1

2010 m. lapkričio 20, 22, 23 ir 25 d. ieškovė Marchi Industriale SpA pateikė kelių medžiagų registracijos paraišką pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1).

2

Vykstant registracijos procedūrai ieškovė nurodė, kad ji yra „vidutinė įmonė“, kaip tai suprantama pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003, p. 36). Ši informacija jai leido pasinaudoti už kiekvieną registracijos dokumentaciją privalomo sumokėti mokesčio, numatyto Reglamento Nr. 1907/2006 6 straipsnio 4 dalyje, sumažinimu. Pagal to paties reglamento 74 straipsnio 1 dalį minėtas mokestis nustatytas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 340/2008 dėl Europos cheminių medžiagų agentūrai mokėtinų mokesčių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 107, 2008, p. 6). Reglamento Nr. 340/2008 I priede nurodomi mokesčių, kurie turi būti sumokėti pateikiant registracijos dokumentaciją pagal Reglamento Nr. 1907/2006 6 straipsnį, dydžiai ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi sumažinimai. Be to, pagal Reglamento Nr. 340/2008 13 straipsnio 4 dalį, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris teigia turįs teisę mokėti sumažintą mokestį arba būti atleistas nuo mokesčio, negali įrodyti, kad turi teisę mokėti sumažintą mokestį arba jo nemokėti, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) renka visą mokestį ir administravimo mokestį. Šiuo klausimu 2010 m. lapkričio 12 d. ECHA valdančioji taryba priėmė Sprendimą MB/D/29/2010 dėl paslaugų, už kurias mokamas mokestis, klasifikavimo (toliau – Sprendimas MB/D/29/2010). To sprendimo 2 straipsnyje ir prie jo pridėtoje 1 lentelėje nurodyta, kad Reglamento Nr. 340/2008 13 straipsnio 4 dalyje numatyto administravimo mokesčio dydis didelei įmonei yra 19900 eurų, vidutinei įmonei – 13900 eurų, mažai įmonei – 7960 eurų.

3

2010 m. lapkričio 20, 22, 23 ir 25 d. ECHA išrašė šešias sąskaitas faktūras po 16275 eurus. Pagal klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusį Reglamento Nr. 340/2008 I priedą tokia sąskaitos faktūros suma atitiko mokestį, vidutinės įmonės privalomą sumokėti už bendrą cheminių medžiagų, kurių kiekis yra didesnis nei 1000 tonų, registracijos dokumentaciją.

4

2012 m. rugpjūčio 24 d. ECHA paprašė ieškovės pateikti tam tikrus dokumentus tam, kad patikrintų jos pateiktą informacija, kurioje ji nurodė esanti vidutinė įmonė.

5

2013 m. rugsėjo 19 d. po pasikeitimo dokumentais ir elektroniniais laiškais ECHA priėmė Sprendimą SME(2013) 3747 (toliau – ginčijamas sprendimas). Tame sprendime ECHA nusprendė, kad ieškovė turi būti laikoma didele įmone ir privalo sumokėti atitinkamą mokestį. Šiomis aplinkybėmis ECHA informavo ieškovę, kad jai bus išrašytos sąskaitos faktūros sumai, kuri lygi jos iš pradžių sumokėtų mokesčių ir galiausiai mokėtinų mokesčių skirtumui, ir sąskaita faktūra dėl 19900 eurų administravimo mokesčio sumokėjimo.

6

2013 m. spalio 10 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 1907/2006 91 ir 92 straipsniais, ECHA Apeliacinei komisijai pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo.

7

2014 m. balandžio 2 d. ECHA Apeliacinė komisija nusprendė sustabdyti skundo nagrinėjimą ir palaukti Bendrojo Teismo sprendimo šioje byloje.

8

Ieškovė pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. lapkričio 22 d. Šis ieškinys pareikštas vienoje iš susijusių bylų.

9

Pirmoji susijusi byla yra 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Spraylat / ECHA (T‑177/12, EU:T:2014:849) dėl panaikinimo dalykas.

10

Taikant 1991 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar Bendrasis Teismas) procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, 2015 m. sausio 8 d. šalių buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Spraylat / ECHA (T‑177/12, EU:T:2014:849) galimos įtakos šios bylos nagrinėjimui ir atsakyti į konkretų klausimą. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

11

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu 2015 m. spalio 16 d. Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių atsakyti į vieną klausimą, taip pat pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.

12

2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

13

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti, taigi pripažinti negaliojančiu, ginčijamą sprendimą ir atitinkamai pašalinti visas minėto sprendimo pasekmes, pavyzdžiui, panaikinti sąskaitas faktūras, išrašytas siekiant surinkti didesnius mokesčius ir gauti tariamai mokėtinas baudas.

14

Per posėdį ieškovė atsisakė reikalavimų dalies, susijusios su sąskaitų faktūrų, išrašytų vykdant ginčijamą sprendimą, panaikinimu; apie tai buvo pažymėta posėdžio protokole.

15

ECHA Bendrojo Teismo prašo:

16

ECHA pažymi, kad Apeliacinė komisija neturi kompetencijos nagrinėti šio ginčo, kuris jai taip pat buvo pateiktas, nes ginčijamas aktas nėra sprendimas, dėl kurio joje gali būti pateiktas skundas.

17

Ieškovė pažymi, kad šis ieškinys nereiškia, jog ji atsisako ECHA Apeliacinėje komisijoje pateikto skundo. Taip pat ieškovė per posėdį paaiškino mananti, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą.

18

Primintina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „pagal [SESV 263] straipsnį Bendrajam Teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys dėl Apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti Apeliacinei komisijai – dėl [ECHA] priimto sprendimo“.

19

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Apeliacinei komisijai „apskųsti galima tuos [ECHA] sprendimus, kurie buvo priimti pagal [Reglamento Nr. 1907/2006] 9, 20 straipsnius, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 51 straipsnį“.

20

Tačiau ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pagal Reglamento Nr. 340/2008 13 straipsnio 4 dalį ir Sprendimo MB/D/29/2010 2 ir 4 straipsnius. Taip pat reikia pažymėti, kad nei Reglamentas Nr. 340/2008, nei Sprendimas MB/D/29/2010 nebuvo priimti įgyvendinant Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21

Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos to paties reglamento 9, 27, 30 ir 51 straipsnių nuostatos yra susijusios su sprendimais, kurie neturi ryšio su registruojančių įmonių mokėtinu mokesčiu.

22

Reglamento Nr. 1907/2006 20 straipsnyje nurodytos „[ECHA] pareigos“. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „pagal [to] straipsnio 2 dalį priimti [ECHA] sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis [Reglamento Nr. 1907/2006] 91, 92 ir 93 straipsniais“. To paties straipsnio 2 dalis susijusi su ECHA atliekamu kiekvienos registracijos dokumentacijos „išsamumo“ patikrinimu, įskaitant duomenis apie mokesčio sumokėjimą. Vis dėlto pažymėtina, kad taip tikrinant „nevertinama pateiktų duomenų ar pagrindimo kokybė arba atitikimas“. Be to, Reglamento Nr. 1907/2006 20 straipsnio 2 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatyta, kad jei registracijos dokumentacija yra „neišsami“ ir jei „per nustatytą terminą registruotojas nepapildo registracijos dokumentacijos“, ECHA „ją atmeta“. Tačiau šiuo atveju, nepaisant to, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas Reglamento Nr. 1907/2006 20 straipsnio 2 dalimi, jame neatsisakyta registruoti nagrinėjamų medžiagų.

23

Todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį, nepaisant to, kad ieškovė ginčijamą sprendimą taip pat apskundė ECHA Apeliacinei komisijai (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Calestep / ECHA, T‑89/13, EU:T:2015:711, 16–22 punktus).

24

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka. Antrasis ieškinio pagrindas iš esmės susijęs su nagrinėjamo atvejo faktų vertinimo klaida.

25

Ieškovė teigia, kad ECHA neatsižvelgė į jos argumentus, nors ji buvo raštu pateikusi išsamius paaiškinimus. Konkrečiai kalbant, ECHA neatsižvelgė į paaiškinimus, kuriuos ieškovė pateikė 2013 m. liepos 8 d. rašte. Ieškovė teigia, kad negali suprasti ECHA motyvų, kuriais ši vadovavosi priimdama ginčijamą sprendimą. ECHA dokumentuose padaryta nuoroda į 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą negali pakeisti šios išvados. Konkrečiai kalbant, ieškovė nurodo, kad 2013 m. liepos 8 d. rašte paaiškino, jog nereikia atsižvelgti į su Esseco Group Srl susijusius duomenis. Tačiau 2015 m. rugsėjo 5 d. rašte ECHA neatsakė į ieškovės argumentus. Be to, dėl ginčijamame sprendime padarytos nuorodos į daugybę priedų sunku suprasti motyvus, kuriais vadovavosi ECHA.

26

ECHA ginčija ieškovės argumentus.

27

Reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Kiek tai konkrečiai susiję su individualių sprendimų motyvavimu, be tikslo leisti atlikti teisminę kontrolę, pareiga motyvuoti tokius sprendimus siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar sprendimas gali turėti trūkumų, dėl kurių jo galiojimą galima ginčyti. Be to, reikalavimas pateikti motyvus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvai apimtų visas faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į tokio akto formuluotę, bet ir jo priėmimo aplinkybes bei atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C 286/13 P, EU:C:2015:184, 93 ir 94 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

28

Be to, reikia pažymėti, kad, siekiant apibrėžti MVĮ, tiek Reglamento Nr. 1907/2006 3 straipsnyje, tiek Reglamento Nr. 340/2008 9 konstatuojamojoje dalyje ir 2 straipsnyje padaryta nuoroda į Rekomendaciją 2003/361.

29

Rekomendacijos 2003/361 priedo 1 dalyje pateikta „Komisijos priimta labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtis“. Šios dalies 2 straipsnio pavadinimas – „Darbuotojų skaičius ir finansinės ribos, į kuriuos atsižvelgiama nustatant įmonės kategoriją“.

30

Savarankiškos įmonės atveju, t. y. įmonės, kuri nelaikoma „įmone partnere“ arba „susijusia įmone“, kaip tai suprantama pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi išimtinai remiantis tos įmonės ataskaitų duomenimis, kaip numatyta minėto priedo 6 straipsnio 1 dalyje.

31

Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis, kaip numatyta Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas prie šių duomenų reikia pridėti, pirma, įmonės partnerės – tiesioginių tiekėjų arba pirkėjų – duomenis proporcingai kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai ir, antra, įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su aptariama įmone, 100 % duomenų, neįtrauktų į ataskaitas konsolidavimo metu.

32

Taikant Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalį aptariamos įmonės partnerių duomenys gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis; prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu, kaip numatyta Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje. Su aptariama įmone susijusių įmonių duomenys gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių tos susijusios įmonės įmonių partnerių – tiesioginių tiekėjų arba pirkėjų – duomenys, nebent tų duomenų dalis, bent jau proporcinga kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai, jau yra įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas; taip numatyta Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

33

Nagrinėjamu atveju ECHA ginčijamame sprendime teigė, kad ieškovės įmonėje dirbo 250 arba daugiau asmenų, jos metinė apyvarta viršijo 50 mln. eurų, o metiniame balanse nurodyta vertė buvo didesnė kaip 43 mln. eurų. Todėl ECHA nusprendė, kad ieškovė negali būti laikoma vidutine įmone.

34

ECHA skaičiavimai buvo išsamiai išdėstyti prie ginčijamo sprendimo pridėtoje ataskaitoje. Toje ataskaitoje ECHA pakartojo įmonių, pripažintų „susijusiomis“ (Crosfield Italia Srl) ir „partnerėmis“ (Marfin ir Esseco Group), duomenis ir vėliau pridėjo juos (visus ar dalį) prie ieškovės duomenų. Kalbant apie „partnerėmis“ pripažintas įmones, pažymėtina, kad ECHA, be kita ko, atsižvelgė į 49,9995 % Esseco Group duomenų. 2013 m. liepos 8 d. ECHA adresuotame rašte ieškovė nesutiko su atsižvelgimu į Esseco Group duomenis.

35

Iš pradžių reikia priminti ieškovės ir kitų įmonių ryšius klostantis faktinėms aplinkybėms. Pirmiausia ieškovė buvo susijusi su Crosfield Italia, nes jai priklausė didžioji šios bendrovės įstatinio kapitalo dalis. Toliau ieškovė buvo Marfin (kuriai priklausė nuo 25 % iki 50 % jos įstatinio kapitalo) ir Essemar SpA (kurios nuo 25 % iki 50 % įstatinio kapitalo priklausė ieškovei) partnerė. Be to, anot ECHA, Essemar buvo susijusi su Esseco Group, nes formaliai tai bendrovei priklausė didžioji pirmosios bendrovės įstatinio kapitalo dalis, taigi ir dauguma akcininkų balsavimo teisių; ieškovė per posėdį pripažino šią aplinkybę.

36

Pirma, atsižvelgiant, be kita ko, į reikšmės turinčias Rekomendacijos 2003/361 nuostatas dėl atsižvelgimo į Crosfield Italia ir Marfin duomenis, reikia pažymėti, kad iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos ataskaitos ieškovė galėjo sužinoti minėto sprendimo motyvus. Iš tų nuostatų ir nagrinėjamo atvejo aplinkybių aiškiai matyti, kad ECHA atsižvelgė į visus Crosfield Italia duomenis, nes ši įmonė buvo susijusi su ieškove (pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą), ir pro rata į Marfin duomenis, nes ši įmonė buvo ieškovės partnerė (pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą). Beje, šiame ieškinyje ieškovė neginčija konkrečiai atsižvelgimo į šių įmonių duomenis.

37

Antra, dėl ieškovės per administracinę procedūrą ginčyto ir šiame ieškinyje ginčijamo atsižvelgimo į Esseco Group duomenis ECHA ieškovei 2013 m. rugsėjo 5 d. rašte paaiškino, kad Esseco Group yra susijusi su Essemar, o ši yra ieškovės partnerė. ECHA taip pat nurodė priežastis, dėl kurių manė, kad Esseco Group yra susijusi su Essemar. Prieš nurodydama, kad reikia atsižvelgti į tai, jog Essemar duomenys įtraukti į konsoliduotąsias Esseco Group ataskaitas, ECHA, remdamasi Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 3 dalimi, taip pat pažymėjo, kad:

„Aptariamos įmonės [šiuo atveju ieškovės] partnerės [šiuo atveju Essemar] duomenys gaunami remiantis ataskaitomis ir kitais, jei yra, konsoliduotais duomenimis. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su ta įmone partnere [Esseco Group], duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti konsolidavimo metu. Vadinasi, kadangi jūsų atveju Esseco Group yra susijusi su Essemar, o ši yra [ieškovės] partnerė, į Esseco Group duomenis turi būti atsižvelgta nustatant bendrus [ieškovės] duomenis.“

38

Iš to matyti, kad ieškovė galėjo sužinoti motyvus, kuriais ECHA, apskaičiuodama jos dydį, rėmėsi, kai atsižvelgė į Esseco Group duomenis. Konkrečiai kalbant, ieškovė galėjo suprasti priežastis, dėl kurių ECHA nusprendė, kad Esseco Group yra su Essemar susijusi įmonė. Be to ieškovė galėjo suprasti, kad apskaičiuojant jos dydį į Esseco Group duomenis buvo atsižvelgta dėl to, kad, ECHA nuomone, Esseco Group yra su ieškovės partnere (Essemar) susijusi įmonė. Taip pat ieškovė galėjo suprasti, kad siekdama atsižvelgti į Esseco Group duomenis ECHA nusprendė taikyti Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad „įmonės partnerių duomenys gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis, prie kurių pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti į ataskaitas konsolid[uojant]“. Galiausiai nuo momento, kai į Esseco Group konsoliduotąsias ataskaitas, ECHA nuomone, buvo įtraukti Essemar duomenis, ieškovė galėjo suprasti, kad atsižvelgimas į 49,9995 % Esseco Group duomenų atspindėjo, pirma, atsižvelgimą į Essemar duomenis tiek, kiek ieškovei priklausė šios įmonės įstatinio kapitalo, ir, antra, atsižvelgimą į Esseco Group duomenis (taip pat tiek, kiek ieškovei priklausė Essemar įstatinio kapitalo).

39

Todėl atsižvelgiant į ieškovės argumentus, pateiktus grindžiant antrąjį pagrindą, darytina išvada, kad ginčijamame sprendime laikomasi SESV 296 straipsnyje numatyto motyvavimo reikalavimo.

40

Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

41

Ieškovė teigia, kad ECHA neteisingai nusprendė, jog jos su Esseco Group yra partnerės. Dėl tos priežasties į Esseco Group duomenis buvo atsižvelgta nustatant ieškovės dydį. Tačiau Esseco Group nėra kaip nors, net netiesiogiai, susijusi su ieškove. Nurodydama Italijos teisės aktus, kuriais taikoma Rekomendacija 2003/361, ieškovė pažymi, kad didžioji Essemar įstatinio kapitalo dalis priklausė Esseco Group, o likusi dalis – jai. Vis dėlto Esseco Group nepriklausė dauguma balsavimo teisių Essemar įmonėje; tai buvo numatyta jos akcininkų raštu sudarytuose susitarimuose. Nei Esseco Group, nei Essemar nesinaudojo balsavimo teisėmis ieškovės įmonėje. Todėl į Esseco Group duomenis neturėjo būti atsižvelgta nustatant ieškovės dydį. Buvo galima atsižvelgti tik į Essemar, t. y. ieškovės partnerės, duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, ECHA neturėjo ieškovės kvalifikuoti kaip didelės įmonės.

42

Dublike ieškovė nurodo, kad aiškinimas, kurį ECHA pateikė atsiliepime į ieškinį, nelogiškas, net jei būtų galima pripažinti, kad jo pagrindas yra aptariamos nuostatos tekstas. Iš tiesų taip aiškinant būtų atsižvelgta į įmonių, kurios net netiesiogiai nepriklauso aptariamai įmonei, duomenis. Ieškovės nuomone, nagrinėjamą nuostatą reikia aiškinti kaip reiškiančią, kad atitinkamos įmonės duomenys proporcingai turimo kapitalo procentinei daliai turi būti pridedamos prie įmonių, priklausančių įmonėms partnerėms arba su aptariama įmone susijusioms įmonėms, duomenų, o ne prie įmonių, kurios savo ruožtu turi partnerių ar su aptariama įmone susijusių įmonių kapitalo, duomenų. Atsižvelgdama į tokį aiškinimą ieškovė primena, kad Esseco Group nepriklauso dauguma balsavimo teisių Essemar įmonėje. Taip pat ieškovė teigia, kad nustatydama jos dydį ECHA suklydo, kai nusprendė pridėti 100 % Esseco Group duomenų. ECHA tik turėjo pridėti Esseco Group duomenis prie Essemar duomenų, paskui juos prijungti prie ieškovės duomenų proporcingai jos turimai Essemar kapitalo daliai.

43

ECHA ginčija ieškovės argumentus.

44

Pirma, pažymėtina, jog ieškovė neginčija ECHA išvados, kad jos su Essemar yra „partnerės“, kaip tai suprantama pagal Rekomendacijos 2003/361 priedo 3 straipsnio 2 dalį.

45

Antra, prie ginčijamo sprendimo pridėtoje ataskaitoje ECHA iš tikrųjų nurodė ieškovės partneres, priskirdama prie jų ir Esseco Group, nors ši įmonė nėra ieškovės partnerė, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją 2003/361. Vis dėlto iš 2013 m. rugsėjo 5 d. ECHA rašto taip pat aišku, kad buvo pavartota Rekomendacijos 2003/361 priedo 6 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos formuluotė ir ši nuostata buvo taikoma nagrinėjamu atveju.

46

Trečia, priešingai, nei tvirtina ieškovė, iš prie ginčijamo sprendimo pridėtos ataskaitos matyti, kad į Esseco Group duomenis buvo atsižvelgta proporcingai ieškovės turimai Essemar kapitalo daliai. Beje, ieškovė dublike pripažįsta, kad toks proporcingas prijungimas įmanomas.

47

Ketvirta, dėl ieškovės pateiktų argumentų, kad Esseco Group neturėjo balsavimo teisių daugumos Essemar įmonėje, reikia pažymėti, jog jie nepagrįsti jokia konkrečia informacija. Konkrečiai kalbant, iš per teisminius ginčus pateiktos informacijos matyti, kad 2004 m. kovo 30 d. aktu Esseco Group ir ieškovė nusprendė įsteigti bendrąją įmonę, t. y. Essemar, kurioje kiekvienai šaliai priklausys po pusę įstatinio kapitalo. Iš 2006 m. lapkričio 9 d. raštu sudaryto Esseco Group ir ieškovės susitarimo taip pat matyti, kad, pirma, ieškovė perleido 0,0005 % Essemar įstatinio kapitalo Esseco Group ir, antra, ieškovė turi teisę įsigyti 0,0005 % Essemar įstatinio kapitalo. Iš šios informacijos matyti, kad registruojant medžiagas ECHA Esseco Group priklausė didžioji Essemar įstatinio kapitalo dalis, būtent 50,0005 %; ieškovė pripažino tai per posėdį. Be to, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad Esseco Group nepriklausė dauguma balsavimo teisių Essemar įmonėje. Tai, kad ieškovė turi teisę įsigyti 0,0005 % Essemar įstatinio kapitalo, nekeičia padarytos išvados, nes turima teise nebuvo pasinaudota. Beje, per posėdį ieškovė pripažino, kad turint omenyje tai, jog Esseco Group priklausė didžioji Essemar įstatinio kapitalo dalis, faktiškai jai priklausė dauguma balsavimo teisių toje įmonėje.

48

Penkta, dėl to, kaip ieškovė aiškina Rekomendacijos 2003/361 priedą, konkrečiai jo 6 straipsnį, reikia pažymėti, kad toks aiškinimas aiškiai neatitinka įprastos minėtoje rekomendacijoje pavartotų žodžių reikšmės, todėl jam negalima pritarti (pagal analogiją žr. 1998 m. spalio 1 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑209/96, EU:C:1998:448, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nė vienas ieškovės pateiktas argumentas neleidžia manyti, jog nustatydama jos dydį ECHA padarė klaidą.

50

Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą; todėl reikia atmesti visą ieškinį.

51

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ECHA pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: