1.

Dviem prašymais priimti prejudicinį sprendimą nacionaliniai teismai Teisingumo Teismo klausia dėl 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 158/2013, kuriuo tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ( 2 ), galiojimo. Šių prašymų esmė rodo antidempingo teisės aktų dialektiką, viena vertus, jų kaip apsaugos priemonių, taikomų pagal prekybos politiką, sistemą ir, kita vertus, jų kaip išreiškiančių administracinio sprendimo, kuriam taikoma teismo kontrolė, priėmimą.

2.

Klausimai buvo pateikti nagrinėjant CM Eurologistik GmbH (toliau – Eurologistik) ginčą su Hauptzollamt Duisburg (Duisburgo (Vokietija) pagrindinės muitinės tarnybos) ir Grünwald Logistik Service GmbH (toliau – GLS) ginčą su Hauptzollamt Hamburg‑Stadt (Hamburgo miesto (Vokietija) pagrindinės muitinės tarnybos) dėl šių muitinės institucijų surinkto antidempingo muito už Kinijos Liaudies Respublikos kilmės mandarinų konservų importą.

3.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai pateikia keletą ginčijamo reglamento negaliojimo motyvų. Vis dėlto Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėsiu tik klausimą, ar, iš dalies atnaujinus antidempingo procedūrą po to, kai Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiu ankstesnį reglamentą, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas, institucijos gali nekeisti pradinio tyrimo laikotarpio siekdamos nustatyti normaliąją antidempingo muitų vertę vėliau priimtame įgyvendinimo reglamente.

4.

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) ( 3 ) 20 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Būtina numatyti, kad šios priemonės nustoja galioti po penkerių metų, nebent peržiūros metu būtų išsiaiškinta, kad jas reikia tęsti. Taip pat būtina numatyti, kad tais atvejais, kai apie pakitusias aplinkybes pateikiama pakankamai įrodymų, reikia atlikti tarpines peržiūras arba tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar pateisinamas antidempingo muitų sugrąžinimas.“

5.

Pagrindinio reglamento 2 straipsnyje „Dempingo nustatymas“ numatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje <...>“.

6.

2 straipsnio A skirsnio 7 dalies a punkte nustatyta:

„Importuojant iš ne rinkos ekonomikos valstybių, normalioji vertė apskaičiuojama pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, arba pagal kainą, taikomą importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant Bendriją, o jei tai neįmanoma – remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Bendrijoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojama pagrįsta pelno norma.

Atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama pagrįstu būdu ir tinkamai atsižvelgiant į visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją <…>“

7.

Pagrindinio reglamento 6 straipsnyje „Tyrimas“ nustatyta:

„1.   Inicijavus tyrimo procedūras Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradeda tyrimą Bendrijos mastu. Toks tyrimas turi apimti ir dempingą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu. Siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios. Į informaciją susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama.

<…>“

8.

Pagrindinio reglamento 11 straipsnio „Priemonių trukmė, peržiūros ir muitų grąžinimai“ 2 ir 3 dalyse numatyta:

„2.   Galutinė antidempingo priemonė baigia galioti, praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. <…>

<…>

3.   Būtinybė toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrima, jei reikia, arba Komisijos iniciatyva <...>

Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad dempingui kompensuoti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba), kad atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka – arba nebepakanka – žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. <…>“

9.

Taigi lemiamas aspektas atsakant į Teisingumo Teismui pateiktus klausimus susijęs su Sprendimo GLS ( 4 ), kuriame Teisingumo Teismas pripažino negaliojančiu Reglamentą Nr. 1355/2008, kuriuo tam tikrų citrusinių vaisių importui nustatomas galutinis antidempingo muitas ( 5 ), taikymo sritimi. Iš minėto reglamento 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad tyrimas dėl dempingo ir patirtos žalos apėmė laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. ( 6 )

10.

