1.

Ši byla pradėta, kai Tribunal Català de Contractes del Sector Públic (Ispanija) (Katalonijos viešojo sektoriaus sutarčių teismas) pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl specialiojo administracinio skundo, susijusio su viešaisiais pirkimais.

2.

Nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme kilo tam tikrų abejonių dėl šio teismo jurisdikcijos, atsižvelgiant į Tribunal Català de Contractes del Sector Públic savybes ir Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, kuriais remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikomas „valstybės narės teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį; daugiausia dėmesio susilaukė būtent kriterijus, susijęs su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „privaloma jurisdikcija“.

3.

Iš tiesų Tribunal Català de Contractes del Sector Públic yra kolegiali specializuota administracinė institucija, kompetentinga nagrinėti specialiuosius skundus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Kaip specializuota institucija ji nėra teismas, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, o jos sprendimas yra galutinis, kiek tai susiję su administracinėmis teisių gynimo priemonėmis. Be to, skundas šiai institucijai pateikiamas fakultatyviai, todėl kyla klausimas, ar ją galima laikyti „valstybės narės teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Dėl šio klausimo Teisingumo Teismas turėtų pirmiausia išaiškinti savo sudėtingą praktiką, susijusią su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „privaloma jurisdikcija“.

4.

Pagal Teisingumo Teismo prašymą, pateiktą priėmus sprendimą pradėti žodinę proceso dalį ir perskirsčius bylą, šioje išvadoje bus konkrečiai nagrinėjamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „privalomos jurisdikcijos“ kriterijus, į kurį Teisingumo Teismas ypač atkreipė dėmesį, taip pat aptariami ir kiti kriterijai. Todėl nenagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos klausimų, susijusių su bylos esme.

5.

Consorci Sanitari del Maresme, kuri norėjo dalyvauti Corporació de Salut del Maresme i la Selva surengtame magnetinio branduolių rezonanso paslaugų užsakymo konkurse, 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė specialųjį skundą dėl perkančiosios organizacijos vertinimo komiteto sprendimo Tribunal Català de Contractes del Sector Públic, kad jai būtų leista dalyvauti šiame konkurse ( 2 ).

6.

Nagrinėdamas šį specialųjį skundą Tribunal Català de Contractes del Sector Públic nusprendė pateikti Teisingumo Teismui penkis prejudicinius klausimus ( 3 ).

7.

2015 m. sausio 13 d. sprendimu Teisingumo Teismas perdavė bylą šeštajai kolegijai ir pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį nusprendė nerengti posėdžio. Be to, jis nusprendė, kad byla bus nagrinėjama nepateikiant generalinio advokato išvados.

8.

Vis dėlto su prašymu priimti prejudicinį sprendimą susijusios institucijos teisminis pobūdis privertė suabejoti Teisingumo Teismo jurisdikcija.

9.

2015 m. vasario 9 d. Teisingumo Teismas pateikė Tribunal Català de Contractes del Sector Públic prašymą pateikti paaiškinimus, šis atsakė 2015 m. vasario 12 d. laišku; Teisingumo Teismas jį gavo 2015 m. vasario 17 d.

10.

Teisingumo Teismas, manydamas, kad būtina išsamiai išanalizuoti klausimą, susijusį su tuo, ar Tribunal Català de Contractes del Sector Públic laikytinas „valstybės narės teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, perdavė bylą nagrinėti didžiajai kolegijai ir laikėsi nuomonės, kad reikia surengti posėdį, kad šalys galėtų pareikšti galimas savo pozicijas dėl Tribunal Català de Contractes del Sector Públic prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo. Todėl Teisingumo Teismas nurodė atnaujinti žodinę proceso dalį, kad patikrintų savo jurisdikciją šioje byloje.

11.

Posėdis įvyko 2015 m. gegužės 12 d. dalyvaujant Ispanijos vyriausybei ir Europos Komisijai. Italijos vyriausybei per posėdį nebuvo atstovaujama, ji tik raštu pateikė pastabas dėl klausimų, susijusių su esme.

12.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, siekdamas įvertinti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. į tai, koks teisinis institucijos pagrindas, ar ji yra nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar jos procesas grindžiamas rungimosi principu, ar institucija taiko teisės normas, taip pat ar ji yra nepriklausoma ( 4 ). Be to, nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą ( 5 ).

