1

Ieškovas Gert-Jan Dennekamp yra žurnalistas, dirbantis Nederlandse Omroep Stichting (Nyderlandų radijo ir televizijos asociacija).

2

2005 m. lapkričio 25 d. ieškovas, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Parlamentui paraišką leisti susipažinti su „visais dokumentais“, susijusiais su Parlamento narių papildoma pensijų sistema (toliau – sistema). Jam buvo leista susipažinti su Parlamento biuro (toliau – biuro) generalinio sekretoriaus raštu, kelerių metų „ataskaitomis ir metiniais pranešimais“ ir biuro posėdžio protokolu. Vėliau buvo užbaigta skundo Europos ombudsmenui dėl atsisakymo leisti susipažinti su pagal šią sistemą draudžiamų Parlamento narių sąrašu nagrinėjimo procedūra.

3

2008 m. spalio 20 d. laišku ieškovas pateikė paraišką leisti susipažinti su visais dokumentais, kuriuose nurodyta, kurie Parlamento nariai (toliau – parlamentarai) drausti pagal papildomą pensijų sistemą, 2005 m. rugsėjo 1 d. pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų sąrašu ir paraiškos pateikimo dieną pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų, už kuriuos Parlamentas atskaitydavo mėnesines įmokas, sąrašu. 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Parlamentas atmetė kartotinę paraišką leisti susipažinti su minėtais dokumentais.

4

2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimu Dennekamp / Parlamentas (T‑82/09, EU:T:2011:688) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo panaikinimo. Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovas savo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais neatsižvelgė į 2010 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija / Bavarian Lager (C‑28/08 P, Rink., EU:C:2010:378, 63 punktas) įtvirtintą principą, pagal kurį tuo atveju, kai paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikta dėl asmens duomenų, reikia taikyti 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102). Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinybės gauti asmens duomenų, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą (minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 31–35 punktai).

5

2012 m. rugsėjo 10 d. laišku ieškovas Parlamento pirmininko paprašė leisti jam susipažinti su keturių rūšių dokumentais: visais dokumentais, iš kurių paaiškėja, kurie iš tuo metu parlamentarų pareigas ėjusių asmenų apdrausti pagal šią sistemą; parlamentarų, apdraustų pagal šią sistemą po 2005 m. rugsėjo mėn., pavardžių sąrašu; tuo metu pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų, už kuriuos Parlamentas atskaito mėnesines įmokas, pavardžių sąrašu; visais dokumentais, susijusiais su sistemos finansine situacija po 2009 m. (toliau – pirminė paraiška).

6

Pirminėje paraiškoje ieškovas nurodė: pirma, buvo objektyvi būtinybė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, gauti perduotus asmens duomenis ir, antra, nebuvo priežasties manyti, kad atskleidus nagrinėjamus duomenis gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.

7

Dėl būtinybės gauti perduotus asmens duomenis pažymėtina, kad ieškovas, remdamasis dideliu visuomenės suinteresuotumu skaidrumu, pripažintu Reglamente Nr. 1049/2001, pareiškė apie visuomenės poreikį geriau suprasti, kaip priimti sprendimai, ir tai, kad todėl dėl žiniasklaidos reportažų galėjo kilti diskusija. Šiuo klausimu jis pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių Europos piliečiams dalykų buvo žinoti, kurie parlamentarai buvo asmeniškai suinteresuoti tokia pensijų sistema, pirmiausia atsižvelgiant į aplinkybes, kad Parlamentas mokėjo du trečdalius pagal sistemą draudžiamų parlamentarų mokėtinų įmokų, kad jis kelis kartus padengė sistemos deficitą ir kad jis įsipareigojo kompensuoti visus sistemos nuostolius, jeigu jų būtų patirta, taip užtikrindamas pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų įgytų teisių išsaugojimą, o tai, ieškovo nuomone, reiškė didelių valstybės lėšų panaudojimą.

8

Dėl to, kad nebuvo priežasties manyti, jog atskleidus nagrinėjamus duomenis gali būti pažeisti teisėti parlamentarų interesai, pažymėtina, kad, ieškovo nuomone, būtų sunku nustatyti, kokia žala būtų padaryta atskleidus pagal šią sistemą draustų parlamentarų pavardes, nes jie galėtų ir toliau pagal ją draustis ir dėl to gauti naudą, o jų asmeniniai indėliai taip nebūtų atskleisti. Jeigu būtų konstatuota, kad pagal šią sistemą draudžiamų parlamentarų pavardžių atskleidimas galėtų pakenkti jų asmeniniams interesams, ieškovas teigia, kad tai nėra teisėti asmeniniai interesai, turint omenyje, kad išrinktieji savo naudai sukūrė šią sistemą ir padarė jai įtaką ir kad ji perveda valstybės lėšomis finansuojamą pelną, todėl tokie privatūs interesai negali būti traktuojami vienodai kaip ir interesai, susiję su įmokų pagal įprastą pensijų sistemą privatumu. Ieškovo teigimu, neigiama visuomenės nuomonė apie tam tikrų parlamentarų draudimąsi pagal šią sistemą negalėtų būti laikoma žala asmens privačiam gyvenimui, kurios siekiama išvengti Reglamentu Nr. 1049/2001.

9

Galiausiai pirminėje paraiškoje ieškovas, nurodęs Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – EŽTK), teigė, kad jo paraiškos tikslas buvo ne kištis į parlamentarų asmeninį ar šeimos gyvenimą, bet pradėti visuomenėje diskusiją apie viešųjų pareigų vykdymą, kurioje turėtų būti leista dalyvauti ir Europos piliečiams.

10

2012 m. spalio 17 d. raštu Parlamento generalinis sekretorius atsisakė leisti susipažinti su pirmų trijų rūšių dokumentais motyvuodamas tuo, kad juose yra asmens duomenų, dėl kurių Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte reikalaujama, kad pareiškėjas įrodytų būtinybę juos gauti ir tai, kad nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjektų interesai. Generalinis sekretorius konstatavo, kad ieškovas, nurodęs vien viešąjį skaidrumo interesą, neįrodė būtinybės gauti nagrinėjamus duomenis. Be to, jo nuomone, nebuvo būtina išnagrinėti, ar buvo priežasčių manyti, kad galėjo būti pažeisti teisėti parlamentarų interesai. Galiausiai, kiek tai susiję su ketvirtąja dokumentų, su kuriais ieškovas prašė leisti susipažinti, rūšimi, generalinis sekretorius nurodė dokumentus, susijusius su sistemos finansine situacija nuo 2009 m., ir pateikė nuorodas, kur su šiais dokumentais buvo galima susipažinti Parlamento interneto svetainėje.

11

2012 m. lapkričio 8 d. laišku ieškovas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su šio sprendimo 5 punkte nurodytų pirmų trijų rūšių dokumentais (toliau – kartotinė paraiška). Ieškovas, remdamasis teise į informacijos laisvę ir išraiškos laisve, pakartojo priežastis, dėl kurių jis manė esant būtina gauti nagrinėjamus asmens duomenis. Jis pabrėžė, kad Parlamentas nepalygino būtinybės gauti šiuos dokumentus ir teisės į atitinkamų parlamentarų privataus gyvenimo gerbimą, be to, nepaaiškino, kaip leidus susipažinti su šiais dokumentais konkrečiai ir individualiai būtų pakenkta minėtų parlamentarų privačiam gyvenimui. Toliau ieškovas išsamiai paaiškino, pirma, kodėl buvo būtina atskleisti dokumentus, su kuriais jis prašo leisti susipažinti, – tam, kad galėtų sukurti reportažą apie tai, kam išleidžiamos valstybės lėšos, apie galimą privačių interesų įtaką parlamentarų balsavimui ir apie kontrolės mechanizmų veikimą, ir, antra, dėl kokių motyvų atitinkamų parlamentarų, susijusių su dokumentais, su kuriais prašyta leisti susipažinti, privatūs interesai negalėjo būti svarbesni už išraiškos laisvę ir visuomenės interesą būti informuotai apie tai, kaip išleidžiamos valstybės lėšos ir kaip priimami politiniai sprendimai.

12

2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu A (2012) 13180 Parlamentas atmetė kartotinę paraišką (toliau – ginčijamas sprendimas).

13

Ginčijamame sprendime Parlamentas atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais pagrindė dėl galimybės pakenkti asmens privatumui ar neliečiamumui nustatyta išimtimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte, motyvuodamas tuo, kad šiuose dokumentuose buvo asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, kurių atskleidimas prieštarautų šiam reglamentui, kuris visas taikytinas tuomet, kai dokumentuose, su kuriais prašoma leisti susipažinti, yra tokių duomenų.

14

Ginčijamame sprendime, kalbant apie Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytą būtinybės sąlygą, pirmiausia pažymėta, kad Parlamentas konstatavo, jog ji, kaip bet kuris pagrindinės teisės apribojimas, aiškintina siaurai. Antra, jis pripažino, kad ieškovas labai tiksliai nurodė savo ketinimus dėl nagrinėjamų asmens duomenų, tačiau jo argumentai neįrodė esant būtina juos perduoti. Iš tiesų, Parlamento teigimu, pripažinus tinkamu argumentu visuomenės ir žiniasklaidos priemonių interesą atlikti valstybės išlaidų kontrolę Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto kontekste būtų galima atskleisti asmens duomenis nepaisant pagrįstų apribojimų ir pažeidžiant juos nustatančias apsaugos taisykles. Konkrečiau kalbant, Parlamentas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ryšio tarp savo ketinimų ir konkrečių duomenų, su kuriais jis prašė leisti susipažinti. Būtų nebūtina ir neproporcinga prašyti visų pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardžių, nes sprendimus dėl šios sistemos priima biuras. Trečia, Parlamentas pažymėjo, kad parlamento, kuris nusprendžia dėl savo narių atlyginimų, situacijai įprasta, kad gali kilti interesų konfliktas, tad vien ši aplinkybė negali pateisinti būtinybės atskleisti asmens duomenis. Ketvirta, Parlamentas konstatavo, kad Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas turėjo būti aiškinamas taip, kad užtikrintų šio reglamento ratio ir veiksmingumą, ir kad jis negalėjo būti taikomas taip, kad netektų savo prasmės, o taip ir būtų nutikę, jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, asmens duomenys būtų perduoti vien siekiant nedelsiant atskleisti visuomenei. Taikant Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą reikalaujama, kad perduoti duomenis prašantis asmuo įrodytų būtinybę gauti asmens duomenis, tad ieškovo siekiamas tikslas leistų susipažinti su asmens duomenimis asmenims, neįrodžiusiems tokios būtinybės susipažinti su duomenimis, o tai prieštarautų 4 punkte minėtame Sprendime Komisija / Bavarian Lager (EU:C:2010:378, 63 punktas) įtvirtintai taisyklei.