Sprendime GLS Teisingumo Teismas, pritardamas generaliniam advokatui ( 7 ), nutarė, kad, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, importuojant prekes iš ne rinkos ekonomikos valstybių, Europos institucijos turėjo išnagrinėti visą turimą informaciją, kad nustatytų panašią rinkos ekonomikos valstybę ( 8 ).

11.

Taigi Teisingumo Teismas patikslino, kad „Komisija ir Taryba, apskaičiavusios atitinkamo produkto normaliąją vertę pagal už panašų produktą Sąjungoje iš tikrųjų mokėtas ar mokėtinas kainas, nors prieš tai nepakankamai kruopščiai mėgino apskaičiuoti šią vertę pagal trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje nusistovėjusią to paties produkto kainą, pažeidė iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto išplaukiančius reikalavimus“ ( 9 ).

12.

Po Sprendimo GLS Komisija 2012 m. birželio 19 d. paskelbė Pranešimą dėl antidempingo procedūros atnaujinimo ( 10 ), kuriame pareiškė, kad galutiniai antidempingo muitai, sumokėti pagal Reglamentą Nr. 1355/2008, turi būti grąžinti arba perkelti. Be to, ji patikslino, jog iš minėto sprendimo darytina išvada, kad „į Europos Sąjungą importuojamiems tam tikriems paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir t. t.) ( 11 ) nebetaikomos Tarybos reglamentu Nr. 1355/2008 nustatytos antidempingo priemonės“. Siekiant įgyvendinti minėtą Teisingumo Teismo sprendimą, pranešimu taip pat buvo iš dalies atnaujintas antidempingo tyrimas dėl KLR kilmės tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importo. Pranešime buvo patikslinta, kad tyrimas atnaujinamas tiek, kiek tai susiję su panašios šalies pasirinkimu, jei taikoma, ir dempingo skirtumui apskaičiuoti naudojamos normaliosios vertės nustatymu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

13.

Tuomet 2013 m. vasario 18 d. buvo priimtas ginčijamas įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas; jis įsigaliojo 2013 m. vasario 23 d. Įgyvendinimo reglamentas turėjo netekti galios 2013 m. gruodžio 31 d. ( 12 ) Tyrimas dėl dempingo ir žalos, kuria jis buvo grindžiamas, buvo susijęs su laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. ( 13 )

14.

Kalbant apie bylą C‑283/14, bendrovė Eurologistik, teikianti saugojimo ir paskirstymo paslaugas, 2013 m. kovo 20 d. ir 25 d. į muitinės sandėlį, dėl kurio buvo tinkamai susitarta, padėjo Kinijos kilmės mandarinų ( 14 ). 2013 m. balandžio mėn. Eurologistik išgabeno minėtų mandarinų partiją iš muitinės sandėlio ir vėliau pateikė jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją. Šiuo tikslu ji apskaičiavo 9657,99 EUR antidempingo muitą. 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu Hauptzollamt Duisburg nustatė jai 9657,99 EUR antidempingo muitą.

15.

Eurologistik apskundė tokį nutarimą, teigdama, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas negalioja. 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Hauptzollamt Duisburg grąžino 255,25 EUR antidempingo muitų ir 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė skundą motyvuodama tuo, kad privalo taikyti minėtą reglamentą. Todėl Eurologistik apskundė tokį sprendimą Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas), iš naujo remdamasi ginčijamo įgyvendinimo reglamento negaliojimu.

16.

Finanzgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar galioja [ginčijamas įgyvendinimo] reglamentas <...>?“

17.

Byloje C‑284/14 2013 m. balandžio 3 d. pranešimu Hauptzollamt Hamburg Stadt, remdamasi ginčijamu įgyvendinimo reglamentu, nustatė Kinijos kilmės mandarinų konservų importuotojai GLS importo muitą, iš kurio 62983,52 EUR sudarė antidempingo muitas.

18.

