15.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 171/29


2013 m. balandžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Jannatian prieš Tarybą

(Byla T-187/13)

2013/C 171/56

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Mahmoud Jannatian (Teheranas, Iranas), atstovaujamas advokatų E. Rosenfeld ir S. Monnerville

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti tiek, kiek tai susiję su ieškovu: i) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/479/BUSP iš dalies keičiančią Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (1); ii) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį (2); iii) 2008 m. rugpjūčio 7 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/652/BUSP, iš dalies keičiančią Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (3); iv) 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimą 2009/840/BUSP, įgyvendinantį Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (4); v) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (5); vi) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (6); vii) 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1100/2009, įgyvendinantį Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį ir panaikinantį Tarybos sprendimą 2008/475/EB (7); viii) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (8) ir ix) 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (9) ir

Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Tarybos kompetencijos trūkumu:

ieškovas teigia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį ribojančios priemonės gali būti priimtos tik kartu inicijavus Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui. Ginčijami sprendimai ir reglamentai buvo priimti vien Tarybos. Todėl jų atžvilgiu yra kompetencijos trūkumas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu:

ieškovas teigia, kad nurodyta M. Jannatian įrašymo į II priedą priežastis yra pernelyg netiksli, kad atitiktų teismų praktikoje nustatytus reikalavimus, susijusius su pareiga motyvuoti. Siekdama laikytis pareigos motyvuoti Taryba turėjo nustatyti tikslią ir konkrečią informaciją apie tai, kad ieškovas teikia veiksmingą pagalbą Irano vyriausybei ar Irano branduolinei veiklai, susijusiai su padidinta platinimo rizika. Ginčijami sprendimai ir reglamentai neteisėti, nes nenurodytos priežastys.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tariamu ieškovo pagrindinių laisvių pažeidimu:

ieškovas teigia, kad: pirma, tiek, kiek ginčijamuose sprendimuose ir reglamentuose nenurodytos priežastys, jais pažeidžiama ieškovo teisė į gynybą; antra, ginčijamų sprendimų ir reglamentų neteisėtumu daromas poveikis šiam procesui, nes, viena vertus, taip nesuteikiama ieškovui galimybė gintis ir, antra vertus, pažeidžiama Teisingumo Teismo galimybė patikrinti ginčijamų sprendimų ir reglamentų teisėtumą. Darytina išvada, kad ieškovo teisė į veiksmingą teisminę gynybą yra pažeista; ir galiausiai tiek, kiek iš ieškovo buvo atimta teisė į gynybą ir dėl to, kad Teisingumo Teismo galimybė patikrinti ginčijamų sprendimų ir reglamentų, susijusių su lėšų įšaldymo priemonėmis (kurios yra „ypač griežtos“) yra pažeista, ieškovui taikytas nepagrįstas jo teisės į nuosavybę apribojimas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su įrodymų prieš ieškovą trūkumu:

ieškovas teigia, kad Taryba nepateikė įrodymų ir informacijos, kuria ji rėmėsi priimdama ginčijamus sprendimus ir reglamentus.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su faktiniais netikslumais:

ieškovas teigia, kad atvirkščiai, tam, kas nurodyta ginčijamuose sprendimuose ir reglamentuose, ieškovas nebebuvo Deputy Head of the Atomic Energy Organization (Atominės energijos organizacijos viršininko pavaduotojas) tuo metu, kai jis buvo įrašytas į asmenų ir įstaigų, kurioms taikomos ribojančios priemonės, sąrašą. Taigi Taryba suklydo įrašydama ieškovą vien dėl to, kad priimant įvairius ginčijamus sprendimus ir reglamentus jis buvo Deputy Head of the Atomic Energy Organization.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės klaida:

ieškovas teigia, kad 20 straipsnis b punktas netaikomas per se asmenims, kurie užima vadovaujančias pareigas įstaigoje, nurodytoje VIII priede. Be to, šiame 20 straipsnio b punkte nurodyta, kad įrašomi asmenys, „dalyvaujantys Irano branduolinėje veikloje, susijusioje su didesne ginklų platinimo rizika, <…> tiesiogiai su ja susiję arba teikiantys jai paramą“. Įrašydama ieškovą į II priedo sąrašą be įrodymų, kad ieškovas teikė aktyvią ir veiksmingą paramą Irano branduolinei veiklai, kai jis buvo įrašytas į II priede pateikiamą sąrašą, Taryba padarė teisės klaidą.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su akivaizdžia faktinių aplinkybių vertinimo klaida ir proporcingumo principo pažeidimu:

ieškovas teigia, kad nagrinėjamu atveju jokiu viešuoju interesu negalima pateisinti to, jog būtų taikomos tokios griežtos priemonės asmenims, kurie nors ir trumpai užėmė vadovaujančias pareigas AEOI. Be to, net jei šios priemonės būtų pripažintos pateisinamomis viešojo intereso pagrindu, jos vis tiek turėtų būti kritikuojamos, nes jomis nesilaikyta protingo proporcingumo santykio tarp taikytų priemonių ir siekto tikslo.


(1)  OL L 163, 2008 6 24, p. 43.

(2)  OL L 163, 2008 6 24, p. 29.

(3)  OL L 213, 2008 8 8, p. 58.

(4)  OL L 303, 2009 11 18, p. 64.

(5)  OL L 195, 2010 7 27, p. 39.

(6)  OL L 281, 2010 10 27, p. 81.

(7)  OL L 303, 2009 11 18, p. 31.

(8)  OL L 281, 2010 10 27, p. 1.

(9)  OL L 88, 2012 3 24, p. 1.