15

Kalbant apie būtinybės gauti nagrinėjamus asmens duomenis ir atitinkamų asmenų teisėtų interesų palyginimą, pažymėtina, jog Parlamentas, atsižvelgęs į Reglamentą Nr. 45/2001, konstatavo kad pastarieji buvo svarbesni todėl, kad nebūtų buvę proporcinga sutikti su tokiu duomenų perdavimu. Pirma, Parlamentas pripažino, kad parlamentarų teisėti interesai buvo ne tokie dideli kaip politikoje nedalyvaujančių privačių asmenų teisėti interesai, todėl jų duomenų apsauga buvo mažesnė. Antra, Parlamentas vis dėlto pažymėjo, jog sistemos finansavimas valstybės lėšomis nereiškė, kad neturi būti taikoma parlamentarų asmens duomenų apsauga arba kad parlamentarai neturi teisėtų interesų, kuriais galėtų remtis prieštaraudami dėl šių duomenų atskleidimo. Šiomis aplinkybėmis Parlamentas paaiškino, kad reikėjo atskirti su viešąja erdve susijusius duomenis, kuriems taikoma mažesnė apsauga, nuo su privačia erdve susijusių duomenų, saugomų remiantis teisėtų interesų sąvoka. Parlamento teigimu, nagrinėjami asmens duomenys susiję su parlamentarų privačia erdve, tad yra teisėtas interesas apsaugoti informaciją, kurią jie atskleidžia. Tai yra duomenys apie atitinkamų parlamentarų asmeninę finansinę padėtį, t. y. apie pensijų sistemos įmokas ir su jomis susijusias teises į pensiją, o tai yra privatūs klausimai. Parlamentas nurodė, kad, žinoma, parlamentaro mandatas yra sine qua non sąlyga būti apdraustam pagal šią sistemą, o pensija išmokama tik pasibaigus mandatui ir didelė įmokos dalis buvo mokama asmeniškai. Trečia, Parlamentas pažymėjo, kad jeigu finansavimo viešosiomis lėšomis pakako tam, kad būtų paneigta, jog tai asmens duomenys, tai taikytina ir bet kuriam valstybės administracijos tarnautojui. Ketvirta, Parlamentas palyginęs interesus padarė išvadą, kad, atsižvelgus, be kita ko, į bendrą žiniasklaidos priemonių ir visuomenės daugumos interesą, susijusį su parlamentarų asmenine situacija, nebuvo proporcinga atskleisti prašomus duomenis, nebent būtų pripažinta, kad būtų galima susipažinti su visais parlamentarų ar net bet kurio viešo pareigūno asmens duomenimis, susijusiais su viešosiomis išlaidomis. Parlamentui atrodo, kad dėl tokio požiūrio SESV 16 straipsnis netenka prasmės, nors siekdamas savo tikslų ieškovas galėjo prašyti pateikti tik apibendrintus skaičius, susijusius su sistemos finansine padėtimi. Penkta, Parlamentas pažymėjo, kad buvo tinkamesnių priemonių ieškovo tikslams pasiekti, kurios būtų pakankamai užtikrinusios viešųjų išlaidų kontrolę ir būtų informavusios visuomenę.

16

2013 m. vasario 22 d. ieškovas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.

17

Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2013 m. gegužės 29 d., gegužės 30 d. ir birželio 11 d., Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika prašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimų.

18

2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimis Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino, pirma, EDAPP ir, antra, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prašymus įstoti į bylą.

19

Pakeitus kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į penktąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.

20

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

21

Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir EDAPP reikalauja, kad Bendrasis Teismas patenkintų ieškovo reikalavimus ir panaikintų ginčijamą sprendimą.

22

Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

23

Taikydamas proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas uždavė klausimą pagrindinėms šalims. Į klausimą šalys atsakė laiškais: Parlamentas – 2014 m. spalio 16 d. laišku, o ieškovė – 2014 m. spalio 17 d. laišku.

24

Po posėdžio Parlamentui buvo užduota daugybė rašytinių klausimų; į juos atsakymus Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. sausio 7 d. Ieškovas pateikė savo pastabas dėl Parlamento atsakymo. Žodinė proceso dalis buvo baigta 2015 m. vasario 2 d.

25

Atsakydamas į taikant proceso organizavimo priemonę pateiktą klausimą, ieškovas nurodė, kad 64 pagal šią sistemą apdrausti parlamentarai prieštaravo sistemos pakeitimams, kuriuos biuras priėmė 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. balandžio 1 d. posėdžiuose, ir pateikė Bendrajam Teismui ieškinį; minėtą ieškinį Bendrasis Teismas atmetė 2010 m. gruodžio 15 d. Nutartimi Albertini ir kt. ir Donnelly / Parlementas (T‑219/09 ir T‑326/09, Rink., EU:T:2010:519).

26

Be to, kitas pagal šią sistemą apdraustas parlamentaras taip pat pateikė ieškinį Bendrajam Teismui dėl Parlamento sprendimo atsisakyti jam išmokėti jo papildomą (savanoriškai sukauptą) pensiją kaip vienkartinę išmoką (2011 m. spalio 18 d. Sprendimas Purvis / Parlamentas, T‑439/09, Rink., EU:T:2011:600).

27

Tad konstatuotina, kad 65 pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardės paviešintos tuo metu, kai Bendrasis Teismas paskelbė sprendimus šio sprendimo 25 ir 26 punktuose nurodytose trijose bylose, t. y. iki ieškinio šioje byloje pareiškimo.

28

Vadinasi, šiuo klausimu neliko ieškinio šioje byloje dalyko (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Nutarties Weber / Komisija, T‑290/05, EU:T:2006:381, 42 punktą).

29

Todėl nebereikia priimti sprendimo dėl šio bylos klausimo.

30

Ginčydamas ginčijamą sprendimą ieškovas nurodo du pagrindus. Pirmasis grindžiamas Pagrindinių teisių chartijos 11 ir 42 straipsnių pažeidimu ir teisės klaida taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu. Antrasis pagrindas susijęs su motyvavimo nebuvimu.

31

Šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovas teigia, kad kartotinėje paraiškoje jis pateikė, kaip numatyta Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, aiškius ir pagrįstus būtinybės gauti prašomuose dokumentuose esančius asmens duomenis pateisinimus, pagrįstus Europos piliečių teise į informaciją. Antroje ieškinio pagrindo dalyje ieškovas nurodo, kad, lyginant interesus, parlamentarai neturi teisėto intereso, kad būtų apsaugotas jų privatus gyvenimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą.

32

Šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje nurodyti keturi ieškovo kaltinimai: jis teigia, pirma, kad įrodė būtinybę gauti asmens duomenis – Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytą kriterijų, aiškintiną atsižvelgiant į šio sprendimo 4 punkte minėtus sprendimus Komisija / Bavarian Lager (EU:C:2010:378, 63 punktas) ir Dennekamp / Parlamentas (EU:T:2011:688, 31–35 punktai); antra, kad būtinybės kriterijus neturi būti aiškinamas siaurai; trečia, kad jis nurodė tiesioginį ryšį tarp jo paraiška siekiamo tikslo ir būtinybės, kad būtų atskleistos visos pavardės, kurias jis prašė atskleisti, t. y. tinkamiausias būdas šiam tikslui pasiekti, ir, ketvirta, kad ginčijamame sprendime nepakankamai atsižvelgiama į Reglamento Nr. 1049/2001 struktūrą ir tikslą.

33

Šio ieškinio pagrindo antroje dalyje nurodyti trys kaltinimai. Pirma, ieškovas teigia, kad parlamentarai neturi teisėto intereso, kad būtų apsaugota jų teisė į privatų gyvenimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, nes savo elgesį jie dažnai demonstruoja viešumoje. Antra, jis mano, kad ginčijamame sprendime Parlamentas nepateisino fakto, kad prašomų dokumentų atskleidimas pažeidė parlamentarų teisėtus interesus. Trečiu kaltinimu jis nurodo, kad, net jeigu Parlamentas teisingai konstatavo, jog prašoma informacija susijusi su parlamentarų privačia erdve, to nepakaktų siekiant ją apsaugoti kaip teisėtą interesą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, kuriame reikalaujama palyginti esamus interesus.

34

Pirmiausia reikia išnagrinėti sąlygas, kurias įvykdžius leidžiama perduoti asmens duomenis pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, ir atsakyti, be kita ko, į šio ieškinio pagrindo pirmos dalies antrą ir ketvirtą kaltinimus, kuriais siekiama užginčyti būdą, kuriuo Parlamentas kartu taikė reglamentus Nr. 1049/2001 ir Nr. 45/2001. Tada reikia nustatyti, ar Parlamentas teisingai įvertino ieškovo pateiktus būtinybės gauti asmens duomenis pateisinimus, ir atsakyti į šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje nurodytus pirmą ir trečią kaltinimus. Galiausiai reikia išnagrinėti, ar Parlamentas teisingai palygino parlamentarų teisėtus interesus, kad būtų apsaugotas jų privatus gyvenimas, ir interesą gauti asmens duomenis, ir taip atsakyti į šio ieškinio pagrindo antroje dalyje nurodytus tris kaltinimus, kurie iš esmės sutampa.

35

Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Europos Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, laikydamiesi SESV 294 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytų principų ir sąlygų (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Commission / EnBW, C‑365/12 P, Rink., EU:C:2014:112, 61 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 1 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas įgyvendina Amsterdamo sutartimi įtraukto ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje išreikštą valią paženklinti naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Kaip priminta minėto reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, Rink., EU:C:2008:374, 34 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, Rink., EU:C:2011:496, 72 punktas).

36

Tuo tikslu, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su institucijų dokumentais (šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, EU:C:2008:374, 33 punktas ir 35 punkte minėto Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, EU:C:2011:496, 73 punktas).

37

Žinoma, šiai teisei taikomi tam tikri viešuoju ar privačiu interesu grindžiami apribojimai. Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į minėto reglamento 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šio straipsnio saugomų interesų apsauga (35 punkte minėto Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, EU:C:2011:496, 74 punktas).

38

Vis dėlto, kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo didesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, EU:C:2008:374, 36 punktas ir 35 punkte minėto Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, EU:C:2011:496, 75 punktas).

39

Taigi, jei atitinkama institucija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatyta išimtimi, kuria remiasi institucija, saugomam interesui (šio sprendimo 35 punkte minėto Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, EU:C:2011:496, 76 punktas). Be to, pavojus taip pakenkti šiam interesui turi būti pagrįstai nuspėjamas, o ne vien hipotetinis (35 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba EU:C:2008:374, 43 punktas ir 35 punkte minėto Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, EU:C:2011:496, 76 punktas).

40

Taip pat reikia priminti, kad iš teismo praktikos matyti, jog nagrinėjant reglamentų Nr. 1049/2001 ir Nr. 45/2001 santykį, norint taikyti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį, t. y. individo privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsaugą, reikia atminti, kad minėtų reglamentų tikslai skirtingi. Pirmuoju siekiama užtikrinti kuo didesnį viešųjų valdžios institucijų sprendimų priėmimo procedūros ir informacijos, kuria grindžiami jų sprendimai, skaidrumą. Taigi jis skirtas tam, kad kuo labiau būtų palengvintas teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimas ir skatinama gera administracinė praktika. Antruoju siekiama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, be kita ko, teisės į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis, apsaugą (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 49 punktas ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 23 punktas).

41

Reglamentuose Nr. 45/2001 ir Nr. 1049/2001 nėra nuostatų, kuriose būtų aiškiai numatyta vieno iš reglamentų viršenybė prieš kitą, todėl iš esmės reikia užtikrinti jų neribotą taikymą (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 56 punktas ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 24 punktas).

42

Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriuo Parlamentas ginčijamame sprendime pagrindė atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais, numatyta, kad „[i]nstitucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga <...> individo privatum[o] ir neliečiamum[o], ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius [Sąjungos] teisės aktus“. Iš teismo praktikos matyti, kad tai yra vientisa nuostata, kuria reikalaujama, kad asmens privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo galimas pažeidimas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su asmens duomenų apsauga, visų pirma pagal Reglamentą Nr. 45/2001. Tad šia nuostata nustatytas specialus režimas ir sustiprinama asmens, kurio duomenys tam tikrais atvejais gali būti atskleisti visuomenei, apsauga (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 59 ir 60 punktai ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 25 punktas).

43

Iš to matyti, kad jei paraiška pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 siekiama susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos, įskaitant ir jo 8 straipsnį (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 63 punktas ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 26 punktas).

44

Ieškovo argumentus, kuriuos šiuo klausimu palaiko ir Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir EDAPP, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šias pastabas.

45

Ieškovas tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepakankamai atsižvelgiama į Reglamento Nr. 1049/2001 struktūrą ir tikslą, t. y. pagerinti atskaitomybę už viešų sprendimų priėmimą ir viešų sprendimų priėmimo teisėtumą ir taip pasinaudojant skaidrumu priartinti šį procesą prie piliečio. Pagal šio sprendimo 4 punkte minėtą Sprendimą Komisija / Bavarian Lager (EU:C:2010:378) negalima panaikinti Reglamento Nr. 1049/2001 veiksmingumo reikšmingas nuostatas aiškinant taip, kad teisėtu dokumentų atskleidimu niekada negali būti siekiama, kad jie būtų visiškai atskleisti visuomenei. Be to, tokiame sprendime nebūtų atsižvelgta į sąlygas, dėl kurių Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad visuomenės interesas gauti informaciją yra viršesnis už teisę į visuomenės veikėjo privataus gyvenimo gerbimą, t. y. kad reportaže būtų parodytos aplinkybės, dėl kurių demokratinėje visuomenėje galėtų kilti diskusija apie šiuos veikėjus, kai jie eina oficialias pareigas. Ieškovo nuomone, Parlamentas pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį, siejamą su EŽTK 10 straipsniu, kai ginčijamame sprendime teigė, kad Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto tikslui prieštarautų, kad duomenų visuomenei atskleidimas taptų teisėtu tikslu.

