|
16.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 296/6 |
2016 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Wolfgang und Dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft GbR/Finanzamt Krefeld
(Byla C-332/14) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 77/388/EEB - 17 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa - Taikymo sritis - Pirkimo mokesčio atskaita - Prekės ir paslaugos, kartu naudojamos apmokestinamiesiems ir nuo mokesčio atleistiems sandoriams (mišrios paskirties prekės ir paslaugos) - Prekių ir paslaugų, įsigytų pastatui, kuris iš dalies naudojamas sandoriams, suteikiantiems teisę į atskaitą, ir iš dalies sandoriams, nesuteikiantiems teisės į atskaitą, statyti, naudoti, išlaikyti ir prižiūrėti, priskyrimo nustatymas - Nacionalinės teisės akto, kuriame numatyta atskaitos proporcijos apskaičiavimo tvarka, pakeitimas - 20 straipsnis - Atskaitos tikslinimas - Teisinis saugumas - Teisėti lūkesčiai))
(2016/C 296/09)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Wolfgang und Dr. Wilfried Rey Grundstücksgemeinschaft GbR
Atsakovė: Finanzamt Krefeld
Rezoliucinė dalis
|
1. |
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB, 17 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, jog, tuo atveju, kai pastatas naudojamas pardavimo sandoriams, suteikiantiems teisę į atskaitą ir nesuteikiantiems teisės į atskaitą, valstybės narės neturi numatyti, kad prekės ir paslaugos, pirktos šiam pastatui pastatyti, įsigyti, išlaikyti arba prižiūrėti, turi būti, pirma, priskirtos prie šių skirtingų sandorių tam, kad, antra, tik teisė į atskaitą, atliktiną dėl prekių ir paslaugų, kurios naudotos kartu tam tikriems sandoriams, suteikiantiems teisę į atskaitą ir nesuteikiantiems teisės į atskaitą, būtų nustatyta taikant paskirstymo pagal apyvartą kriterijų arba paskirstymo pagal plotą kriterijų, su sąlyga, kad šiuo metodu bus užtikrintas tikslesnis atskaitos proporcijos nustatymas. |
|
2. |
Šeštosios direktyvos 77/388, iš dalies pakeistos Direktyva 95/7, 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jame reikalaujama tikslinti pagal minėtos direktyvos 17 straipsnio 5 dalį atliktą pridėtinės vertės mokesčio už prekes ir paslaugas atskaitą, per atitinkamą tikslinimo laikotarpį pakeitus šiai atskaitai apskaičiuoti naudotą šio mokesčio paskirstymo kriterijų, kuriuo nukrypstama nuo toje pačioje direktyvoje numatyto teisės į atskaitą nustatymo metodo. |
|
3. |
Bendrieji Europos Sąjungos teisės teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiamas taikytinas nacionalinės teisės aktas, kuriame aiškiai nenumatytas nei pirkimo mokesčio tikslinimas, kaip jis suprantamas pagal Šeštosios direktyvos, iš dalies pakeistos Direktyva 95/7, 20 straipsnį, pakeitus tam tikrai atskaitai apskaičiuoti naudotą pridėtinės vertės mokesčio paskirstymo kriterijų, nei pereinamojo laikotarpio tvarka, nors aukščiausiasis teismas apskritai pripažino pagrįstu apmokestinamojo asmens atliktą pirkimo mokesčio paskirstymą naudojantis prieš šį pakeitimą taikytu paskirstymo kriterijumi. |