|
15.2.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 45/19 |
2013 m. lapkričio 25 d. Issam Anbouba pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-563/11 Anbouba prieš Tarybą
(Byla C-605/13 P)
2014/C 45/34
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Issam Anbouba, atstovaujamas advokatų J.-M. Salva ir M.-A. Bastin
Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba
Apelianto reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimą byloje T-563/11 Issam Anbouba prieš Europos Sąjungos Tarybą. |
|
— |
Pripažinti, kad apelianto pavardė neteisėtai įtraukta į sąrašą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ekonominės sankcijos. |
|
— |
Panaikinti sprendimus ir reglamentus, ginčytus byloje T-563/11. |
|
— |
Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi dviem pagrindais.
Pirma, apeliantas teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Taryba negalėjo pateikti įrodymų, jog apeliantas rėmė Sirijos režimą, ir tiesiog taikė prielaidą, kad pagrindinių Sirijos įmonių vadovai rėmė Sirijos režimą. Pirmoji apeliacinio skundo pagrindo dalis siejama su tokios prielaidos teisinio pagrindo nebuvimu. Kadangi ribojamosios priemonės itin rimtos ir griežtos, jos negali būti taikomos remiantis prielaida, nenumatyta jokiame teisės akte. Antroji apeliacinio skundo pagrindo dalis siejama su šios prielaidos neproporcingumu, palyginti su siekiamu tikslu, visų pirma dėl to, kad ji pernelyg bendra. Trečioji apeliacinio skundo pagrindo dalis siejama su tuo, kad ši prielaida yra nenuginčijama. Neįmanoma pateikti įrodymų, kad parama režimui nebuvo teikiama, o pateikti nepritarimo režimui įrodymai negali būti pagrįstai laikomi vienintele priemone sąsajos su režimu nebuvimui patvirtinti.
Antra, apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas priėmė sprendimą Tarybai nepateikus įrodymų. Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmojoje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai, pirma, nevykdė įprastos ginčijamų sprendimų kontrolės ir, antra, priėmė sprendimą, nors Taryba jam nepateikė įrodymų. Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrojoje dalyje apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nepripažino akivaizdaus rungtyniškumo principo ir apelianto teisės į gynybą pažeidimo. Bendrasis Teismas leido Tarybai nepateikti įrodymų arba motyvų, pateisinančių jų nepateikimą, ir pripažino, kad Taryba gali savo sprendimą grįsti vien prielaida, kuria ši vis dėlto negalėjo teisėtai remtis.