13.

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad tai, jog nacionalinė institucija negali būti laikoma teismu, kaip tai suprantama pagal nacionalinę teisę, savaime nėra lemiama, nes sąvoka „teismas“, kaip ji suprantama pagal SESV 267 straipsnį, yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka. Iš tiesų Teisingumo Teismas yra laikęsis nuomonės, kad ši sąvoka taip pat gali apimti institucijas, kurios nėra laikomos teismais pagal nacionalinę teisę ( 6 ) ir kurios nėra valstybės narės teismų sistemos dalis ( 7 ). Taigi Teisingumo Teismas lemiamą reikšmę teikia ne tiek teisiniam institucijos kvalifikavimui, kiek dalykinėms savybėms ( 8 ), todėl reikia įvertinti struktūrines ir funkcines prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos savybes.

14.

Ispanijos vyriausybė per posėdį patvirtino, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic yra „peržiūros institucija“, kaip ji suprantama pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo ( 9 ) 2 straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią ji gali būti neteisminio pobūdžio ( 10 ). Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos taip pat matyti, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic sprendimu išnaudojama „administracinė teisių gynimo priemonė“.

15.

Manau, šios iš nacionalinės teisės kylančios aplinkybės nėra lemiamos, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos savybės įrodo, kad ji atitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus ir šios išvados 12 punkte nurodytus kriterijus, pagal kuriuos ją galima laikyti „valstybės narės teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.

16.

Kalbant apie konkretų viešųjų pirkimų teisinį pagrindą, atsižvelgiant į šios srities svarbą vidaus rinkai ir visų pirma pagrindinių judėjimo laisvių paisymui, Sąjungos teisės aktų leidėjas šiuo aspektu iš esmės suderino nacionalinės teisės aktus. Išimties tvarka privačių asmenų teisminė apsauga taip pat buvo iš esmės suderinta Direktyvos 89/665 nuostatomis, taigi ji jau nebepriklauso vien valstybių narių procesinės autonomijos sričiai, kuri yra apibrėžiama pagal veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus ( 11 ).

17.

Taigi pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių, kurias apima Direktyvos 2004/18 taikymo sritis, atveju perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti šios direktyvos 2–2f straipsniuose nurodytomis sąlygomis, remiantis tuo, kad tokiais sprendimais buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę. Šios teisių gynimo priemonės gali apimti ir nacionaliniuose teismuose paduodamus ieškinius, ir ieškinius pusiau teisminėms institucijoms, nurodytoms Direktyvos 89/665 2 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje.

18.

Šiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar, jei taikytina, aiškinant sąvoką „teismas“, kaip ji suprantama pagal SESV 267 straipsnį, reikia atsižvelgti į tai, kad nagrinėjama institucija buvo įsteigta tam, kad valstybė narė galėtų laikytis savo įsipareigojimų, kylančių iš Direktyvos 89/665. Iš tiesų Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisę neretai tenka aiškinti būtent šioms kvaziteisminėms institucijoms, o kartais tai daro išimtinai šios institucijos, jeigu jų sprendimai praktiškai neskundžiami bendrosios kompetencijos teismams.

19.

Reikia pažymėti, kad savo praktikoje dėl SESV 267 straipsnio aiškinimo, kuri daugiausia buvo formuluojama priėmus Direktyvą 89/665, Teisingumo Teismas kriterijus, susijusius su sąvoka „teismas“, kaip ji suprantama pagal SESV 267 straipsnį, jau taikė lanksčiai ( 12 ), todėl įvairios peržiūros institucijos, kurias valstybės narės taip pat yra numačiusios viešųjų pirkimų srityje, įgijo galimybę teikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus ( 13 ). Nustatydamas kriterijų, kuriuos jis taiko institucijos pripažinimui „teismu“, santykinumą, Teisingumo Teismas teismais, kaip jie suprantami pagal SESV 267 straipsnį, taip pat laikė administracines institucijas, priimančias sprendimus įvairiose Sąjungos teisės srityse paskutine instancija ( 14 ).

20.

Kadangi, man atrodo, Teisingumo Teismas šioje srityje jau taikė pakankamai lankstų SESV 267 straipsnio aiškinimą, kad užtikrintų vienodą Sąjungos teisės nuostatų aiškinimą nacionaliniu lygmeniu, manau, Direktyvos 89/665 nuostatos ar tai, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic turi aiškią jurisdikciją viešųjų pirkimų srityje, neturi konkretaus poveikio SESV 267 straipsnio taikymui šioje byloje.

21.

Kalbant apie Tribunal Català de Contractes del Sector Públic įsteigimą pagal teisės aktus, iš jo atsakymo į Teisingumo Teismo prašymą pateikti paaiškinimus ir iš Ispanijos vyriausybės per posėdį pateiktų pastabų matyti, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic įsteigė Katalonijos autonominė bendrija, naudodamasi Ispanijos teisėje numatyta ypatinga teisėkūros kompetencija ( 15 ).

22.

Pirmiausia ši institucija buvo įsteigta kaip vienasmenė institucija Órgano Administrativo de Recursos Contractuales de Cataluña (Katalonijos administracinė sutartinių teisių gynimo priemonių institucija) 2011 m. liepos 27 d. Įstatymo Nr. 7/2011 dėl mokestinių ir finansinių priemonių ( 16 ) ketvirtąja papildoma nuostata. Dėl padidėjusio darbo krūvio ir bylų, priklausančių Órgano Administrativo de Recursos Contractuales de Cataluña jurisdikcijai, specifiškumo ši institucija buvo pertvarkyta į kolegialią instituciją Tribunal Català de Contractes del Sector Públic2013 m. rugsėjo 3 d. Dekretu Nr. 221/2013 ( 17 ). Šiame dekrete yra nuostatų, be kita ko, susijusių su Tribunal Català de Contractes del Sector Públic įsteigimu, jurisdikcija ir sudėtimi. Taigi akivaizdu, kad šios institucijos įsteigimo pagal teisės aktus kriterijus yra įvykdytas.

23.

Be to, kaip viešųjų pirkimų srities teisminio ginčų nagrinėjimo sistemos dalis, Tribunal Català de Contractes del Sector Públic atitinka nuolatinio pobūdžio reikalavimą ( 18 ). Iš tiesų, nors šio teismo nariai skiriami penkerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinama ( 19 ), vis dėlto, kaip viešosios teisės reglamentuojama institucija, jis yra nuolatinis, taigi tai nėra ad hoc instancija, sudaroma siekiant išnagrinėti individualų ginčą.

24.

Pirma, kalbant apie tai, ar procedūrai, pradėtai Tribunal Català de Contractes del Sector Públic pareiškus specialųjį skundą, būdingas rungimasis, pirmiausia reikia pažymėti, kad reikalavimas, kad procesas būtų grindžiamas rungimosi principu, nėra absoliutus kriterijus ( 20 ). Taigi pagal Karaliaus dekreto įstatymo Nr. 3/2011 46 straipsnį šalys turi galimybę ginčo išsprendimo tikslu pateikti kompetentingai institucijai pastabas ir įrodymus. Pagal Dekreto Nr. 221/2013 14 straipsnį Tribunal Català de Contractes del Sector Públic atveju procedūrų, pradėtų padavus specialųjį skundą viešųjų pirkimų srityje, eiga reglamentuojama teisės aktų, susijusių su viešaisiais pirkimais, pamatinėmis normomis, taisyklėmis, kuriomis užtikrinamas šių teisės aktų įgyvendinimas, ir minėtame dekrete bei teisės aktuose, taikomuose viešosios valdžios institucijų teisiniam režimui, įtvirtintomis procedūrinėmis nuostatomis, ir administracinio proceso teisės aktais pagal bendras teisės normas.

25.

Be to, kadangi aišku, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic paduodant specialiuosius skundus viešųjų pirkimų srityje nagrinėja ginčus tarp, viena vertus, perkančiosios organizacijos kaip atsakovės ir, kita vertus, bylą iškėlusio konkurso dalyvio, manau, šioje byloje sąlyga, susijusi su rungimosi principu grindžiamu procesu, yra įvykdyta.

26.

