7.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/10

2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) NLB Leasing d.o.o./Slovėnijos Respublika

(Byla C-209/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - PVM - Direktyva 2006/112/EB - Prekių tiekimas arba paslaugų teikimas - Finansinės nuomos sutartis - Nekilnojamojo turto, kuris buvo finansinės nuomos sutarties dalykas, grąžinimas finansinės nuomos davėjui - „Anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo“ sąvoka - Finansinės nuomos davėjo teisė sumažinti apmokestinamąją vertę - Dvigubas apmokestinimas - Atskiri teikimai - Mokesčių neutralumo principas))

(2015/C 294/13)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: NLB Leasing d.o.o.

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Rezoliucinė dalis

1.

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis ir 24 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo turto finansinės nuomos sutartyje numatyta, kad nuosavybė perduodama finansinės nuomos gavėjui pasibaigus sutarties terminui arba kad finansinės nuomos gavėjas naudojasi pagrindinėmis šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis, visų pirma, kad jam perduodama didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su šio nekilnojamojo turto teisine nuosavybe, ir kad diskontuota įmokų suma yra praktiškai identiška šio turto pardavimo vertei, tokios sutarties pagrindu sudarytas sandoris turi būti laikomas ilgalaikio turto įsigijimu.

2.

Direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja neleidžiama apmokestinamajam asmeniui sumažinti savo apmokestinamąją vertę, kai jis gavo visus mokėjimus kaip atlygį už savo paslaugos teikimą arba kai, be sutarties nutraukimo arba panaikinimo, kita sutarties šalis nebeturi mokėti sutartos kainos apmokestinamajam asmeniui.

3.

Mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, jog jis nedraudžia to, kad, pirma, nekilnojamojo turto finansinės nuomos teikimas ir, antra, šio nekilnojamojo turto perdavimas (finansinės nuomos sutarties) trečiajai šaliai būtų atskirtai apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu, jei šie sandoriai negali būti laikomi vienu tiekimu arba teikimu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1)  OL C 202, 2014 6 30.