Remdamasi minėto reglamento negaliojimu, 2013 m. balandžio 30 d. GLS pateikė skundą Hauptzollamt Hamburg Stadt dėl minėto pranešimo, tačiau 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu jis buvo atmestas kaip neturintis pagrindo. 2013 m. birželio 26 d. GLS dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Finanzgericht Hamburg, o šis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar galioja [ginčijamas įgyvendinimo] reglamentas <...>, nors prieš pat jį priimant nebuvo atliktas savarankiškas antidempingo tyrimas, tačiau buvo tęsiamas dar laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. atliktas antidempingo tyrimas, nepaisant to, kad šis tyrimas, kaip nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime GLS, buvo atliktas neatsižvelgiant į [Reglamento Nr. 384/96] reikalavimus, todėl Teisingumo Teismas minėtame sprendime reglamentą [Nr. 1355/2008], priimtą atlikus šį tyrimą, pripažino negaliojančiu?“

19.

Vienas iš Teisingumo Teisme šioje byloje pateiktų negaliojimo motyvų yra susijęs su nustatymu, ar ginčijamas įgyvendinimo reglamentas prieštarauja pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 daliai tiek, kiek jis grindžiamas tyrimo laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d., nuo kurio jau praėjo daugiau nei penkeri metai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai klausia Teisingumo Teismo, ar tikrinant panašios šalies buvimą, kai iš naujo nustatomas nagrinėjamas antidempingo muitas, yra teisėta atsižvelgti į pradinį tyrimo laikotarpį.

20.

Finanzgericht Düsseldorf nuomone, iš pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies trečio sakinio matyti, kad nagrinėjimas būtinai turi būti susijęs su aktualiu tiriamuoju laikotarpiu ir tai taikoma ir tuo atveju, kai antidempingo muitas yra nustatomas iš naujo. Finanzgericht Hamburg priduria, kad nors iš principo turėtų būti galima atsižvelgti į pradinį tyrimo laikotarpį, šioje byloje to neleidžia padaryti aplinkybė, kad, jeigu tai būtų padaryta, nebūtų galima pakankamai užtikrintai atmesti (rūpestingumo) pareigos pažeidimo, kurį Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime GLS. Jis pažymi, kad trečiųjų šalių įmonės yra tuo mažiau linkusios atsakyti į klausimus, kuo senesnis yra reikšmingas tiriamasis laikotarpis.

21.

Eurologistik ir GLS siūlo kartu nagrinėti pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 9 dalį, iš kurių matyti, kad antidempingo priemonės gali būti nustatomos tik nustačius kuo aktualiausią tiriamąjį laikotarpį. Jos teigia, kad Sprendimas Industrie des poudres sphériques / Taryba ( 15 ) sudarė pagrindą institucijų prievolei pasirinkti laiko atžvilgiu netolimą tiriamąjį laikotarpį. Galiausiai, remdamosi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuojamas tarpinis tyrimas, minėtos šalys teigia, jog ši nuostata taip pat įrodo, kad galiojantys antidempingo muitai nedraudžia atlikti aktualiais duomenimis grindžiamos peržiūros.

22.

Siekdamas atsakyti į negaliojimo motyvą, susijusį su tiriamojo laikotarpio pasirinkimu, siūlau prisiminti kai kuriuos principus, kuriais reglamentuojamas antidempingo muitų nustatymas, taip pat klasikines taisykles, taikomas administracinių sprendimų priėmimo srityje, ir tuomet konkrečiau išanalizuoti jų laikymąsi priimant ginčijamą įgyvendinimo reglamentą.

23.

Neginčijama, kad pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nėra privalomai nustatytas tiriamasis laikotarpis, į kurį turi atsižvelgti institucijos. Jame tik nurodyta, kad tiriamasis laikotarpis paprastai apima ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį iki tyrimo pradžios.

24.

Pirmiausia reikia priminti, kad antidempingo muitais siekiama neutralizuoti dempingo skirtumą, kurį lemia eksporto į Sąjungą kainos ir prekės normaliosios vertės skirtumas, ir taip panaikinti žalingas aptariamų prekių importo į Sąjungą pasekmes ( 16 ). Antidempingo procedūros tikslas – apsaugoti Sąjungos pramonę, kuri turi teisę į šią apsaugą, jeigu įvykdytos pagrindiniame reglamente numatytos sąlygos (pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalis ir 6 straipsnio 4 dalis) ( 17 ).