Kita vertus, remiantis pačios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos pateikta informacija, ši institucija tikrina viešųjų pirkimų srityje priimtų sprendimų teisėtumą. Reikia priminti, kad tokios institucijos kaip Tribunal Català de Contractes del Sector Públic Ispanijoje yra steigiamos, kad būtų laikomasi iš Direktyvos 89/665 kylančių įpareigojimų, pirmiausia įpareigojimo užtikrinti, kad dėl perkančiųjų organizacijų per viešųjų pirkimų procedūrą priimtų sprendimų galėtų būti veiksmingai paduodamas skundas, grindžiamas Sąjungos viešųjų pirkimų teisės arba nacionalinės teisės normų, kuriomis ši teisė perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimu. Taigi Tribunal Català de Contractes del Sector Públic kaip institucija, kompetentinga nagrinėti tokius skundus, akivaizdžiai taiko teisės normas.

27.

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, nepriklausomumo, kuris yra neatskiriamas nuo teisminės funkcijos, sąvoka pirmiausia reikalauja, kad atitinkama institucija turėtų trečiojo asmens statusą sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, priėmusios valdžios institucijos atžvilgiu ( 21 ). Ši sąvoka apima du aspektus. Pirmasis, išorinis, aspektas reiškia, kad institucija turi būti apsaugota nuo išorinės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų laisvei, kiek tai susiję su jiems nagrinėti pateikiamomis bylomis. Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir juo reikalaujama laikytis vienodos pozicijos dėl bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su šios bylos dalyku. Šiuo aspektu reikalaujama, kad būtų laikomasi objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų ( 22 ).

28.

Būtinybė užtikrinti nepriklausomybę ir nešališkumą reikalauja, jog egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, jo narių paskyrimo, įgaliojimų trukmės ir susilaikymo, nusišalinimo ir atšaukimo priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių abejonių dėl to, jog šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai ( 23 ). Pagal teismų praktiką tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija atitiktų nepriklausomumo sąlygą, be kita ko, reikalaujama, kad šios institucijos narių atleidimo atvejai būtų aiškiai nustatyti teisės aktų nuostatose ( 24 ).

29.

Man atrodo, šioje byloje šios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nepriklausomumo sąlygos yra įvykdytos. Iš tiesų pagal Dekreto Nr. 221/2013 2 straipsnį „Teisinis pobūdis“, kuris yra susijęs su Tribunal Català de Contractes del Sector Públic įsteigimu, „Tribunal yra kolegiali specializuota administracinė institucija, įgyvendinanti savo funkcijas visiškai nepriklausomai, objektyviai ir nešališkai, nesusijusi jokiais pavaldumo ryšiais ir negaunanti jokių nurodymų iš atitinkamų viešojo valdymo institucijų“.

30.

Kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos sudėtį, Dekreto Nr. 221/2013 5 straipsnyje numatyta, kad ją sudaro pirmininkas ir du nariai, posėdžiaujantys kaip teisėjai, kuriuos skiria tarnybos, kompetentingos nustatyti viešųjų pirkimų kriterijus ir vadovauti šiems pirkimams bei juos kontroliuoti. Tribunal nariui keliami reikalavimai išvardyti Dekreto Nr. 221/2013 6 straipsnyje. Primenu, kad nariai skiriami penkerių metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta ( 25 ), ir šiai kadencijai Tribunal nariais paskirti pareigūnai administracine tvarka deleguojami į šią instituciją, t. y. jie eina pareigas tik Tribunal Català de Contractes del Sector Públic ( 26 ). Pagal Dekreto Nr. 221/2013 8 straipsnio 4 dalį šios institucijos nariai negali būti atleisti iš pareigų, tačiau jie gali būti nušalinami arba atšaukiami iš pareigų dėl tam tikrų šiame straipsnyje aiškiai nurodytų priežasčių ( 27 ). Dekreto Nr. 221/2013 11 straipsnyje nustatytos specialiosios taisyklės, susijusios su susilaikymo ar nusišalinimo atvejais.

31.

Nors Tribunal Català de Contractes del Sector Públic yra susietas su „tarnyba, kompetentinga nustatyti viešųjų pirkimų kriterijus ir vadovauti šiems pirkimams bei juos kontroliuoti“, jo nesieja jokie pavaldumo ryšiai ir jis negauna jokių nurodymų iš atitinkamų viešojo valdymo institucijų ( 28 ). Priimdamas sprendimą, Tribunal Català de Contractes del Sector Públic esamų interesų atžvilgiu veikia kaip trečiasis asmuo ir turi reikalaujamą nešališkumą ( 29 ).

