2.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/4


2016 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Safe Interenvios, SA/Liberbank, SA, Banco de Sabadell, SA, Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA

(Byla C-235/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui - Direktyva 2005/60/EB - Deramo klientų tikrinimo priemonės - Direktyva 2007/64/EB - Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoje))

(2016/C 156/05)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Provincial de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Safe Interenvios, SA

Atsakovai: Liberbank, SA, Banco de Sabadell, SA, Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA

Rezoliucinė dalis

1.

2005 m. spalio 26 d. Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, iš dalies pakeistos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, 5, 7 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais, viena vertus, leidžiama taikyti standartinio deramo klientų tikrinimo priemones kai klientai yra finansų įstaigos, prižiūrimos dėl reikalavimų, susijusių su deramo klientų tikrinimo priemonėmis, laikymosi, kai kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnio c punktą, kita vertus, reikalaujama, kad įstaigos ir asmenys kuriems taikoma ši direktyva, atsižvelgdami į grėsmės vertinimą, taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones situacijose, kurios dėl savo pobūdžio gali sudaryti didelę pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį, kaip antai lėšų pervedimo atveju.

Be to, net nesant tokių įtarimų ar tokios grėsmės, Direktyvos 2005/60, iš dalies pakeistos Direktyva 2010/78, 5 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, jeigu šiomis nuostatomis siekiama sustiprinti kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

2.

Direktyvą 2005/60, iš dalies pakeistą Direktyva 2010/78, reikia aiškinti taip, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, negali trukdyti vykdyti mokėjimo įstaigų priežiūros funkcijas, kurias pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB, iš dalies pakeistos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB, 21 straipsnį turi vykdyti kompetentingos institucijos ir negali pakeisti šių priežiūros institucijų. Direktyvą 2005/60, iš dalies pakeistą Direktyva 2010/78, reikia aiškinti taip, kad nors finansų įstaiga, vykdydama jai priskirtą klientų priežiūros pareigą, gali atsižvelgti į mokėjimo įstaigos savo klientams taikomas deramo tikrinimo priemones, visos jos priimtos deramo tyrimo priemonės turi atitikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę.

3.

Direktyvos 2005/60, iš dalies pakeistos Direktyva 2010/78, 5 ir 13 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, priimti naudojantis diskrecija, kurią valstybėms narėms suteikia šios direktyvos 13 straipsnis, arba kompetencija, numatyta šios direktyvos 5 straipsnyje, turi būti suderinami su Sąjungos teise, visų pirma su pagrindinėmis sutartimis suteiktomis laisvėmis. Nors tokiais nacionalinės teisės aktais, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, siekiama teisėto tikslo, galinčio pateisinti pagrindinių teisių apribojimą ir nors preziumuojama, kad įstaigos, kuriai taikoma ši direktyva, atliktas lėšų pervedimas į kitas valstybes nei ji įsteigta visada kelia didelę pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmę, yra tinkami užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą, vis dėl to šie teisės aktai viršija tai, kas būtina pasiekti tikslui tiek, kiek juose nenumatyta galimybė nuginčyti prezumpcijos lėšų pervedimo, kurie objektyviai nekelia tokios grėsmės, atveju.


(1)  OL C 235, 2014 7 21.