25.

Taigi Teisingumo Teismas Sprendime Industrie des poudres sphériques / Taryba ( 18 ) patikslino, kad antidempingo muitų įvedimas yra ne sankcija už ankstesnius veiksmus ( 19 ), bet gynybos ir apsaugos nuo dempingu grindžiamos nesąžiningos konkurencijos priemonė, tad dėl šios priežasties antidempingo muitai paprastai negali būti nustatomi ar didinami atgaline data. Tuomet Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad institucijos privalo atlikti tyrimą, kad nustatytų žalą remdamosi „kuo naujesne informacija“ ( 20 ).

26.

Be to, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją, visų pirma antidempingo priemonių srityje. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę, reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais ( 21 ).

27.

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą panaši šalis turi būti pasirenkama pagrįstai ( 22 ). Visų pirma šios šalies pasirinkimas priklauso diskrecijai, kurią institucijos turi analizuodamos sudėtingas ekonomines situacijas. Nors šios diskrecijos įgyvendinimui taikoma Teisingumo Teismo kontrolė, šios kontrolės apimtis yra gana ribota ( 23 ). Todėl Sprendime GLS konstatuotos klaidos apimtį reikia aiškinti siaurai.

28.

Be to, noriu patikslinti antidempingo priemonių trukmę, nes dėl jos pagrindinės bylos šalys painiojosi. Iš tiesų iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, atsižvelgiant į jo 20 konstatuojamąją dalį, matyti, kad antidempingo priemonė galioja tik būtiną laikotarpį. Galutinė antidempingo priemonė nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo jos nustatymo, nebent po peržiūros paaiškėja, kad ją reikia toliau taikyti.

29.

Taigi (priemonių, kurios baigia galioti) peržiūra, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, reiškia, kad Komisija turi nustatyti naują tiriamąjį laikotarpį. Be to, minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalyje numatyta tarpinė peržiūra grindžiama logika atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes. Tai logiškai reiškia, kad turi būti nustatomas naujas tiriamasis laikotarpis. Be to, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalį tiriamojo laikotarpio veiksmingumas ir aktualumas turi ypatingą reikšmę atsižvelgiant į antidempingo muitų grąžinimą ( 24 ), nes dėl šios procedūros pradedamas tyrimas, susijęs su gamintojo ir eksportuotojo eksportu į Sąjungą ir su naujo dempingo skirtumo apskaičiavimu. Šiomis aplinkybėmis Komisijai gali tekti ištirti du tiriamuosius laikotarpius ( 25 ). Tačiau pažymiu, kad procedūra, taikyta po Sprendimo GLS, ir ginčijamo įgyvendinimo reglamento priėmimas nepriskiriamas nė vienam iš nurodytų atvejų.

30.

Galiausiai reikia priminti, kad pagrindinį reglamentą reikia aiškinti atsižvelgiant į 1994 m. Sutartį dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (GATT) ( 26 ), pateiktą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties (toliau – PPO steigimo sutartis), patvirtintos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, 1A priede ( 27 ) .

31.

Tačiau iš paaiškinimų, susijusių su Antidempingo sutartimi, matyti, kad laiko ribų nebeprivaloma laikytis, jeigu dėl nagrinėjamų produktų vyksta teismo procesai ( 28 ). Šis paaiškinimas tikrai taikomas minėtos sutarties nuostatoms, susijusioms su tyrimo pradėjimu ir paskesne jo eiga, kuri PPO apribota 18 mėnesių, primenant, kad Sąjungos teisėje pagal Reglamento Nr. 384/96 6 straipsnio 9 dalį jis apribojamas iki 15 mėnesių. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad ši taisyklė kyla iš bendro principo, pagal kurį, jeigu antidempingo procedūra užsitęsia dėl paskesnio teismo proceso, iš naujo tikrinti esminių antidempingo muitų nustatymo sąlygų nebūtina vien dėl to, kad praėjo laiko. Vis dėlto dėl antidempingo priemonės ginčijimo teisme administracinė procedūra neturi tapti „perpetuum mobile“. Manau, šis principas taip pat galioja taikant pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

32.

