15.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 78/4

1.

Ar garantija, kad perėmėjas, kuris įsigyja nemokią įmonę ar jos gamybos padalinį, neatsako už skolas už socialinio draudimo įmokas, susidariusias iki gamybos padalinio perdavimo, arba skolas iš ankstesnių darbo santykių, jeigu nemokumo procedūra suteikia apsaugą, bent jau lygiavertę numatytajai Bendrijos direktyvomis, turi būti siejama išimtinai tik su įsipareigojimais, kurie tiesiogiai kyla iš darbo sutarčių arba darbo santykių, ar, atsižvelgiant į visapusišką darbuotojų teisių apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą, ši garantija taip pat taikoma iš darbo santykių ar iš socialinio draudimo kylančioms skoloms, susidariusioms iki perdavimo trečiajam asmeniui?

2.

Ar, atsižvelgiant į tą patį darbuotojų teisių užtikrinimo kontekstą, teismas, kuriame pradėta nemokumo procedūra ir kuris suteikia leidimą perdavimui, gali įgijėjui suteikti garantiją ne tik dėl teisių, kylančių iš darbo sutarčių, bet ir dėl iki perdavimo susidariusių skolų, kurias nemoki įmonė gali turėti darbuotojų, su kuriais darbo santykiai jau nutraukti, atžvilgiu arba dėl ankstesnių skolų už socialinio draudimo įmokas?

3.

Ar asmuo, įsigijęs nemokią įmonę ar jos gamybos padalinį ir įsipareigojęs išsaugoti visas darbo sutartis ar jų dalį bei prisiėmęs dėl jų kylančius įsipareigojimus, įgyja garantiją, kad jam nebus priskirti ar perduoti kiti perdavėjo įsipareigojimai, kylantys iš sutarčių ar santykių, kuriuos jis perima, ypač iš ankstesnių darbo santykių kylantys suvaržymai, susiję su įsiskolinimais už socialinio draudimo įmokas[?]

4.

Galiausiai, ar Direktyva 2001/23 (1) gali būti aiškinama taip, kad perduodant gamybos padalinius ar įmones, kurie teismo ar administracine tvarka pripažinti nemokiais ar likviduojamais, ne tik suteikiama apsauga darbo sutartims, bet ir užtikrinama, kad įgijėjas neturės atsakyti už iki šio gamybos padalinio įgijimo susidariusias skolas?

5.

Ar Ispanijos Ley Concursal 149 straipsnio 2 dalis, kiek joje minimas įmonės perdavimas, yra nacionalinės teisės norma, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2001/23 5 straipsnio 2 dalies a punktą tam, kad išimtis būtų veiksminga?

6.

Jeigu taip, ar nemokumo byloje teismo priimta nutartis dėl perdavimo, kurioje numatytos tokios garantijos ir apsaugos priemonės, bet kuriuo atveju yra privaloma visiems kitiems teismams arba administracinėse bylose, kurios gali būti pradėtos prieš naująjį įgijėją dėl iki įsigijimo datos susidariusių skolų, turint omenyje tai, kad jeigu taikomas Estatuto de los Trabajadores 44 straipsnis, nereiškia, jog Ley Concursal 149 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos?

7.

Jeigu, atvirkščiai, būtų nuspręsta, kad Ley Concursal 149 straipsnio 2 ir 3 dalys nėra direktyvos 5 straipsnyje numatyta išimtis, Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikomos tik pagal galiojančias sutartis kylančioms su darbo santykiais susijusioms teisėms ir pareigoms, todėl bet kuriuo atveju negali būti laikomos įgijėjui perleistomis teisės ir pareigos, kylančios dėl socialinio draudimo įmokų, arba kitos pareigos, susijusios su darbo santykiais, kurie buvo nutraukti iki pradedant nemokumo procedūrą?