonės, gavusios neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą ir privalančios ją grąžinti, turtą, savaime ieškovui galėtų būti suteikta naudos nagrinėjant jo nacionaliniame teisme pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama, kad valstybė narė būtų įpareigota susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą, nes šio panaikinimo pasekmė būtų tai, kad įmonė perėmėja nebebūtų būtinai atleista nuo iš ginčijamo sprendimo kylančios pareigos grąžinti, taigi panaikinus pastarąjį sprendimą gali padidėti galimybės, kad šis nacionaliniame teisme pareikštas ieškinys bus patenkintas.

   Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu kai kurie svarstymai gali padaryti įtakos ieškovo suinteresuotumui pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme, ši aplinkybė neturi jokios įtakos to ieškovo suinteresuotumui pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, nes šiame teisme pareikšto ieškinio baigtis gali turėti įtakos nacionaliniame teisme pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba, baigčiai.

   (žr. 80, 81, 83 punktus)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 92 punktą)

7.  Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo valstybės pagalbos srityje, kai ginčijamo sprendimo dalykas yra tai, kad pagalba negali būti susigrąžinta iš asmens, įgijusio dalį tos pagalbos, pripažintos neteisėta ir nesuderinama, pradinio gavėjo (šis turi sugrąžinti šią pagalbą pagal ankstesnį Komisijos sprendimą) turto, ginčijamas sprendimas turi būti laikomas su minėtu ankstesniu sprendimu, kuriuo nurodoma susigrąžinti pagalbą iš pradinio gavėjo, susijusiu ir jį papildančiu sprendimu, kiek jame apibrėžta jo apimtis, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos gavėjo statusą, taigi ir pareigos sugrąžinti nagrinėjamą pagalbą vykdytojo statusą, po šio sprendimo priėmimo nutikus įvykiui, kaip antai trečiajam asmeniui įsigijus dalį minėtos pagalbos pradinio gavėjo turto.

   Kadangi ankstesnį sprendimą, kuriuo nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą iš pradinio gavėjo, Komisija priėmė pasibaigus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytai formaliai tyrimo procedūrai, ieškovas gali būti laikomas konkrečiai susijusiu su ginčijamu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, jeigu jis, be kita ko, įrodo, kad jo padėtis rinkoje buvo iš esmės paveikta suteikus nagrinėjamą pagalbą. Tačiau vien aplinkybės, kad jis gali būti laikomas suinteresuotuoju asmeniu, kaip jis suprantamas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, nepakanka ieškinį pripažinti priimtinu.

   Be to, tokiomis aplinkybėmis to, jog ieškovas nacionaliniame teisme pareiškė ieškinį siekdamas, kad, pirma, valdžios institucijos būtų įpareigotos susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą ir, antra, būtų atlyginta dėl šios pagalbos suteikimo patirta žala, taip pat nepakanka ieškovą individualizuoti, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, nes kiekvienas asmuo potencialiai gali pareikšti tokį ieškinį.

   (žr. 103–106, 109 punktus)