EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 17 d.

CQ

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba — Laikinieji tarnautojai — Konferencijų vertėjai žodžiu (AIC), tarnautojai — KTĮS 90 straipsnis — Psichologinis priekabiavimas — Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis — Priekabiavimo ir jo prevencijos darbe patariamojo komiteto vidaus taisyklės — Komiteto darbo konfidencialumas — Akivaizdžios vertinimo klaidos“

Dalykas:

Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo CQ prašo panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriame Europos Parlamento sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT), remdamasi priekabiavimo ir jo prevencijos darbe patariamojo komiteto (toliau – priekabiavimo komitetas arba komitetas) pateikta nuomone, nusprendė, kad vykdydama savo pareigas kaip laikinoji tarnautoja ieškovė nepatyrė skyriaus vadovo psichologinio priekabiavimo.

Sprendimas:

Atmesti ieškinį. CQ padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Parlamento patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1. Pareigūnai – Konferencijų vertėjai žodžiu, tarnautojai – Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka – Sutartininkai pagalbinėms užduotims atlikti

   (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3b ir 90 straipsniai)

2. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Elgesys, kurio tikslas arba pasekmė diskredituoti suinteresuotąjį asmenį arba pabloginti jo darbo sąlygas – Pakartotinio elgesio reikalavimas – Tyčinio elgesio reikalavimas – Apimtis – Priekabiautojo piktavališko ketinimo reikalavimo nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

3. Pareigūnai – Atostogos – Metinės atostogos – Atostogų prašymai – Nagrinėjimo administracijoje terminas – Nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 57 straipsnio pirma pastraipa)

4. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Vėlavimas išnagrinėti metinių atostogų prašymus – Neįtraukimas – Sąlygos

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

5. Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Dalyvavimas kalbos kursuose dėl tarnybos interesų – Pareigos nelankymo atveju

6. Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Vykdymas psichologinio priekabiavimo srityje – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Procedūra – Antrasis šalies, dėl kurios pateiktas skundas, išklausymas – Teisės į gynybą pažeidimas – Nebuvimas

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalis)

1.  Europos Parlamentas, įdarbindamas konferencijų vertėją žodžiu, tarnautoją, pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 90 straipsnį būtinai jam suteikia sutartininko, ypač sutartininko, kaip jis suprantamas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3b straipsnį, statusą, nes šių Įdarbinimo sąlygų 90 straipsnis išdėstytas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų IV antraštinės dalies 5 skyriuje „Specialiosios nuostatos dėl 3b straipsnyje minimų sutartininkų“.

   (žr. 74 punktą)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Cantisani / Komisija, F‑71/10, EU:F:2012:71, 60 punktas.

2.  Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalyje psichologinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip netinkamas elgesys, kuriam įrodyti reikalaujama įvykdyti dvi kumuliacines sąlygas. Pirmoji sąlyga susijusi su fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais, ar kiti veiksmai, kurie trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingi, vadinasi, psichologinis priekabiavimas turi būti suvokiamas kaip ilgai trunkantis procesas, o tai reiškia, kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai, taip pat tyčiniai. Antroji kumuliacinė sąlyga reikalauja, kad dėl šio fizinio elgesio, šnekamosios ar rašytinės kalbos, gestų ar kitų veiksmų būtų pakenkta asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Dėl to, kad būdvardis „tyčiniai“ yra susijęs su pirmąja, o ne su antrąja sąlyga, galima daryti dvi išvadas. Pirma, šiame straipsnyje nurodytas fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai turi būti sąmoningi, todėl ši nuostata netaikoma atsitiktiniams veiksmams. Antra, nereikalaujama įrodyti, kad fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai būtų įvykdyti siekiant pakenkti asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai. Pakanka, kad šie veiksmai objektyviai sukeltų tokių pasekmių, nes jie buvo įvykdyti sąmoningai.

   Galiausiai, kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 3 dalį nagrinėjami veiksmai turi būti netinkami, psichologiniu priekabiavimu jie pripažįstami su sąlyga, kad yra pakankamai objektyviai tikri ta prasme, kad įprasto jautrumo nešališkas ir nuovokos stebėtojas tokiomis pačiomis sąlygomis šį elgesį laikytų peržengiančiu normalaus elgesio ribas ir jį kritikuotų.

