|
28.9.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 320/7 |
2015 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) nutartis byloje (Administrativen sad – Varna (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) „Koela-N“ EOOD/Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite
(Byla C-159/14) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Apmokestinimas - PVM - Direktyva 2006/112/EB - Mokesčių neutralumo principas - Pirkimo PVM atskaita - Sąvoka „prekių tiekimas“ - Prekių tiekimo buvimo sąlyga - Pervežėjo atliekamas prekių pervežimas tiesiogiai iš tiekėjo trečiajam asmeniui - Įrodymo nebuvimas, kad tiesioginis tiekėjas faktiškai valdo prekes - Tiekėjų nebendradarbiavimas su mokesčių institucijomis - Prekių perkrovimo nebuvimas - Dalykai, keliantys įtarimą dėl mokestinio sukčiavimo))
(2015/C 320/09)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Administrativen sad – Varna
Šalys
Ieškovė: „Koela-N“ EOOD
Atsakovė: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama valstybės narės mokesčių institucijai manyti, kad prekių tiekimas nebuvo atliktas ir taip neleisti įgijėjui atskaityti įgyjant tas prekes sumokėtą pridėtinės vertės mokestį dėl to, kad jis negavo nusipirktos prekės, o ją iš karto išsiuntė trečiajam asmeniui, kuriam jis ją perpardavė, arba dėl to, kad tiesioginis to įgijėjo tiekėjas negavo nusipirktos prekės, o ją iš karto jam išsiuntė. |
|
2. |
Tai, kad ankstesni apmokestinamojo asmens prekybos grandinės tiekėjai nebendradarbiavo su mokesčių institucijomis ir kad atitinkamos prekės nebuvo perkrautos, nėra pakankamas objektyvus pagrindas daryti išvadą, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi grindžiant teisę į atskaitą, susijęs su sukčiavimu. Vis dėlto šios dvi aplinkybės yra objektyvūs elementai, į kuriuos galima atsižvelgti bendrai vertinant visus dalykus ir faktines aplinkybes ir sprendžiant, ar apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi grindžiant teisę į atskaitą, susijęs su sukčiavimu. |