32.

Galiausiai reikia pažymėti, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic negali būti atsakovas, jeigu jo sprendimai yra ginčijami ( 30 ). Aišku, Tribunal priimti sprendimai ir aktai gali būti skundžiami teismui administracine tvarka, tačiau tai yra antrosios instancijos teisminė apsauga, ir dėl to šios institucijos sprendimai negali prarasti savo teisminio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos sprendimai negali būti peržiūrimi administracine tvarka ( 31 ).

33.

Taigi, mano nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija atitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytą nepriklausomumo kriterijų.

34.

Būtent dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „jurisdikcijos privalomumo“, kaip tai suprantama pagal teismo praktiką, susijusią su SESV 267 straipsniu, Teisingumo Teismui kilo abejonių dėl Tribunal Català de Contractes del Sector Públic kvalifikavimo kaip „valstybės narės teismo“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį. Primenu, kad šiuo atveju labai svarbu žinoti, ar tai, kad skundas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusioje institucijoje nėra vienintelė prieinama teisių gynimo priemonė, nepaisant šios institucijos sprendimo privalomo pobūdžio, neleidžia šios institucijos laikyti „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį.

35.

Iš tiesų, iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad skundas Tribunal Català de Contractes del Sector Públic yra alternatyvus. Šios institucijos teigimu, ieškovas gali pasirinkti ( 32 ), ar kreiptis su specialiuoju skundu į Tribunal Català de Contractes del Sector Públic, ar paduoti ieškinį pagal administracinės teisenos procesą, tačiau jo sprendimas yra privalomas institucijai ir ši negali nuo jo nukrypti ( 33 ). Tačiau, kalbant apie 2007 m. spalio 30 d. Įstatyme Nr. 31/2007 dėl viešųjų pirkimų procedūrų vandens, energijos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose ( 34 ) numatytus specialius sektorius, galimybė tiesiogiai paduoti skundą administracinės teisenos tvarka nėra numatyta. Taigi šių sektorių atveju specialusis skundas nėra alternatyvi priemonė, nes prieš kreipiantis į bendrosios kompetencijos administracinius teismus būtina kreiptis į peržiūros institucijas, kaip antai į Tribunal Català de Contractes del Sector Públic.

36.

Šioje byloje pagrindinės bylos ginčas nėra susijęs su vienu iš Įstatyme Nr. 31/2007 nurodytų ir šios išvados 35 punkte paminėtų specialiųjų sektorių, tad, man atrodo, turi būti taikoma įprasta tvarka.

37.

Iš tiesų reikia priminti, kad į klausimą, ar institucija gali kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, turi būti atsakyta remiantis struktūriniais ir funkciniais kriterijais. Šiuo aspektu nacionalinė institucija gali būti pripažinta „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, jei vykdo teismines funkcijas, o dėl kitų jos vykdomų funkcijų, kaip antai administracinių, toks statusas jai negali būti pripažintas ( 35 ). Iš to darytina išvada, kad siekiant nustatyti, ar nacionalinė institucija, kuriai įstatymo pavesta vykdyti skirtingas funkcijas, laikytina „valstybės narės teismu“ pagal SESV 267 straipsnį, būtina patikrinti, koks yra konkrečių jos funkcijų, kurias ji vykdo tam tikromis teisinėmis aplinkybėmis, pobūdis tuo metu, kai ji kreipiasi į Teisingumo Teismą ( 36 ).

38.

Kaip ir kiti „valstybės narės teismo“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, kriterijai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „jurisdikcijos privalomumo“ kriterijus yra suformuluotas Teisingumo Teismo praktikoje. Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne visuomet nuosekliai vartoja šią sąvoką savo praktikoje. Neretai Teisingumo Teismas aiškiai nenurodo šio kriterijaus ir bent prancūzų kalba šią sąvoką vartoti gana sunku. Man atrodo, sąvoka „prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos „jurisdikcijos privalomumas“ buvo pirmą kartą paminėta Sprendime Dorsch Consult ( 37 ), nors pati sąvoka „privaloma jurisdikcija“ buvo pavartota dar prieš tai, siekiant patvirtinti teiginį, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra „valstybės narės teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį ( 38 ).

39.

Sprendime Dorsch Consult ( 39 ) Teisingumo Teismas išskyrė du jurisdikcijos „privalomumo“ aspektus: pirma, institucija, į kurią kreiptasi, iš tikrųjų suteikia vienintelę galimą teisių gynimo priemonę ir, antra, institucija, į kurią kreiptasi, priima privalomą galią turinčius sprendimus ( 40 ). Vis dėlto toje byloje Teisingumo Teismas nepatikslino šio kriterijaus, suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam aiškinimo variantui, nes toje byloje nagrinėjamos institucijos jurisdikcija buvo „privaloma“ abiem nurodytomis prasmėmis ( 41 ).

40.

Kaip ir generaliniai advokatai D. Ruiz‑Jarabo Colomer, J. Kokott ir M. Szpunar, manau, kad sąvoka „privaloma“ veikiau turi reikšti tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos sprendimai yra privalomi, o ne kad šioje institucijoje pareikštas ieškinys yra vienintelė galima teisių gynimo priemonė ( 42 ).

41.

Iš tiesų Sprendime Emanuel ( 43 )(C‑259/04, EU:C:2006:215) Teisingumo Teismas valstybės narės teismu, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, laikė asmenį, įgaliotą apeliacine tvarka nagrinėti sprendimus, priimtus prekių ženklų registro, kuris dalijosi šia kompetencija su bendrosios kompetencijos teismu ir į kurį kreipimasis priklausė nuo ieškovo, kuris galėjo pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu. Šio asmens sprendimai buvo privalomi ( 44 ).

42.

Be to, Sprendime Ascendi Beiras Litoral e Alta, Auto Estradas das Beiras Litoral e Alta ( 45 ) Teisingumo Teismas „privaloma“ laikė Tribunal Arbitral Tributário (Portugalija) jurisdikciją, o tai buvo alternatyvaus mokestinių ginčų sprendimo institucija, kurios sprendimai buvo privalomi šalims. Mokesčių srityje, kaip ir byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, apmokestinamasis asmuo galėjo kreiptis į administracinį teismą arba prašyti sudaryti mokestinį arbitražą, o mokesčių institucija privalėjo jo sprendimui paklusti. Taigi arbitražo teismas buvo ne papildoma mokesčių mokėtojui suteikiama teisinė priemonė, o tikra tradicinio bylinėjimosi teisme alternatyva ( 46 ).

43.

Taigi iš minėtų sprendimų matyti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, alternatyvios bylinėjimuisi teisme teisių gynimo priemonės buvimas griežtąja prasme nebūtinai reiškia, kad institucija, į kurią kreipiamasi su tokiu alternatyviu skundu, negali būti laikoma „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį ( 47 ). Ši alternatyvi teisių gynimo priemonė gali skirtis nuo tradicinio būdo, kaip yra mokestinio arbitražo atveju, palyginti su administraciniu teismu. Nors vienintelės teisių gynimo priemonės buvimas yra paminėtas daugelyje Teisingumo Teismo sprendimų, kai tuose sprendimuose nagrinėta teisių gynimo priemonė tikrai buvo vienintelė galima teisių gynimo priemonė, Teisingumo Teismas niekada nėra pareiškęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos negalima laikyti „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, remiantis vien tuo motyvu, kad nagrinėjamoje byloje buvo daugiau galimų teisių gynimo būdų ( 48 ).

44.

Be to, man atrodo, Teisingumo Teismas taikė šį kriterijų nuo pat pradžių, kad neįtrauktų privačių arbitražo teismų, kaip jie suprantami klasikiniu požiūriu, nors pats „jurisdikcijos privalomumo“ kriterijus nebuvo paminėtas ( 49 ). Taigi pagal teismo praktiką sutartinis arbitražo teismas nėra valstybės narės teismas, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, nes nėra nei teisinės, nei faktinės pareigos sutarties šalims perduoti savo ginčą nagrinėti arbitražui, o atitinkamos valstybės narės viešosios valdžios institucijos nedalyvauja priimant sprendimą pasirinkti arbitražą ir neprivalo savo iniciatyva įstoti į procesą arbitražo teisme ( 50 ). Tačiau Teisingumo Teismas pripažino pagal teisės aktus įsteigto arbitražo teismo, kurio sprendimai šalims buvo privalomi ir kurio jurisdikcija nepriklausė nuo šalių susitarimo, pateiktų prejudicinių klausimų priimtinumą ( 51 ).

45.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos sprendimo privalomumas tikrai yra būtinas kriterijus, kad šią instituciją būtų galima laikyti „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, tačiau vien jo nepakanka, norint šios institucijos jurisdikciją laikyti „privaloma“, kaip tai suprantama pagal teismo praktiką, susijusią su SESV 267 straipsniu. Šiuo klausimu taip pat svarbu tai, kad nagrinėjama institucija būtų numatyta teisės aktuose ir jos jurisdikcija nepriklausytų nuo šalių valios ( 52 ). Primenu, kad, mano nuomone, vis dėlto nebūtina, kad skundas šiai institucijai būtų vienintelė galima teisių gynimo priemonė.

46.

Jeigu būtų laikomasi priešingo požiūrio, galima būtų teoriškai kelti klausimą dėl Ispanijos administracinių teismų „jurisdikcijos privalomumo“ jiems nagrinėjant administracinį skundą, tiesiogiai pateiktą šiems bendrosios kompetencijos administraciniams teismams viešųjų pirkimų srityje. Man atrodo, tokiu atveju administracinis teismas negalėtų būti laikomas „privalomu“, nes administracinis skundas nebūtų vienintelė esama teisių gynimo priemonė ( 53 ).

47.

Man atrodo, pranašumai, susiję su SESV 267 straipsnio aiškinimu, leidžiantys tokią instituciją kaip Tribunal Català de Contractes del Sector Públic laikyti „valstybės narės teismu“, nepaisant to, kad yra alternatyvi teisių gynimo priemonė, nusveria galimus šio aiškinimo trūkumus. Iš tiesų galimybė pasirinkti vieną iš kelių teisių gynimo priemonių leidžia asmenims pasirinkti tokią teisių gynimo priemonę, kuri jiems atitinkamu atveju atrodo tinkamiausia ( 54 ). Institucijos, atsakingos už specializuotų ieškinių nagrinėjimo procedūras, kaip antai Tribunal Català de Contractes del Sector Públic viešųjų pirkimų srityje, gali turėti daug žinių, kurios leidžia greitai ir panaudojant ekspertines žinias išnagrinėti joms perduotus ginčus. Tačiau gali būti, kad toje pačioje viešųjų pirkimų srityje kai kurie skundai labiau susiję su bendrosios administracinės teisės klausimais. Tokiu atveju privalomas ieškinys specializuotai institucijai neturėtų prasmės, jeigu bendrosios kompetencijos teismas būtų labiau kvalifikuotas išspręsti ginčą ( 55 ).

48.

Reikia pažymėti, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic sprendimai yra privalomi šalims ir juos vykdantiems asmenims ( 56 ). Be to, jų padariniai prilygsta pirmosios instancijos administracinių teismų sprendimų padariniams, nors ieškinys yra paduodamas atitinkamam aukštesnės kompetencijos administraciniam teismui. Man atrodo, jeigu nėra paduotas ieškinys pagal administracinės teisenos procesą, Tribunal Català de Contractes del Sector Públic sprendimai reiškia privalomą ir galutinį perkančiosios organizacijos ir konkurso dalyvio ginčo išsprendimą ( 57 ). Taigi šie sprendimai turi analogišką galią kaip ir sprendimai, turintys res judicata galią.

49.

Iš viso to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Tribunal Català de Contractes del Sector Públic kaip kolegiali specializuota administracinė institucija, įsteigta nacionalinės teisės aktais, kurios teisės aktuose numatyta kompetencija nepriklauso nuo šalių valios ir kuri priima privalomą sprendimą, atitinka teismo praktikoje nustatytus kriterijus, kad ją būtų galima laikyti „valstybės narės teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį. Tai ji nagrinėja ginčą ir turi priimti sprendimą vykstant procedūrai, kurios metu priimamas teisminio pobūdžio sprendimas. Todėl Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl šios institucijos pateiktų prejudicinių klausimų ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

50.

Atsižvelgdamas į pateiktus svarstymus, siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad jis yra kompetentingas priimti sprendimą dėl Tribunal Català de Contractes del Sector Públic pateiktų prejudicinių klausimų.