Atsižvelgiant į teisėtumo kontrolę ir taisykles, taikomas visoms administracinėms procedūroms, institucijoms šioje byloje nagrinėjamu atveju tenkančių pareigų pagrindas yra SESV 266 straipsnis, kuriame nustatyta, kad institucija, kurios aktas buvo panaikintas, privalo imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

33.

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad akto, kuriuo užbaigiama iš įvairių etapų sudaryta administracinė procedūra, kaip antai antidempingo procedūra, panaikinimas nebūtinai reiškia, kad panaikinama visa procedūra, vykusi iki ginčijamo akto priėmimo ( 29 ).

34.

Antidempingo procedūra yra tokios iš daugelio etapų susidedančios procedūros pavyzdys. Todėl reglamento, kuriuo nustatomos antidempingo priemonės, panaikinimas nereiškia, kad panaikinama visa iki šio reglamento priėmimo taikyta procedūra. Todėl, kaip Taryba patikslina raštu pateiktose pastabose, institucijos sistemingai iš dalies atnaujina pradinį tyrimą, kad ištaisytų pradinio reglamento neteisėtumą. Taigi šis atnaujintas tyrimas apima tik Sąjungos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas pradinis reglamentas, įgyvendinimą ( 30 ).

35.

Taigi pritariu institucijų pozicijai, kiek jos teigia, jog tam, kad būtų įvykdytas sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtumas, pakanka sugrįžti atgal ir ištaisyti Teisingumo Teismo nustatytą atskirą pažeidimą.

36.

Vis dėlto reikia skirti patį panaikinimo motyvą, šiuo atveju – rūpestingumo pareigos nustatant normaliąją vertę pažeidimą, ir šio panaikinimo motyvo dalykinę taikymo sritį, t. y. jo padarinius (spread‑effects) visam Teisingumo Teismo negaliojančiu pripažintam aktui. Iš tiesų procedūrinio pažeidimo apimtį reikia vertinti remiantis konstatuota klaida ( 31 ). Man atrodo akivaizdu, kad kartais tyrimas gali būti atliktas taip prastai, kad procedūrą reikia pradėti iš naujo. Tačiau tai turi aiškiai matytis iš Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo įgyvendinimo reglamentas pripažįstamas negaliojančiu. Šiomis aplinkybėmis patikslinu, kad Sprendime GLS nebuvo kvestionuojamos kitos Reglamento Nr. 1335/2008 išvados, susijusios, pavyzdžiui, su žala, Bendrijos interesu ir eksporto kaina. Visų pirma nebuvo kvestionuojama pati įrodomoji tyrimo galia. Atvirkščiai, procedūrinis trūkumas buvo susijęs su netikrumu dėl duomenų nepakankamumo pasirenkant panašią trečiąją šalį.

37.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, problemos esmę sudaro diskrecijos, kurią institucijos turi, vykdydamos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo antidempingo reglamentas pripažintas negaliojančiu, ribų paisymas. Ši diskrecija gali būti įgyvendinama tik neperžengiant pagrindiniu reglamentu siekiamų tikslų ( 32 ).

38.

Norėčiau pažymėti, kad pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytas tiriamasis laikotarpis ypač skirtas užtikrinti, kad atitinkamų gamintojų veiksmai pradėjus antidempingo procedūrą neturėtų poveikio veiksniams, kuriais grindžiamas dempingo ir žalos apskaičiavimas, ir kad procedūros pabaigoje įvesti galutiniai muitai iš tikrųjų galėtų atlyginti žalą dėl dempingo ( 33 ).

39.

Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju vertinant panaikinimo motyvo padarinius reikia atsakyti į klausimą, ar, atsižvelgiant į šią tiriamojo laikotarpio funkciją, galima ištaisyti pažeidimą, kurį Teisingumo Teismas nustatė Sprendime GLS, neatliekant tyrimo, pagrįsto aktualiu laikotarpiu ir aktualiais duomenimis. Kitaip tariant, reikia nustatyti, kiek klaida nustatant normaliąją vertę galėjo paveikti dempingo vertinimą ( 34 ).

40.

Iš tiesų iš Sprendimo GLS matyti, kad Komisija padarė procedūrinę, o ne esminę klaidą. Iš Pranešimo dėl atnaujinimo matyti, kad tyrimas buvo „atnaujinamas tiek, kiek tai susiję su panašios šalies pasirinkimu, jei taikoma, ir dempingo skirtumui apskaičiuoti naudojamos normaliosios vertės nustatymu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą“ ( 35 ).

41.

Pažymiu, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 43 ir 86 konstatuojamosiose dalyse nurodyti du motyvai, dėl kurių institucijos padarė ginčijamą pasirinkimą. Pirma, „atsižvelgiant į tai, jog taikyti antidempingo muitai, bet kokie nauju tiriamuoju laikotarpiu surinkti duomenys būtų buvę iškraipyti dėl šių antidempingo muitų, ypač siekiant nustatyti žalą“, ir, antra, „šalių pateikti argumentai dėl tariamo dempingo nebuvimo šiuo metu galėtų būti tinkamiau išnagrinėti atliekant tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį“.

42.

Be to, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje patvirtinama, kad, „atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas, jų analizę ir, nepaisant didelių Komisijos tarnybų pastangų, galimų trečiųjų šalių gamintojų nebendradarbiavimą, padaryta išvada, kad, remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, nebuvo galima nustatyti normaliosios vertės, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte“.

43.

Be to, kaip nurodo Taryba, ginčijamu įgyvendinimo reglamentu nustatyti muitai sukelia padarinių tik likusiu Reglamento Nr. 1355/2008 galiojimo laikotarpiu, o ne penkerius metus nuo ginčijamo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo dienos. Taigi ši byla nesusijusi su tyrimu, pradėtu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Be to, Komisija priduria, jog atlikus naują peržiūrą paaiškėjo, kad procedūrinė klaida iš tikrųjų neturėjo jokio poveikio peržiūros rezultatui. Taigi pradinio tyrimo rezultatai yra kuo labiau integruoti į peržiūros rezultatą, kuris išreikštas ginčijamame įgyvendinimo reglamente. Jeigu būtų atliekamas visiškai naujas tyrimas pagal aktualų laikotarpį, tai užtruktų daug laiko, o tai būtų nepateisinama atsižvelgiant į Sąjungos pramonės teisę į šią apsaugą ir į tai, kad procedūrinė klaida apėmė tik dalinį aspektą.

44.

Todėl laikausi nuomonės, kad šioje byloje klaida nustatant panašią šalį nepaveikė kitų veiksnių, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant antidempingo muitą. Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio pagal bendra prekybos politika grindžiamų taisyklių logiką reikėtų naudoti naujausius duomenis, mano supratimu, šių dviejų požiūrių dialektika šioje byloje grindžiama administracine logika, kuria remiantis administracinis aktas negali būti kvestionuojamas dėl vėlesnio faktinės padėties pasikeitimo. Taigi institucijos neviršijo savo diskrecijos ribų.

45.

Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta pirmiau, išnagrinėjus ginčijamą įgyvendinimo reglamentą negalima konstatuoti jo negaliojimo.

46.

Siekdamas nepaveikti kitų nurodytų negaliojimo motyvų nagrinėjimo, siūlau Teisingumo Teismui į Finanzgericht Düsseldorf ir Finanzgericht Hamburg pateiktus klausimus atsakyti taip: išnagrinėjus 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 158/2013, kuriuo tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas, neatskleista aplinkybių, dėl kurių jis negaliotų.