   (žr. 76–78 punktus)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Q / Komisija, F‑52/05, EU:F:2008:161, 134 ir 135 punktai (sprendimas, kiek tai susiję su šiuo klausimu, nebuvo panaikintas Sprendimu Komisija / Q, T‑80/09 P, EU:T:2011:347; Sprendimo Skareby / Komisija, F‑42/10, EU:F:2012:71, 65 punktas ir Sprendimo Cantisani / Komisija, EU:F:2012:71, 89 punktas.

3.  Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 57 straipsnio pirmą pastraipą pareigūnai turi teisę gauti metines atostogas, kurios trunka ne trumpiau kaip 24 darbo dienas ir ne ilgiau kaip 30 darbo dienų per kalendorinius metus, šia nuostata vis dėlto administracijai nenustatyti griežti terminai nagrinėti pareigūnų ir tarnautojų atostogų prašymus.

   (žr. 112 punktą)

4.  Dėl psichologinio priekabiavimo pasireiškimo, susijusio su metinių atostogų prašymų nagrinėjimu, negalima priekaištauti vadovybei dėl galimo vėlavimo patvirtinti metinių atostogų prašymą, jeigu vėluoja kitas skyrius ir bet kuriuo atveju prašymas išnagrinėjamas per tinkamą laiką. Toks yra atvejis, kai susijęs tarnautojas gauna patvirtinimą apie tai, kad jo prašymas patvirtintas, likus dviem savaitėms iki nurodyto laikotarpio.

   Skyriaus vadovo priminimas, kad atostogų prašymus būtina pateikti likus bet 5 darbo dienoms iki prašomų atostogų pradžios, negali būti savaime kritikuojamas atsižvelgiant į rūpinimąsi geru tarnybos veikimu.

   Skyriaus vadovo priminimas tarnautojui, kad šis turi išnaudoti savo metinių atostogų likutį, kol pasibaigs jo laikinojo tarnautojo sutartis, irgi nebegali būti savaime kritikuojamas, nes, priešingai, geras personalo valdymas apima rūpinimąsi tuo, kad bendradarbiai praneštų apie metines atostogas ir jas naudotų taip, kad būtų išvengiama perkėlimo į kitus metus arba kompensacijos už tokias nepanaudotas atostogas pasibaigus sutarčiai.

   (žr. 116–118 punktus)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Q / Komisija, EU:F:2008:161, 180 punktas.

5.  Užsirašymas į kalbos kursus, kurie organizuojami įprasto darbo metu, dėl tarnybos interesų reiškia, kad suinteresuotasis asmuo nedelsdamas pateisina šių kursų nelankymo atvejus savo vadovui ir už šiuos kalbos kursus atsakingai tarnybai.

   Tinkamai informavęs savo skyriaus vadovą apie kalbos kursų nelankymo priežastį susijęs pareigūnas arba tarnautojas turi pats imtis administracinių veiksmų, kurių reikalauja už šiuos kalbos kursus atsakingas mokymų skyrius, paskui įsitikinti, kad jo administracinė situacija buvo tinkamai pakeista, ir taip pat atsiskaityti šiam skyriui už galimus nelankymo atvejus.

   (žr. 120 ir 121 punktus)

6.  Kalbant apie vidaus tyrimą dėl tariamo psichologinio priekabiavimo, atliekamą pagal Europos Parlamento priekabiavimo ir jo prevencijos darbe patariamojo komiteto vidaus taisykles, priekabiavimo komitetas savo darbe nesaistomas griežtų procedūrinių taisyklių, pagal kurias jis turi išklausyti pareiškėją antrą kartą, net jeigu nemano, kad tai reikalinga. Jo vaidmuo yra patariamasis ir jo nuomonė nėra asmens nenaudai priimtas aktas. Be to, priekabiavimo komitete tariamos aukos ir tariamo priekabiautojo situacija nėra tokia pati. Tariamam priekabiautojui turi būti suteiktos galimybės gintis nuo komitetui pateikto skundo, kaip tai nustatyta minėtų vidaus taisyklių 10 straipsnio antroje pastraipoje. Šiomis aplinkybėmis tai, kad tariamam priekabiautojui suteikta papildoma proga atsakyti į jam pareikštus kaltinimus, neįrodo, kad priekabiavimo komitetas pažeidė tariamos aukos teisę į gynybą arba savo nešališkumo pareigą.

   (žr. 147 punktą)