46

Dublike ieškovas nurodo, kad Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nurodytas būtinybės kriterijus neturi būti aiškinamas siaurai, nes tai lemtų, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtis būtų aiškinama plačiai, ši teisė būtų neteisėtai ribojama ir būtų prieštaraujama Sąjungos teismų praktikai.

47

Ieškovo teiginys pagrįstas idėja, kad tai, jog reglamentai Nr. 1049/2001 ir Nr. 45/2001 taikomi kartu, pagal 4 punkte minėtą Sprendimą Komisija / Bavarian Lager (EU:C:2010:378) neturėtų lemti, kad pirmojo reglamento nuostatos, taigi ir visų Europos piliečių pagrindinė teisė susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, būtų visiškai neutralizuotos. Be to, Suomijos Respublika įstojimo į bylą paaiškinimuose teigia, kad reikia taikyti abiejų reglamentų pagrindinį turinį ir pagrindinius principus tam, kad vieno reglamento taikymas būtų nuosekliai suderintas su kito reglamento taikymu. Jos nuomone, vienas iš šių principų, į kurį reikia atsižvelgti, yra Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinta taisyklė dėl paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateisinimo nenurodymo. Šiomis aplinkybėmis negalima siaurai aiškinti Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytos būtinybės gauti asmens duomenis sąvokos, nes taip būtų apribota arba paneigta bet kokia galimybė susipažinti su dokumentais, jeigu paraiška grindžiama tokiu viešuoju interesu kaip teisė į informaciją.

48

Siekiant atsakyti į šiuos argumentus, susijusius su pusiausvyra tarp teisės susipažinti su institucijų turimais dokumentais, išplaukiančios iš Reglamento Nr. 1049/2001, ir pagal Reglamentą Nr. 45/2001 nustatytų įpareigojimų dėl tų pačių institucijų turimų asmens duomenų perdavimo, reikia konkrečiau išnagrinėti šiuose dviejuose reglamentuose nustatytų taisyklių ryšį.

49

Pirma, reikia priminti, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais kontekste Reglamentas Nr. 45/2001 taikomas, tik jeigu institucija, kuriai ši paraiška pateikta, atsisako leisti susipažinti su dokumentais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi. Pagal šią nuostatą reikalaujama, kad individo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo galimas pažeidimas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su asmens duomenų apsauga, visų pirma pagal Reglamentą Nr. 45/2001 (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 59 punktą).

50

Jeigu prašomuose dokumentuose yra asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, institucijai iš esmės reikia užtikrinti, kad abu reglamentai būtų neribotai taikomi paraiškai leisti susipažinti su dokumentais (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 56 punktas ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 24 punktas). Pažymėtina, kad Reglamentu Nr. 45/2001 nustatytas specialus režimas ir sustiprinta asmens, kuriuo duomenys tam tikrais atvejais gali būti atskleisti visuomenei, apsauga ir kad nagrinėjant paraišką dėl galimybės leisti susipažinti su dokumentais taikomos visos šio reglamento nuostatos, įskaitant ir jo 8 straipsnį (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 60 ir 63 punktai ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 25 ir 26 punktai). Be to, Reglamento Nr. 45/2001 7 ir 14 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad jo nuostatos yra privalomos ir taikomos visiems Sąjungos visų institucijų tvarkomiems asmens duomenims atliekant visas veiklos rūšis.

51

Tad, kai pateikus paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, jeigu ji patenkinama, asmens duomenys gali būti atskleisti, institucija, kuriai ji pateikta, turi taikyti visas Reglamento Nr. 45/2001 nuostatas, o skirtingos Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtintos taisyklės ir principai negali būti taikomi taip, kad būtų apribota šiems duomenims taikoma apsauga. Toks institucijų veikimo principas, remiantis Reglamento Nr. 45/2001 12 konstatuojamąja dalimi, išplaukia iš reikšmės, pripažįstamos atitinkamiems asmenims suteiktoms teisėms dėl jų apsaugos tvarkant tokius duomenis.

52

Tokiomis aplinkybėmis, žinoma, tiesa, kad, kaip pažymi ieškovas ir Suomijos Respublika, teisė susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 1 dalį nėra nulemta pareiškėjo intereso, kad minėti dokumentai būtų atskleisti, pateisinimo. Taip konkrečiai pasireiškia atvirumo ir skaidrumo principai, kuriais turėtų būti pagrįsta Sąjungos institucijų veikla ir jų demokratinis pobūdis.

53

Konstatuotina, kad, Reglamentu Nr. 45/2001 įpareigojus institucijas išnagrinėti, ar gali būti padaryta žala asmens privačiam gyvenimui ir jo neliečiamumui, taip pat jame, be kita ko, 8 straipsnio b punkte nustatytus asmens duomenų tvarkymo apribojimus ir ribas, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte iš pareiškėjo netiesiogiai reikalaujama, kad jis, nurodydamas vieną ar kelis aiškius ir pagrįstus pateisinimus, įrodytų būtinybę gauti asmens duomenis, esančius dokumentuose, su kuriais jis prašo leisti susipažinti (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 78 punktą ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 punktą).

54

Tad Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu reikalaujama, kad institucija, kuriai pateikta paraiška, pirmiausia įvertintų būtinybę, t. y. proporcingumą perduoti asmens duomenis, atsižvelgiant į pareiškėjo siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 34 punktą). Tame pačiame Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nustatyta institucijos, kuriai pateikta paraiška, pareiga paskui patikrinti, ar perdavus asmens duomenis negali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai, ir nagrinėjant šį klausimą nustatyti, ar taip gali nutikti dėl pareiškėjo siekiamo tikslo (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 78 punktą ir 30 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 punktą). Tai atlikdama institucija turi įvertinti pareiškėjo nurodytą asmens duomenų perdavimo, taigi ir galimybės susipažinti su dokumentais suteikimo, pateisinimą.

55

Todėl sąlygos dėl asmens duomenų perdavimo būtinybės, nustatytos Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, taikymas reiškia, kad reikia pripažinti egzistuojant Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės išimtį. Tokia išvada pagrįsta poreikiu, kad Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos būtų veiksmingos, kitu atveju, t. y. nenagrinėjant būtinybės perduoti asmens duomenis atsižvelgiant į paraišką dėl galimybės leisti susipažinti su dokumentais pateikusio asmens siekiamą tikslą, tai neišvengiamai reikštų šio reglamento 8 straipsnio b punkto netaikymą.

56

Antra, svarbu atsižvelgti į svarbiausius pagal Reglamentą Nr. 45/2001 fiziniams asmenims, kai tvarkomi jų asmens duomenys, suteiktos apsaugos sistemos bruožus, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimties taikymas reiškia visišką viso Reglamento Nr. 45/2001, kurio 1 straipsnyje pabrėžiama, kad juo siekiama, be kita ko, apsaugoti pagrindines fizinių asmenų teises ir laisves, pirmiausia jų privatų gyvenimą, taikymą.

57

Reglamento Nr. 45/2001 II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnyje nustatyti konkretūs pagrindai, kuriais pagrįstas asmens duomenų tvarkymas pripažįstamas teisėtu. Reglamento Nr. 45/2001 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatyti asmens duomenų perdavimo atitinkamai Sąjungos institucijose ir įstaigose ar tarpusavyje, duomenų gavėjams, kuriems taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355), išskyrus Sąjungos institucijas ir įstaigas, ir duomenų gavėjams, kuriems netaikoma Direktyva 95/46/EB, išskyrus Sąjungos institucijas ir įstaigas.

58

Nors Reglamento Nr. 45/2001 7, 8 ir 9 straipsniuose nenumatyta principo išimčių, kiekviename iš jų galimybė perduoti asmens duomenis ribojama būtent taip, kad nustatytos griežtos sąlygos, kurių neįvykdžius perduoti draudžiama. Kaip viena iš šių sąlygų nustatyta būtinybė, kad perduodama būtų tam tikrais tikslais.

59

Vadinasi, Reglamentu Nr. 45/2001, kaip nurodyta jo 5 konstatuojamojoje dalyje, siekiama suteikti asmenims, kuriuos jis apibrėžia kaip duomenų subjektus, įstatymais įgyvendinamas teises ir nustatyti Sąjungos institucijų ir įstaigų duomenų valdytojų įsipareigojimus tvarkant asmens duomenis. Kad būtų pasiektas šis tikslas, su galimybe Sąjungos institucijai arba įstaigai perduoti asmens duomenis susiję reikalavimai turi būti aiškinami siaurai, kitaip gali būti pažeistos šiems asmenims Reglamentu Nr. 45/2001 pagrindinėmis pripažįstamos teisės, kaip nurodyta jo 12 konstatuojamojoje dalyje. Tad tam, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl būtinybės, reikia įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra tinkamiausia priemonė iš visų numatytų paraišką pateikusio asmens siekiamiems tikslams pasiekti ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui, dėl to paraišką pateikęs asmuo įpareigotas pateikti aiškių ir pagrįstų pateisinimų šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 78 punktą ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 ir 34 punktus).

60

Priešingai ieškovo argumentams, taip aiškinama Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nustatyta sąlyga dėl būtinybės negali būti traktuojama kaip platus pagrindinės teisės susipažinti su dokumentais išimties aiškinimas, dėl ko ši teisė būtų neteisėtai apribota, priešingai, nei numatyta Sąjungos teismų praktikoje. Toks aiškinimas reiškia ne tai, kad sukuriama tam tikros „kategorijos“ susipažinimo su dokumentais principo išimtis asmens duomenų atžvilgiu, o tai, kad suderinamos dvi pagrindinės teisės, kurios prieštarauja viena kitai, kai paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais prašoma leisti susipažinti su asmens duomenimis, saugomais pagal Reglamentą Nr. 45/2001, kaip matyti iš šio sprendimo 56–59 punktų. Siejant šias dvi prieštaringas teises saugančias nuostatas, išsaugoma ir teisė susipažinti su dokumentais, nes dėl privalomo Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto taikymo, kaip yra šiuo atveju, pirmiausia, tik reikalaujama, kad paraišką pateikęs asmuo įrodytų būtinybę gauti perduodamus asmens duomenis, t. y. įrodytų, kad tai yra tinkamiausia proporcinga priemonė jo siekiamam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 34 punktą), ir, antra, institucijai nustatoma pareiga patikrinti, ar nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai paraišką pateikusio asmens siekiamo tikslo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 78 punktą ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 punktą). Vadinasi, siauras Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte įtvirtintų pareigų aiškinimas visiškai nereiškia išimties, kuri apskritai užkirstų kelią bet kokiai galimybei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikta asmens duomenų, įtvirtinimo.

61

Vis dėlto siauras sąlygos dėl būtinybės, numatytos Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, aiškinimas nereiškia, kad negali būti atsižvelgta į bendro pobūdžio asmens duomenų gavimo pateisinimą, kaip antai visuomenės teisę į informaciją apie parlamentarų elgesį vykdant pareigas. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 54 punkto, bendras pateisinimo gauti duomenis pobūdis neturi tiesioginės reikšmės atsakant į klausimą, ar toks perdavimas būtinas siekiant įgyvendinti paraišką pateikusio asmens tikslą.

62

Tiesa, kad, kaip pažymi Parlamentas, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatose nenumatyta, kad reikia palyginti viešąjį interesą, susijusį su asmens privačiu gyvenimu ir neliečiamumu, su viršesniu viešuoju interesu. Tačiau, išskyrus Reglamento Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį, pagal kurią reikalaujama, kad asmens duomenys negali būti tvarkomi su tikslais, dėl kurių jie rinkti, nesuderinamu būdu, nė vienoje minėto reglamento nuostatoje neribojama pateisinimų, kuriuos paraišką pateikęs asmuo gali pateikti dėl prašomų gauti duomenų, taikymo sritis. Niekas nekliudo jam nurodyti bendro pobūdžio pateisinimo, kaip nurodytas šiuo atveju, t. y. visuomenės teisės į informaciją.

63

Nors dėl teisės susipažinti su dokumentais išimties, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte, institucijos pagal Reglamentą Nr. 45/2001, konkrečiau kalbant, jo 8 straipsnio b punktą, įpareigotos išnagrinėti, ar gali būti padaryta žala asmens privačiam gyvenimui ir jo neliečiamumui, ji turi būti įgyvendinta taip, kad kitos Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatos būtų veiksmingos. Taip nebūtų tuo atveju, jeigu institucija, kuriai pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuose nurodyti asmens duomenys, galėtų, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu, neleisti paraišką pateikusiam asmeniui pateisinti prašomų duomenų perdavimo bendro pobūdžio tikslu, kaip nagrinėjamu atveju – visuomenės teise į informaciją.

64

Todėl negalima pritarti argumentui, jog bendro pobūdžio pateisinimas, kurį ieškovas nurodė prašydamas perduoti asmens duomenis, kad įvykdytų Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytą sąlygą dėl būtinybės, reiškia, kad vėl bus numatytas viršesnio viešojo intereso kriterijus, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.

65

Trečia, nepaisant išvados šio sprendimo 51 punkte, reikia atmesti Parlamento argumentą, pagal kurį sąlygą dėl būtinybės, numatytą Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, tuo labiau reikia aiškinti siaurai todėl, kad šiuo atveju ieškovas aiškiai siekia vien nedelsdamas pateikti jam perduotus asmens duomenis visuomenei, o tai būtų didžiausias kišimasis į teisę, kad šie duomenys būtų saugomi. Parlamento teigimu, Reglamento Nr. 45/2001 paskirtis nėra leisti atskleisti asmens duomenis erga omnes.

66

Ieškovas faktiškai išreiškė savo siekį asmens duomenis, kuriuos perduoti jis prašo, pateikti visuomenei. Tačiau reikia priminti Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto teisinį kontekstą. Pavyzdžiui, kaip buvo paaiškinta šio sprendimo 49–50 punktuose, visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos tapo taikytinos, nes paraiška dėl galimybės susipažinti su Parlamento turimais dokumentais pateikta pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 ir ji buvo atmesta remiantis išimtimi, susijusia su minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktu.

67

Net ir šiomis aplinkybėmis, jeigu būtų patenkinta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ja siekiama, kad būtų atskleisti prašomi dokumentai, o pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 4 dalį tai reiškia, kad institucija arba įstaiga šiuos dokumentus padaro prieinamus visuomenei. Tačiau negalima Reglamente Nr. 45/2001 nustatytų asmens duomenų perdavimo sąlygų, be kita ko, įtvirtintų 8 straipsnio b punkte, aiškinti taip, kad, įgyvendinus vieną iš jų, susipažinti su dokumentais, kuriuose yra šių duomenų, būtų leista tik paraišką pateikusiam asmeniui, o visuomenei būtų uždrausta; dėl to taptų neįmanoma taikyti Reglamentą Nr. 1049/2001. Jeigu asmuo, pateikęs paraišką susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, įrodė būtinybę juos gauti, o institucija, kuriai pateikta paraiška, konstatavo, kad nėra priežasties manyti, jog gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai, duomenys gali būti perduoti ir, tik jei netaikytina kita Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta išimtis, nesusijusi su asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, dokumentas arba dokumentai, kuriuose yra šių duomenų, atskleidžiami, todėl su jais gali susipažinti visuomenė.

68

Iš šio sprendimo 49–67 punktų išplaukia, kad Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytas kriterijus dėl būtinybės turi būti aiškinamas siaurai; sąlyga dėl asmens duomenų perdavimo būtinybės reiškia, kad institucija arba įstaiga, kuriai pateikta paraiška, turi patikrinti, ar būtina juos perduoti atsižvelgiant į paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikusio asmens siekiamą tikslą, ir dėl to ribojama taisyklės, susijusios su paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateisinimo nebuvimu, taikymo sritis; būtinybės perduoti šiuos duomenis pateisinimas, kuriuo remiasi paraišką pateikęs asmuo, gali būti bendro pobūdžio; negalima panaikinti Reglamento Nr. 1049/2001 veiksmingumo reikšmingas nuostatas aiškinant taip, kad teisėtu dokumentų atskleidimu niekada negali būti siekiama, kad jie būtų visiškai atskleisti visuomenei.

69

Iš esmės ieškovas teigia, kad įrodė būtinybę gauti asmens duomenis, taigi įvykdė Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytą kriterijų, aiškintiną atsižvelgiant į šio sprendimo 4 punkte minėtus sprendimus Komisija / Bavarian Lager (EU:C:2010:378, 63 punktas) ir Dennekamp / Parlamentas (EU:T:2011:688, 31–35 punktai), ir aiškiai nurodo ryšį tarp jo paraiška siekiamo tikslo ir būtinybės, kad būtų atskleistos visos pavardės, kurias jis prašė atskleisti.

70

Kad būtų atsakyta į ieškovo kaltinimus, pirmiausia reikia išdėstyti visus per administracinę procedūrą pateiktus nagrinėjamus būtinybės gauti asmens duomenis pateisinimus ir Parlamento šiuo klausimu ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą, o paskui pateikti Bendrojo Teismo atliktą argumentų, kuriais šiame teisme buvo apsikeista, vertinimą.

71

Dėl būtinybės gauti perduotus asmens duomenis pažymėtina, kad pirminėje paraiškoje pabrėžtas visuomenės poreikis geriau suprasti, kaip buvo priimti sprendimai, ir tai, kad todėl dėl žiniasklaidos reportažų galėjo kilti diskusija. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju Europos piliečiams buvo labai svarbu žinoti, kurie parlamentarai buvo asmeniškai suinteresuoti šia sistema, nors jie turėjo priimti sprendimus dėl jos valdymo.

72

Kartotinėje paraiškoje ieškovas būtinybę gauti asmens duomenis pagrindė teise į informaciją ir teise į išraiškos laisvę. Jis paaiškino, kad dokumentus, su kuriais jis prašo leisti susipažinti, būtina atskleisti tam, kad jis galėtų sukurti reportažą apie tai, kam išleidžiamos valstybės lėšos, apie galimą privačių interesų įtaką parlamentarų balsavimui ir apie kontrolės mechanizmų veikimą. Šiuo tikslu jis nurodė, kad susijusių parlamentarų pavardes buvo būtina žinoti, kad jis galėtų sukurti reportažą ir naudodamasis išraiškos laisve perduotų šią informaciją visuomenei, sudarytai iš piliečių ir mokesčių mokėtojų, suinteresuotai ją žinoti. Anot jo, pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardžių atskleidimas leistų išvengti, kad savo balsais jie darytų įtaką šiai sistemai jų rinkėjų norų neatitinkančiu būdu. Ieškovo teigimu, visuomenei nėra kitų būdų sužinoti, kaip parlamentarai naudojasi savo viešosiomis privilegijomis sistemos atžvilgiu.

73

Ginčijamame sprendime Parlamentas iš esmės konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinybės gauti asmens duomenis, ir remdamasis dviem skirtingais motyvais atmetė nurodytus pateisinimus. Pirma, Parlamentas nustatė, kad visuomenės ir žiniasklaidos priemonių susidomėjimas viešosiomis išlaidomis, kurių dalį sudaro parlamentarų finansinė nauda, yra vienas iš paraiškos pateisinimų, susijusių su informacijos ir išraiškos laisvėmis. Šiuo klausimu jis konstatavo, kad viešasis interesas, kuriuo remtasi, buvo abstraktus ir labai bendras ir kad jeigu jis būtų tinkamas argumentas pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, jis leistų asmens duomenis atskleisti peržengiant bet kokias ribas, o dėl to būtų pažeistos Sąjungos taisyklės dėl asmens duomenų apsaugos. Antra, Parlamentas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jo siekiamų tikslų ryšio su tiksliais asmens duomenimis, kuriuos jis prašė perduoti, nes buvo neaiškios priežastys, kodėl buvo būtina juos perduoti. Toliau jis nurodė, kad visuomenei atliekant kontrolę nebuvo nei būtina, nei proporcinga prašyti pateikti visų pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardes, nes sprendimus dėl šios sistemos priėmė biuras, ir pažymėjo, kad ieškovas turėjo nustatyti konkrečią ir specifinę interesų konflikto riziką, kad būtų įrodyta būtinybė perduoti duomenis.

74

Pateikdamas pirmąjį kaltinimą ieškovas nurodo, jog būtinybę perduoti asmens duomenis jis pateisino aplinkybe, kad kalbama apie viešojo intereso informaciją, kurią jis, kaip žurnalistas, galėjo pateikti Europos piliečiams, kad šie žinotų kaip leidžiamos viešosios lėšos, kaip elgėsi jų išrinkti atstovai ir ar jų balsavimas dėl šios sistemos buvo paveiktas jų finansinių interesų. Antrajame kaltinime ieškovas nurodo, kad jis aiškiai susiejo savo paraiška siekiamą tikslą su būtinybe, kad būtų atskleistos visos pavardės, kurias jis prašė atskleisti, nes tai yra vienintelis būdas visuomenei žinoti, kurie jos atstovai atsakingi už veiksmus dėl šios sistemos. Savo paraiškoje jis nebūtų galėjęs tiksliau prašyti leisti susipažinti su duomenimis apie biurą sudarančius parlamentarus.

75

Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės ir EDAPP teigimu, prašomos informacijos atskleidimas pagrįstas bendru visuomenės interesu dėl skaidrumo, dėl kurio turi būti leidžiama pateikti visuomenei įdomų su papildoma pensijų sistema susijusių faktų, kaip antai parlamentarų elgesio balsuojant, įvertinimą ir suteikta galimybė parlamentarus apklausti ir išklausyti; riba nustatant, ar būtina perduoti asmens duomenis, turi būti žema, jeigu prireiktų aiškinti teisės susipažinti su dokumentais išimtį, numatytą Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte; taikant šį straipsnį gali prireikti remtis visuomenės interesu pagrįstais pagrindais, kaip ieškovas tiksliai ir konkrečiai nurodė savo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

76

Iš principo Parlamentas tvirtina, kad ieškovas neįvykdė imperatyvių nuostatų dėl proporcingumo, išplaukiančių iš Sąjungos teismų praktikos, kad įrodytų būtinybę gauti nagrinėjamus asmens duomenis. Jis primena, kad toks būtinybės aiškinimas atitinka ESS 15 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1049/2001. Tai juo labiau taikytina, kai, kaip nagrinėjamoje byloje, prašymo gauti asmens duomenis tikslas – pateikti juos visuomenei, o tai yra didžiausias kišimasis į teisę į šių duomenų apsaugą. Parlamento teigimu, Reglamento Nr. 45/2001 paskirtis yra ne leisti atskleisti asmens duomenis erga omnes, bet išimtine tvarka leisti perduoti asmens duomenis konkrečiam duomenų gavėjui. Be to, pažymėtina, kad ieškovas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nenurodė argumentų, iš tikrųjų pagrindžiančių tariamą visuomenės interesą, konkrečiai kalbant, kad tuo metu dėl šios sistemos vyko diskusijos arba kad būtų kvestionuojamas kurio nors parlamentaro elgesys, kaip numatyta šio sprendimo 4 punkte minėtame Sprendime Dennekamp / Parlamentas (EU:T:2011:688).

77

Kaip konstatuota šio sprendimo 59 punkte, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl būtinybės, numatyta Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, kuris aiškintinas siaurai, reikia įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra tinkamiausia priemonė paraišką pateikusio asmens siekiamiems tikslams pasiekti iš visų galimų priemonių ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui. Nagrinėjamu atveju reikia pateikti bendrą atsakymą į du kaltinimus, pagal kuriuos nagrinėjamų duomenų perdavimas yra tinkamiausia priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

78

Iš tikslų, dėl kurių ieškovas kartotinėje paraiškoje tvirtino, jog buvo būtina, kad Parlamentas perduotų nagrinėjamus asmens duomenis, reikia išskirti, pirma, įgyvendinant teisę į informaciją atliekamą visuomenės kontrolę, kaip išleidžiamos visuomenės lėšos, ir, antra, galimą parlamentarų interesų poveikį balsuojant dėl papildomos pensijų sistemos, t. y. nustatyti galimus parlamentarų interesų konfliktus.

79

Pirma, ieškovas nurodo savo norą pateikti informacijos apie papildomą pensijų sistemą spaudos straipsniuose ir televizijos reportažuose, kad visuomenė galėtų dalyvauti teisėtoje diskusijoje apie tai, ir jis konkrečiai pirmiausia pabrėžia savo, kaip žurnalisto, vaidmenį demokratinėje visuomenėje.

80

Šiuo klausimu ieškovas per posėdį teigė, kad asmens duomenų perdavimo būtinybė turi būti vertinama atsižvelgiant į Direktyvos 95/46 9 straipsnį, kuriame numatytos specialios taisyklės tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi tik žurnalistiniais sumetimais, nes Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte daroma nuoroda į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, bet ji nepatikslinama. Tačiau, kaip matyti iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto ir 84 straipsnio 1 dalies, ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, o vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo Umbach / Komisija, T‑474/08, EU:T:2010:443, 60 punktas), arba jie papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susiję (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, EU:T:2012:635, 24 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Taip nėra nagrinėjamu atveju, todėl šis per vėlai pateiktas argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

81

Kadangi kartotinėje paraiškoje ieškovas rėmėsi teise į informaciją ir išraiškos laisve, kad pateisintų būtinybę gauti nagrinėjamus asmens duomenis, konstatuotina, kad to nepakanka siekiant įrodyti, kad parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą, pavardžių perdavimas yra vienintelė tinkamiausia priemonė siekiamiems tikslams pasiekti iš visų galimų priemonių ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui.

82

Ieškovas savo argumentuose, žinoma, aiškiai ir konkrečiai nurodė savo siekiamus tikslus ir priežastis, dėl kurių jis manė esant būtina perduoti duomenis: iš esmės tam, kad galėtų sukurti reportažą apie papildomą pensijų sistemą, kad Europos visuomenė galėtų sužinoti apie jos veikimą ir atliktų jai atstovaujančių parlamentarų kontrolę. Tačiau jis vis dėlto nepaaiškino, kodėl pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardžių perdavimas buvo tinkamiausia priemonė jo užsibrėžtam tikslui pasiekti, priešingai reikalavimui, išplaukiančiam iš Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto, kaip jis aiškinamas 4 punkte minėtame Sprendime Dennekamp / Parlamentas (EU:T:2011:688, 30 ir 34 punktai).

83

Iš tikrųjų ieškovas kartotinėje paraiškoje tik nurodė teiginį, jog priemonėmis, skirtomis leisti visuomenei atlikti pagal šią sistemą patirtų viešųjų išlaidų kontrolę, kaip antai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, nebuvo saugomos pagrindinės teisės, kuriomis jis rėmėsi, t. y. teisė visuomenei pranešti ir pateikti surinktą informaciją, todėl jos negalėjo pateisinti nagrinėjamų duomenų neatskleidimo. Konstatuotina, kad šis elementas neleidžia nustatyti, kodėl pagal šią sistemą apdraustų parlamentarų pavardžių perdavimas buvo tinkamiausia priemonė ieškovo užsibrėžtam tikslui pasiekti arba kodėl ji proporcinga šiam tikslui. Vien paprastas teiginys, kad perdavimas užtikrintų pagrindinių teisių apsaugą, negali būti pripažintas skirtingų priemonių, kurių būtų galima imtis siekiant įgyvendinti ieškovo tikslus, poveikio ir panaudojimo analizės, kad ir trumpos, rezultatu.

84

Kalbant apie ieškovo argumentą, kad diskusija apie šią pensijų sistemą jau vyksta, atsižvelgiant į su jos sukūrimu ir finansavimu susijusius prieštaringus vertinimus, arba kad, net jei ji ir nevyksta, susipažinti su parlamentarų pavardėmis būtina siekiant paskatinti jos atsiradimą, pažymėtina, kad ieškovas tik nurodo argumentus, kurie susiję su jo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais tikslu. Šie argumentai neleidžia įrodyti, kodėl jam būtinai prireikė gauti nagrinėjamus duomenis, nes iš jų nematyti ir ryšio su prašomos priemonės tinkamumu ir proporcingumu, kaip to reikalaujama pagal Sąjungos teismų praktiką (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 34 punktą). Be to, diskusija apie sistemą, konkrečiau kalbant, apie pagal ją parlamentarams iš viešųjų finansų teikiamą naudą, kaip ir ieškovo nurodyta skirtinga faktinė informacija, įrodo, kad jis jau turi tikslios informacijos apie sistemos taisykles ir veikimą, kuri gali jam padėti pradėti ar vystyti diskusiją visuomenėje, kurią jis siekia paskatinti, kalbėdamas apie tinkamą šios sistemos valdymą ir jos Sąjungos biudžetui keliamą finansinę riziką. Nesant įrodymų, kad būtina perduoti nagrinėjamus asmens duomenis, konstatuotina, kad ši skirtinga informacija, kurią ieškovas pateikė pats, nepagrindžia teiginio, jog parlamentarų pavardes būtina sužinoti tam, kad būtų galima paviešinti tariamą neigiamą sistemos poveikį viešosioms lėšoms.

85

Be to, tokia pati išvada darytina kalbant apie Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje buvo nuspręsta, kad atsisakymas leisti susipažinti su informacija, kurią sudaro išrinktojo atstovo asmens duomenys, nebūtinas demokratinėje visuomenėje, atsižvelgiant į žurnalistų teisę gauti visuomeninio intereso informaciją ir ją pateikti. Ši išvada iš tiesų neleidžia nustatyti, ar ieškovo prašoma priemonė yra tinkamiausia jo siekiamam tikslui ir ar ji jam proporcinga.

86

Galiausiai šio sprendimo 82 punkte padarytai išvadai neturi įtakos ir argumentai, kuriais ieškovas paraiška siekiamą tikslą tiesiogiai susiejo su būtinybe atskleisti visas prašomas pavardes, ir jam nereikėjo tiksliau paraiškoje nurodyti, be kita ko, informacijos apie parlamentarus, sudarančius biurą, atsižvelgiant į galimybę susipažinti su dokumento dalimi, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalyje. Nė vienas iš šių argumentų neleidžia įrodyti būtinybės perduoti parlamentarų, apdraustų pagal šią papildomą pensijų sistemą, pavardes, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą.

87

Todėl reikia atmesti ieškovo argumentus dėl būtinybės gauti pagal šią papildomą pensijų sistemą draustų parlamentarų pavardes, atsižvelgus į tikslą pranešti visuomenei ir leisti jai dalyvauti diskusijoje apie jos teisėtumą, nes nebuvo pažeisti Pagrindinių teisių chartijos 11 ir 42 straipsniai, kurie atitinkamai susiję su saviraiškos laisve ir teise susipažinti su Sąjungos institucijų ir įstaigų dokumentais.

88

Antra, ieškovas mano, kad nagrinėjamas asmens duomenų perdavimas būtinas tam, kad būtų galima nustatyti, ar parlamentarų finansiniai interesai darė poveikį balsavimui dėl pensijų sistemos, nes visų parlamentarų, draustų pagal šią pensijų sistemą, pavardžių atskleidimas yra vienintelis būdas visuomenei sužinoti, kurie atstovai atsakingi už veiksmus, susijusius su sistema.

89

Ieškovas tiek kartotinėje paraiškoje, tiek šioje instancijoje pateiktuose dokumentuose iš esmės nurodo argumentus dėl būtinybės atnaujinti informaciją apie galimus parlamentarų interesų konfliktus.

90

Pirma, pažymėtina, kad Parlamentas, atsakydamas į per posėdį pateiktą klausimą, tvirtino, kad interesų konfliktų atskleidimas teisės požiūriu negali būti pripažintas teisėtu asmens duomenų tvarkymo tikslu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, ir taip pat pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytą argumentą, kuris nebuvo susietas su šia nuostata. Tačiau konstatuotina, kad Parlamentas ginčijamame sprendime nenurodė, jog parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą, pavardžių perdavimas būtų asmens duomenų tvarkymas su teisėtais tikslais, kuriais vadovaujantis jie buvo surinkti, nesuderinamu būdu. Todėl šis argumentas bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip neatitinkantis tikrovės, nes ginčijamame sprendime tokia išvada nenurodyta kaip motyvas.

91

Antra, Europos Parlamento narių elgesio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje dėl finansinių interesų ir interesų konfliktų nustatyta:

„Interesų konfliktas kyla tada, kai [parlamentaras] turi asmeninių interesų, galinčių netinkamai turėti įtakos jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymui. Interesų konflikto nesama, kai narys gauna naudos vien dėl to, kad priklauso plačiajai visuomenei ar didelei žmonių grupei.“

92

Be to, galima pažymėti, kad, Europos Tarybos nuomone, interesų konfliktas kyla esant situacijai, kai valstybės tarnautojas turi privatų interesą, kuris gali paveikti nešališką ir objektyvų jo oficialių pareigų atlikimą arba atrodo, kad gali tai paveikti; privatus interesas suprantamas kaip bet koks pranašumas jam pačiam, jo šeimai, artimiesiems, draugams ir asmenims ar organizacijoms, su kuriais jis turi ar yra turėjęs verslo ar politinių santykių, jis taip pat apima bet kokią su tuo susijusią valstybės tarnautojo atsakomybę – finansinę ar civilinę (žr. 2000 m. gegužės 11 d. priimtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos R (2000) 10 valstybėms narėms dėl renkamų pareigūnų elgesio kodeksų 13 straipsnį).

93

Kaip nurodė ieškovas, išrinktojo atstovo atveju interesų konfliktas reiškia, kad balsuojant tam tikru klausimu išrinktojo atstovo elgesys gali būti paveiktas jo asmeninio intereso. Nagrinėjamu atveju interesų konfliktas gali atsirasti dėl aplinkybės, kad parlamentarai balsuodami gali pakeisti pensijų sistemą arba pareikšti savo nuomonę dėl jos, siekdami savo, kaip sistemos naudos gavėjų, interesų.

94

Kad būtų galima iškelti į viešumą galimus parlamentarų, kurie priima sprendimus dėl sistemos, interesų konfliktus, reikia žinoti tų iš jų pavardes, kurie apdrausti pagal šią sistemą, nors aplinkybė, kad nagrinėjamas interesų konfliktas būtų, Parlamento teigimu, būdingas išrinktosios asamblėjos parlamentarų pareigoms, nedaro įtakos vertinant būtinybę perduoti asmens duomenis. Pati savaime ši aplinkybė negali įrodyti, kad siekiamas duomenų perdavimas nebūtinas. Tad duomenų perdavimas yra vienintelė priemonė, kuri leistų pasiekti ieškovo siekiamą tikslą, nes jokia kita priemonė negali užtikrinti, kad būtų nustatyti parlamentarai, kurie galėjo patirti interesų konfliktų. Todėl pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą konstatuotina, kad perduoti parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą, pavardes yra tinkamiausia ir proporcinga priemonė, siekiant nustatyti, ar parlamentarų suinteresuotumas papildoma pensijų sistema gali daryti įtaką jų elgesiui balsuojant (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 ir 34 punktus).

95

Vis dėlto šiame etape pažymėtina, kad šioje situacijoje, kai interesų konfliktas gali atsirasti dėl parlamentarų elgesio balsuojant, vien išsiaiškinus, kurie iš jų apdrausti pagal papildomą pensijų sistemą, negalima teigti, kad toks konfliktas yra. Dar reikia nustatyti, kurie iš parlamentarų balsuodami turėjo išreikšti savo nuomonę dėl papildomos pensijų sistemos, nes Parlamentas teigia, kad tik pagal šią sistemą apdrausti parlamentarai, kurie yra biuro (papildomos pensijų sistemos valdymo tvarką nustatančio organo) nariai, galėtų patekti į galimą interesų konflikto situaciją.

96

Tačiau ieškovas kartotinėje paraiškoje nurodė ne tik balsavimą, po kurio buvo padaryta sistemos valdymo tvarkos pakeitimų, bet ir bet kurį balsavimą, per kurį Parlamentas ar vienas iš jo organų vienaip ar kitaip būtų išreiškęs nuomonę dėl papildomos pensijų sistemos. Tad jis pasikliovė tuo, kad asmeniniai interesai galėjo turėti įtakos parlamentarų elgesiui balsuojant, kad parlamentarai buvo tokioje pozicijoje, kai galėjo daryti įtaką sprendžiant, kad viešąsias lėšas reikia panaudoti savo naudai, ir kad nebuvo kito būdo, kaip tik atskleisti pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų pavardes, siekiant išsiaiškinti, kaip išrinktieji atstovai panaudoja savo visuomenines privilegijas, susijusias su papildoma pensijų sistema.

97

Atsakydamas į taikant proceso organizavimo priemonę pateiktą klausimą (žr. šio sprendimo 23 punktą), ieškovas Bendrajam Teismui pateikė nuo 2005 m. spalio 1 d. priimtus aktus, kuriais, jo nuomone, Parlamento plenarinė asamblėja, Parlamento biudžeto kontrolės komisija ir biuras padarė papildomos pensijų sistemos pakeitimus arba priėmė sprendimus dėl jos valdymo. Kiek tai susiję su plenarine asamblėja, ieškovas pateikė 2007 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento sprendimą 2008/497/EB, Euratomas, dėl 2005 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (OL L 187, 2008, p. 1), 2008 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento sprendimą 2009/185/EB, Euratomas, dėl 2006 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (OL L 255, p. 1), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento sprendimą 2009/628/EB, Euratomas, dėl 2007 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (OL L 255, p. 1), ir 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento sprendimą 2012/544/ES, Euratomas, dėl 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas (OL L 286, p. 1). Kiek tai susiję su Biudžeto kontrolės komisija, ieškovas pateikė 2007 m. kovo 8 d. ataskaitos apie 2005 finansinių metų Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo I skirsnio – Parlamentas 1–21 pakeitimų projektą, informacinį pranešimą apie komisijos nuomonę dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir komisijos darbų dėl 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitą. Kiek tai susiję su biuru, ieškovas pateikė 2005 m. lapkričio 30 d. Sprendimą dėl papildomos pensijų sistemos valdymo, 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. sprendimus, kuriais nustatytos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonės (OL C 159, 2009, p. 1), 2009 m. kovo 9 d. Sprendimą dėl savanoriško pensijų draudimo fondų ir 2009 m. balandžio 1 d. Sprendimą dėl savanoriško pensijų draudimo fondų.

98

Pirmiausia reikia neatsižvelgti į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimą 2005/684/EB, Euratomas, dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (OL L 262, p. 1), nes šis sprendimas nepatenka į paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurią ieškovas pateikė dėl nuo 2005 m. rugsėjo mėn. pagal papildomą pensijų draudimo sistemą draudžiamų parlamentarų pavardžių sąrašo, taikymo sritį. Tas pats pasakytina apie Biudžeto kontrolės komisijos informacinį pranešimą apie komisijos nuomonę dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir komisijos darbų dėl 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitą, kuriuose tik netiesiogiai daroma nuoroda į sprendimus arba balsavimus, tačiau nenurodoma tiksliai, į kuriuos.

99

Toliau, susipažinus su pagrindinių šalių atsakymais į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, konstatuotina, kad balsuojant dėl keturių šio sprendimo 97 punkte nurodytų plenarinės asamblėjos sprendimų, kuriuose nusprendžiama patvirtinti Parlamento pirmininką įvykdžius finansinių metų biudžetą, ir rezoliucijoje pateiktos pastabos balsavimas vyko dėl pačių biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų ir rezoliucijų. Klausiamas per teismo posėdį, Parlamentas negalėjo patikslinti, ar balsuojama buvo apskritai dėl kiekvieno iš šių sprendimų ir rezoliucijų, ar atskirai dėl kiekvienos dalies arba pasiūlymų pakeisti tam tikras dalis.

100

Po posėdžio Parlamentui pateikti rašytiniai klausimai, kuriuose būtent klausiama dėl tikslios balsavimo plenarinėje asamblėjoje dėl keturių sprendimų dėl minėtų biudžetų įvykdymo patvirtinimo ir prie jų pridėtų rezoliucijų tvarkos.

101

Tačiau iš Parlamento atsakymo matyti, kad, nors visi keturi šio sprendimo 97 punkte nurodyti sprendimai patvirtinti biudžeto įvykdymą ir prie jų pridėtos rezoliucijos priimti plenarinei asamblėjai balsuojant už juos bendrai, prieš balsuojant dėl rezoliucijų, kuriomis patvirtintas 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymas (balsavimas vyko 2007 m. balandžio 24 d)., dėl rezoliucijos, kuria patvirtintas 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymas (balsavimas vyko 2008 m. balandžio 22 d.), ir dėl rezoliucijos, kuria patvirtintas 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymas (balsavimas vyko 2012 m. gegužės 10 d.), buvo atskirai balsuojama dėl pakeitimų ir specifinių rezoliucijos projektų dalių. Kalbant apie rezoliuciją, kuria patvirtintas 2005 finansinių metų biudžeto įvykdymas, pažymėtina, kad dėl rezoliucijos projekto 74–84 dalių, susijusių su papildoma pensijų sistema, buvo balsuota atskirai, o parlamentarai dėl to reiškė savo nuomones. Kalbant apie rezoliuciją, kuria patvirtintas 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymas, pažymėtina, kad 70–73 dalys, susijusios su papildoma draudimo sistema, buvo priimtos tokia pačia tvarka. Tas pats pasakytina apie rezoliucijos, kuria patvirtintas 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymas, projekto 98 ir 99 dalis, susijusias su papildoma pensijų sistema.

102

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visi parlamentarai turėjo teisę išreikšti savo nuomonę dėl papildomos pensijų sistemos 2007 m. balandžio 24 d., 2008 m. balandžio 22 d. ir 2012 m. gegužės 10 d.

103

Todėl tam, kad ieškovui būtų leista pasiekti jo tikslą iškelti į viešumą galimus parlamentarų interesų konfliktus, Parlamentas turėjo perduoti pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų, kurie šio sprendimo 102 punkte nurodytomis datomis taip pat buvo plenarinės asamblėjos nariai, pavardes ir neapsiriboti vien pavardėmis dalyvavusiųjų balsavimuose, kurie buvo vardiniai, – toks būdas numatytas Parlamento procedūros reglamento 180 straipsnyje, – kaip dėl to daroma prielaida ieškovo 2015 m. vasario 2 d. pateiktose pastabose. Iš tikrųjų, nepaisant balsavimo dėl papildomos pensijų sistemos procedūros, visi parlamentarai, kurie iš tikrųjų balsavo ir buvo drausti pagal šią sistemą, galėjo būti paveikti asmeninių interesų šiuo klausimu (žr. šio sprendimo 102 punktą).

104

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nereikia nagrinėti tikslios balsavimo Biudžeto kontrolės komisijoje ir biure tvarkos, nes jų nariai yra ir plenarinės asamblėjos nariai.

105

Trečia, Parlamento nuomone, iš esmės neįmanoma nustatyti, ar nariai, turėję išreikšti nuomonę dėl pensijų sistemos, iš tikrųjų buvo paveikti asmeninių finansinių interesų arba kitų teisėtų ar neteisėtų motyvų, nes iš aplinkybės, kad bus nustatyti pagal šią pensijų sistemą apdrausti parlamentarai, nepaaiškėja informacija apie jų balsavimo dėl papildomos pensijų sistemos subjektyvius motyvus.

106

Tačiau interesų konflikto sąvoka taikytina kalbant ne tik apie situaciją, kai viešasis tarnautojas turi privatų interesą, kuris gali paveikti nešališką ir objektyvų jo oficialių pareigų, nagrinėjamu atveju – Parlamento atstovo pareigų, atlikimą, bet ir apie situaciją, kai tam tikras interesas, visuomenės požiūriu, atrodo kaip galintis daryti poveikį nešališkam ir objektyviam jo oficialių pareigų atlikimui. Be kita ko, atskleidžiant galimus interesų konfliktus siekiama ne tik išaiškinti atvejus, kai viešasis tarnautojas savo pareigas vykdė siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus, bet ir informuoti visuomenę apie viešiesiems tarnautojams galinčius kilti interesų konfliktus, kad vykdydami savo oficialias pareigas jie veiktų nešališkai ir, atsižvelgę į esamas aplinkybes, paskelbtų apie jiems galinčią atsirasti interesų konflikto situaciją ir imtųsi arba siūlytų priemonių šiam konfliktui išspręsti arba išvengti. Todėl Parlamento argumentas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes apskritai negalima patikrinti subjektyvių išrinktojo atstovo balsavimo motyvų.

107

Ketvirta, dėl tų pačių priežasčių, kaip išdėstytos šio sprendimo 106 punkte, reikia atmesti Parlamento argumentą, kuriuo teigiama, jog ieškovas neįrodė, kad vyksta diskusijos dėl su papildoma pensijų sistema susijusių parlamentarų galimų interesų konfliktų arba dėl tam tikro parlamentaro elgesio.

108

Penkta, iš šio sprendimo 91–106 punktuose pateiktų svarstymų taip pat matyti, kad taisyklė, pagal kurią iš Reglamento Nr. 45/2001, kaip jis aiškintas 4 punkte minėtame Sprendime Dennekamp / Parlamentas (EU:T:2011:688, 34 ir 35 punktai), išplaukia, kad asmuo, prašantis perduoti asmens duomenis, įpareigotas pateikti tikslią informaciją, kuri leistų pripažinti, kad duomenis būtina perduoti, nesukelia tokių padarinių, kuriuos savo argumentuose nurodo Parlamentas.

109

Pirmiausia, priešingai jo teiginiams, konstatuotina, kad ieškovas paaiškino priežastis, dėl kurių jam reikėjo sužinoti apie pagal papildomą pensijų sistemą apdraustus parlamentarus, pirmiausia dėl galimybės taip išaiškinti galimus interesų konfliktus, kurie gali paveikti jų pareigų vykdymą.

110

Paskui, nors Parlamentas nurodo, jog ieškovas turėjo pareigą pateikti tikslią informaciją, įrodančią, kad egzistuoja interesų konfliktas, tam, kad galėtų pagrįsti būtinybę gauti duomenis, konstatuotina, jog tam, kad būtų galima į viešumą iškelti galimus parlamentarų, kurie priima sprendimus dėl papildomos pensijų sistemos, interesų konfliktus, ieškovas galėjo teisėtai apsiriboti įrodymu, kad jie pateko į tokią situaciją dėl dvilypės padėties (parlamentarai ir pagal papildomą pensijų sistemą apdrausti asmenys). Iš tikrųjų interesų konflikto sąvoka taikytina kalbant apie situaciją, kai tam tikras interesas, visuomenės požiūriu, atrodo kaip galintis daryti poveikį nešališkam ir objektyviam oficialių pareigų atlikimui (žr. šio sprendimo 106 punktą), tad nereikia įrodyti, kad nagrinėjamos pareigos vykdomos šališkai. Konkrečiai kalbant, ieškovo negalima kaltinti tuo, kad jis prieš pateikdamas prašymą perduoti nagrinėjamų parlamentarų pavardes pats nenustatė organo, kuris Parlamente atsakingas už sprendimų dėl papildomos pensijų sistemos priėmimą, taigi ir susijusių parlamentarų grupės.

111

Priešingas aiškinimas reikštų reikalavimą, kad ieškovas prašytų pirmiausia leisti susipažinti su dokumentais, paaiškinančiais, kurie organai balsavo dėl papildomos pensijų sistemos, ir kad, atsižvelgęs į gautą atsakymą, prašytų, antra, leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose būtų nurodyti parlamentarai, kurie iš tikrųjų balsavo šiuo klausimu, o paskui su dokumentais, kuriuose nurodyti pagal papildomą pensijų sistemą apdrausti parlamentarai. Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas paraišką dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijos arba įstaigos turimais dokumentais pateikęs asmuo neįpareigotas veikti tokia tvarka, kuri neišplaukia ir iš Reglamento Nr. 45/2001, kai kalbama apie dokumentus, kuriuose nurodomi asmens duomenys.

112

Šešta, Parlamentas teigia, kad interesas, dėl kurio prašyta perduoti pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų pavardes, pagrįstas vien žurnalisto, prašančio leisti susipažinti su dokumentais (ieškovo šioje byloje), vertinimu, o ne objektyviomis priežastimis. Tačiau taip teigdamas Parlamentas neatsižvelgia į tai, kad ieškovas rėmėsi pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų, kurie balsuoja dėl su šia sistema susijusių klausimų, galimų interesų konfliktų buvimu, o tai yra ne subjektyvus vertinimas, bet išvada dėl rizikos, kylančios aptariamų parlamentarų nešališkam ir objektyviam pareigų atlikimui.

113

Tad iš šio sprendimo 88–112 punktų matyti, kad Parlamentas, konstatavęs, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo siekiamą tikslą iškelti viešumon galinčius atsirasti interesų konfliktus, neįrodė būtinybės gauti informacijos apie pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų, kurie kaip plenarinės asamblėjos nariai faktiškai dalyvavo 2007 m. balandžio 24 d., 2008 m. balandžio 22 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. balsuojant šios pensijų sistemos klausimais, pavardes, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

114

Toliau reikia nagrinėti ieškinį analizuojant argumentus dėl antros Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nustatytos kumuliacinės sąlygos dėl asmens duomenų perdavimo, t. y. kad nėra priežasties manyti, jog perdavus informaciją apie plenarinės asamblėjos parlamentarus, apdraustus pagal papildomą pensijų sistemą, gali būti pažeisti teisėti jų interesai.

115

Šio ieškinio pagrindo antroje dalyje nurodyti trys kaltinimai, kurie iš esmės sutampa. Pirmu kaltinimu ieškovas nurodo, kad parlamentarai neturi teisėto intereso, kad būtų apsaugota jų teisė į privatų gyvenimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, nes savo elgesį jie dažnai demonstruoja viešumoje. Antru kaltinimu ieškovas nurodo, jog ginčijamame sprendime Parlamentas nepagrindė fakto, kad prašomų dokumentų atskleidimas pažeidė parlamentarų teisėtus interesus. Trečiu kaltinimu jis nurodo, kad net jeigu Parlamentas teisingai konstatavo, jog prašoma informacija susijusi su parlamentarų privačia erdve, to nepakaktų siekiant ją apsaugoti kaip teisėtą interesą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, kuriame reikalaujama palyginti esamus interesus.

116

Pirmiausia primintina, jog pagal teismo praktiką reikalaujama, kad, įrodžius būtinybę gauti asmens duomenis, Sąjungos institucija arba įstaiga, kuriai pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuose yra tokių duomenų, įvertintų skirtingus susijusių šalių interesus ir patikrintų, ar nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai, kaip tai įpareigoja Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 78 punktą ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 30 punktą).

117

Dėl šio reikalavimo Sąjungos institucija arba įstaiga, kuriai pateikta paraiška, turi atsisakyti perduoti asmens duomenis, jeigu konstatuojama, kad yra bent menkiausia priežastis manyti, kad juos perdavus gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.

118

Pirma, visi ieškovo argumentai, nurodyti pirmo ieškinio pagrindo antrai daliai pagrįsti, paremti prielaida, kad dėl parlamentarų vykdomų viešų pareigų ir jų statuso jų teisėti interesai negali būti saugomi lygiai taip pat kaip ir asmenų, kurie nėra valstybės veikėjai, teisėti interesai. Iš parlamentarų interesų reikia atskirti tuos, kurie patenka į viešąją erdvę ir todėl, atsižvelgiant į asmens duomenų perdavimą pagrindžiantį interesą, jiems taikytina mažesnė apsauga, nuo tų, kurie patenka į privačią erdvę ir dėl to yra saugotini.

119

Kaip Parlamentas ir pripažino, ieškovo daromas visuomenės veikėjų viešosios ir privačios erdvių atskyrimas reikšmingas siekiant nuspręsti dėl apsaugos, taikytinos asmens duomenims pagal Reglamentą Nr. 45/2001, lygio, nors jame apie tai nekalbama. Iš tiesų būtų visiškai nepagrįsta taip pat vertinti paraišką dėl galimybės susipažinti su asmens duomenimis, neatsižvelgiant į duomenų subjekto tapatybę. Visuomenės veikėjas pasirinko rodytis tretiesiems asmenims, be kita ko, masinėms informacijos priemonėms, o per jas ir platesniam ar siauresniam, atsižvelgiant į veiklos sritį, visuomenės ratui, nors toks pasirinkimas visiškai nereiškia, kad sprendžiant dėl su juo susijusių duomenų perdavimo visada bus nepripažįstama, kad gali būti pažeisti teisėti šio asmens interesai. Visuomenės veikėjas paprastai jau būna susitaikęs su tuo, kad tam tikri jo asmens duomenys atskleisti visuomenei, arba net pats skatina juos atskleisti ar pats juos atskleidžia. Tad reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes, siekiant pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą įvertinti, ar gali būti pažeisti visuomenės veikėjų teisėti interesai, ir palyginti šiuos interesus su būtinybe perduoti prašomus asmens duomenis.

120

Tokiomis aplinkybėmis siekiant nagrinėjamu atveju įvertinti, ar gali būti pažeisti parlamentarų teisėti interesai, kurių dalį neginčytinai sudaro tam tikri profesinės veiklos aspektai, kaip informacija apie atlyginimą, reikia konkrečiau atsižvelgti į ryšį tarp nagrinėjamų asmens duomenų, t. y. pagal papildomos pensijos sistemą apdraustų parlamentarų, dalyvavusių balsuojant dėl šios sistemos, pavardžių ir jų mandatų. Teisę draustis pagal papildomą pensijų sistemą turi tik parlamentarai. Vadinasi, turėti Parlamento nario mandatą yra pirma ir būtina sąlyga, kad būtų galima gauti sistemos išmokamą papildomą senatvės pensiją. Būtent dėl šios pagrindinės priežasties nagrinėjami asmens duomenys priskirtini parlamentarų viešajai erdvei.

121

Atsižvelgiant į šią savybę, kad papildomos pensijų sistemos taikymo sritis susijusi tik su parlamentarais, aplinkybė, kad draustis pagal šią sistemą nėra privaloma, kad prie jos prisijungiama savanoriškai, taigi tai neišplaukia automatiškai iš mandato, arba aplinkybė, kad papildoma pensija išmokama pasibaigus mandatui, o tai, beje, būdinga senatvės pensijai, negali nulemti, kad nagrinėjami asmens duomenys būtų priskirti parlamentarų asmeninei erdvei. Taip pat reikia atsižvelgti ne tik į ryšį su parlamentaro mandatu, bet ir į visą ieškovo nurodytą informaciją apie papildomos pensijų sistemos veikimą, t. y. tai, kad Parlamentas padengia du trečdalius mokėtinų įmokų, kad jis padengia atsiradusį sistemos deficitą ir kad jis įsipareigojo kompensuoti visus šios sistemos patiriamus nuostolius, kurios Parlamentas neginčijo, net patvirtino bylos dokumentais, o, ieškovo nuomone, taip užtikrinama, kad pagal šią sistemą apdrausti asmenys išsaugos įgytą pensiją. Tai yra informacija, pagrindžianti nagrinėjamų asmens duomenų priskyrimą parlamentarų viešajai erdvei, nes parodo didelius Parlamento finansinius ir teisinius įsipareigojimus šioje pensijų sistemoje.

122

Be to, reikia atsižvelgti į teismo praktiką, pagal kurią, viena vertus, papildoma pensijų sistema yra teisės nuostatų, kuriomis siekiama atsižvelgiant į visuotinį interesą užtikrinti parlamentarų finansinį nepriklausomumą, dalis ir, kita vertus, šiuo klausimu kompetentingų Parlamento organų priimti sprendimai turi būti laikomi vidaus organizavimo priemonėmis, skirtomis tinkamam Parlamento veikimui užtikrinti, todėl patenka į viešosios valdžios įgaliojimų, kurie suteikti Parlamentui, kad jis galėtų vykdyti jam pavestas funkcijas, sritį. Todėl pagal šią sistemą atsirandančios teisės ir pareigos kyla pagal viešąją teisę (šiuo klausimu žr. 26 punkte minėto Sprendimo Purvis / Parlamentas, EU:T:2011:600, 60 ir 61 punktus ir 2013 m. kovo 13 d. Sprendimo Inglewood ir kt. / Parlamentas, T‑229/11 ir T 276/11, Rink., EU:T:2013:127, 61 punktą).

123

Parlamento argumentas, kad įmokos pagal šią pensijų sistemą susijusios su asmenine parlamentarų finansine padėtimi, atmestinas, atsižvelgiant į ryšį, kuriuo finansiniai sistemos elementai (o įmokos yra vienas iš jų) gali būti susieti su parlamentarų viešąja erdve. Ši logika taikytina ir Parlamento argumentams, pagal kuriuos reikia atskirti parlamentarų elgesį balsuojant, kuris visada pateks į viešąją erdvę, nuo jų draudimosi pagal šią pensijų sistemą, kuris, jo nuomone, priskirtinas privačiai erdvei. Be to, informacijos apie parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą, pavardes perdavimas leidžia atskleisti tik tai, kurie iš jų apdrausti pagal šią sistemą, neatskleidžiant informacijos apie jų finansinę padėtį, be kita ko, apie jų turtą, santaupas ar vertybinius popierius, į kuriuos investuotos sistemai pervestos lėšos.

124

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, vertinant esamus interesus, pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų teisėti interesai sietini su jų viešąja erdve, todėl jiems taikytinas žemesnis apsaugos laipsnis nei tas, kuris pagal Reglamento Nr. 45/2001 logiką taikytinas interesams, sietiniems su jų privačia erdve.

125

Antra, primintina, kad net ir šiomis aplinkybėmis asmens duomenys gali būti perduoti, tik jeigu nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai. Tačiau dėl žemesnio parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą, pavardžių apsaugos laipsnio suteikiama didesnė reikšmė tikslą, dėl kurio siekiama gauti duomenis, atitinkantiems interesams.

126

Kaip nurodo ieškovas, potencialių parlamentarų interesų konfliktų iškėlimas viešumon – prašomų perduoti duomenų tikslas – leidžia užtikrinti geresnę parlamentarų veiklos kontrolę ir geresnį Sąjungos institucijos, atstovaujančios valstybių narių piliečiams, veikimą ir užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą. Priešingai Parlamento per teismo posėdį išsakytiems teiginiams, į tokius interesus gali būti atsižvelgta atliekant vertinimą pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą (žr. šio sprendimo 61–63 punktus). Todėl, atsižvelgiant į interesų užtikrinti tinkamą Sąjungos veikimą, skatinant pasitikėjimą, kurį piliečiai teisėtai gali suteikti institucijoms, t. y. interesų, kuriais remiamasi, svarbą, konstatuotina, kad pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų teisėti interesai, kaip jie apibrėžti šio sprendimo 120 ir 121 punktuose, negali būti pažeisti perdavus nagrinėjamus asmens duomenis.

127

Įvertinus esamus interesus, reikėjo patenkinti prašymą perduoti informaciją apie pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų ir dalyvavusių balsuojant dėl šios pensijų sistemos parlamentarų pavardes, nes Parlamentas negalėjo teisėtai teigti, kad egzistuoja teisiškai įpareigojanti prezumpcija dėl perduotinų duomenų subjektų teisėtų interesų. Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto tekste tokia prezumpcija nepripažįstama, o vertinant prašymą perduoti asmens duomenis reikalaujama, kad būtų įvertinti esami interesai, po to, kai jį pateikęs asmuo įrodo būtinybę gauti asmens duomenis (šiuo klausimu žr. 4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 79 punktą ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 34 punktą), – ši sąlyga aiškintina siaurai ir pagal ją prašymą pateikęs asmuo įpareigojamas pateikti aiškius ir pagrįstus būtinybės, kuria jis remiasi, pateisinimus. Be to, Parlamentas klaidingai remiasi Reglamentu Nr. 1049/2001, kad pateisintų tokios prezumpcijos buvimą, nurodęs, kad pagal jį leidžiamos teisės į skaidrumą išimtys. Nors Reglamente Nr. 1049/2001 iš tiesų numatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtis taikytina tuo atveju, jeigu juos atskleidus būtų pakenkta asmens privačiam gyvenimui ar neliečiamumui, dėl ko tampa taikytinas Reglamentas Nr. 45/2001, tai nereiškia, kad sukuriama prezumpcija dėl asmenų, kurių asmens duomenys saugomi pagal pastarąjį reglamentą, teisėtų interesų.

128

Nepagrįstas ir vienas iš Parlamento nurodytų argumentų, kuriuo kritikuojamas ieškovo prašomos priemonės proporcingumas. Tuo tikslu Parlamentas ginčija būtinybę perduoti informaciją apie pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų pavardes, reikalingą ieškovo nurodytais tikslais, o ne esamų interesų vertinimą.

129

Kiti Parlamento nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tai pasakytina apie teiginį, kad, kaip mano Parlamentas, pritarti ieškovui reikštų, kad parlamentarai nebeturi teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir kad perdavus asmens duomenis būtų pakenkta jų mandato nepriklausomumui. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau pabrėžtina, kad perduodant nagrinėjamus duomenis prašoma atskleisti labai ribotą informaciją, ir negalima suprasti, kodėl būtų pakenkta parlamentarų mandato nepriklausomumui, jeigu visuomenė sužinotų apie tai, kad jie apdrausti pagal papildomą pensijų sistemą. Tai pasakytina ir apie argumentą, susijusį su tuo, kad parlamentarai gali būti kritikuojami visuomenėje dėl tariamo interesų konflikto. Toks konfliktas būdingas Parlamento nario pareigoms, o kritika, kurią gali išsakyti bet kuris visuomenės asmuo, žinantis su papildoma pensijų sistema susijusias problemas, net ir tiksliai nežinodamas parlamentarų, kurie pateko į interesų konfliktą, pavardžių. Be to, konstatuotina, kad ieškovas reiškia tokią kritiką įvairiuose procedūros dokumentuose.

130

Todėl konstatuotina, kad Parlamentas, pripažindamas, jog, perdavus informaciją apie parlamentarų, apdraustų pagal papildomą pensijų sistemą ir dalyvavusių balsuojant dėl šios sistemos, pavardes, galėtų būti pakenkta jų teisėtiems interesams, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

131

Ieškinys nagrinėtinas toliau, nes Parlamento padaryta vertinimo klaida taikant dvi kumuliacines Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte numatytas sąlygas, susijusi tik su plenarinės asamblėjos nariais, kurie 2007 m. balandžio 24 d., 2008 m. balandžio 22 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. dalyvavo balsuojant dėl papildomos pensijų sistemos, o ne su nebalsavusiais parlamentarais arba tais, kurie jau nebevykdė šių pareigų arba jų dar nevykdė todėl, kad, be kita ko, jų mandatas pasibaigė anksčiau, o tai reiškia, su tais, kurie jau naudojosi savo teisėmis į pensiją.

132

Iš esmės ieškovas teigia, jog išvada ginčijamame sprendime, kad pareiga apsaugoti privatų gyvenimą, kiek tai susiję su asmens duomenimis, yra svarbesnė nei skaidrumo reikalavimas, yra neteisėta, nes nenurodyti jos motyvai. Jo teigimu, Parlamentas nepaaiškino, kodėl atskleidus prašomus dokumentus būtų konkrečiai ir realiai pakenkta parlamentarų, kurių pavardės nurodytos šiuose dokumentuose, privačiam gyvenimui.

133

Primintina, kad jei atitinkama institucija nusprendžia neleisti susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu, iš principo ji privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu gali konkrečiai ir realiai pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimties, kuria remiasi institucija, saugomam interesui (35 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, EU:C:2011:496, 76 punktas ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Egan ir Hackett / Parlamentas, T‑190/10, EU:T:2012:165, 90 punktas). Toks paaiškinimas negali būti paprastas teiginys, kad galimybė susipažinti su dokumentais pakenktų asmens privačiam gyvenimui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą (minėto Sprendimo Egan ir Hackett / Parlamentas, EU:T:2012:165, 90 punktas).

134

Be to, primintina, kad jei paraiška pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 siekiama susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos, įskaitant ir jo 8 straipsnį (4 punkte minėto Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, EU:C:2010:378, 63 punktas ir 4 punkte minėto Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, EU:T:2011:688, 26 punktas).

135

Todėl, jeigu, kaip šiuo atveju, paraiškai dėl galimybės susipažinti su dokumentais taikytinas Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas, klausimas dėl žalos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos išimties saugomam interesui konkretumo ir realumo nagrinėjamas kartu vertinant, ar perdavus asmens duomenis gali būti pakenkta duomenų subjekto teisėtiems interesams, nes 8 straipsnio b punkte numatyti teisėti interesai apima su pastarąja nuostata susijusį privatų gyvenimą ir asmens neliečiamumą, kuriems gali būti pakenkta, jeigu perdavus tokius duomenis tam tikri jų aspektai atskleidžiami visuomenei.

Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad motyvai, reikalaujami pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija atitinka minėto SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes ir nagrinėjamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, Rink, EU:C:2007:75, 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

136

Ieškovo teigimu, ginčijamame sprendime nepateikta motyvų, kodėl atskleidus prašomus dokumentus būtų konkrečiai ir realiai pakenkta parlamentarų, apdraustų pagal šią pensijų sistemą, privačiam gyvenimui.

137

Ginčijamame sprendime Parlamentas teigė, kad nebūtų proporcinga perduoti nagrinėjamus asmens duomenis, atsižvelgiant į duomenų subjektų teisėtų interesų svarbą. Savo nuomonę jis pagrindė tuo, kad parlamentarų teisėti interesai buvo kur kas mažesni nei visuomeninių įsipareigojimų neturinčių privačių asmenų, ir nurodė, kad Reglamente Nr. 45/2001 numatyti apsaugos mechanizmai šiuo atveju taikytini ir kad parlamentarai turėjo teisėtus interesus, kad nagrinėjami duomenys, kurie priskirtini jų privačiai erdvei ir todėl būdami teisėtas interesas, saugotinas kaip duomenys apie jų asmeninę finansinę situaciją, nebūtų atskleisti. Jo teigimu, senatvės pensijos įmokos ir jomis pagrįstos teisės į pensiją yra privatūs dalykai, o ryšys su parlamentaro mandatu arba papildomos pensijų sistemos finansavimo būdu neturi reikšmės šiuo klausimu. Paskui Parlamentas konstatavo, kad priešingu atveju ieškovo teiginys būtų taikytinas visiems viešosios administracijos tarnautojams. Jis pakartojo savo nuomonę, kad nagrinėjamų duomenų perdavimas, pagrįstas bendru visuomenės informavimo priemonių ir visuomenės interesu žinoti parlamentaro asmeninę finansinę padėtį, nebūtų proporcingas, nebent būtų konstatuota, kad visuomenės informavimo priemonės ir visuomenė turi teisę susipažinti su privačiais parlamentarų ir net viešų pareigūnų duomenimis, jeigu jie susiję su viešomis išlaidomis. Jis ginčijo ieškovo poziciją, kad atskleisti prašomus dokumentus būtų tinkamesnė priemonė nei tos, kurios skirtos tam, kad visuomenė atliktų viešų išlaidų kontrolę. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, jis konstatavo, kad pirmenybė teiktina parlamentarų teisėtiems interesams, o ne tariamai būtinybei gauti nagrinėjamus duomenis.

138

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad galimybė, jog bus pažeisti parlamentarų teisėti interesai, taigi ir jų privatus gyvenimas, atsiranda dėl aplinkybės, kad nagrinėjami asmens duomenys, kadangi priskirtini parlamentarų privačiai erdvei, yra teisėti interesai, saugotini todėl, kad jie susiję su parlamentarų asmenine finansine padėtimi, o su ja sietinos pensijos įmokos ir teisės į pensiją yra privatūs klausimai. Kiti Parlamento vertinant esamus interesus nurodyti argumentai, išdėstyti šio sprendimo 138 punkte, nesusiję su galimybės pakenkti parlamentarų teisėtiems interesams arba privačiam gyvenimui vertinimu.

139

Klausimas dėl žalos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos išimties saugomam interesui konkretumo ir realumo nagrinėjamas kartu vertinant, ar, perdavus asmens duomenis, gali būti pakenkta duomenų subjekto teisėtiems interesams, numatytiems Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, todėl konstatuotina, kad Parlamentas pastarąjį vertinimą atliko ir pabrėžė, kad nagrinėjami asmens duomenys priskirtini parlamentarų privačiai erdvei ir jiems pagal šį reglamentą taikytina didesnė apsauga, todėl jie turi būti saugomi kaip teisėti interesai. Jis pažymėjo, kad įmokos į pensijų sistemą ir dėl jų įgyjamos teisės į pensiją yra privatūs klausimai, neatsižvelgiant į nagrinėjamą papildomą pensijų sistemą ir tai, kaip ji finansuojama, kad pagal šią sistemą mokama senatvės pensija gaunama pasibaigus mandatui, o parlamentarai turėjo pervesti nemažą asmeninę finansinę įmoką, kurios jis nekompensavo.

140

Žinoma, Parlamento argumentai ginčijamame sprendime išdėstyti gana glaustai, tačiau tiek asmuo, kuriam skirtas sprendimas, tiek Bendrasis Teismas gali suprasti motyvus, dėl kurių Parlamentas priėjo prie išvados, kad leidus perduoti nagrinėjamus asmens duomenis gali būti pakenkta parlamentarų teisėtiems interesams. Toks vertinimas būtinai apima ir galimybės konkrečiai ir realiai pakenkti parlamentarų privačiam gyvenimui ir neliečiamumui vertinimą, todėl reikia atmesti neišsamius ieškovo argumentus.

141

Todėl reikia atmesti antrą ieškinio pagrindą.

142

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neliko ieškinio dalyko, kiek jame buvo reikalaujama suteikti galimybę susipažinti su pavardėmis 65 parlamentarų, kurie drausti pagal papildomą pensijų sistemą ir kurie buvo ieškovai bylose, kuriose priimta 25 punkte minėta Nutartis Albertini ir kt. ir Donnelly / Parlamentas (EU:T:2010:519) ir priimtas 26 punkte minėtas Sprendimas Purvis / Parlamentas (EU:T:2011:600), kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek Parlamentas jame atmetė prašymą leisti susipažinti su pagal papildomą pensijų sistemą apdraustų parlamentarų, dalyvavusių Parlamento plenarinėje sesijoje ir iš tikrųjų balsavusių dėl papildomos pensijų sistemos 2007 m. balandžio 24 d., 2008 m. balandžio 22 d. ir 2012 m. gegužės 10 d. balsavimuose, pavardėmis, ir kad reikia atmesti likusią ieškinio dalį.

143

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

144

Parlamentas iš esmės pralaimėjo šį ieškinį, todėl jis padengia savo ir tris ketvirtadalius ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Pastarasis padengia vieną ketvirtadalį savo paties patirtų bylinėjimosi išlaidų.

145

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl EDAPP, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia: