10.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 233/3

1.

Ar Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento Nr. 765/2006 (1) 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad institucija, atsakinga už išimties, nurodytos minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, taikymą, turi absoliučią diskreciją spręsdama dėl nurodytos išimties suteikimo?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, kokiais kriterijais turi vadovautis ir yra saistoma institucija, spręsdama dėl išimties pagal Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktą suteikimo?

3.

Ar 2006 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad institucija, atsakinga už minėtos išimties suteikimą, atlikdama vertinimą dėl prašomos išimties suteikimo, be kita ko, turi teisę ar pareigą atsižvelgti į tai, kad pateikdami prašymą pareiškėjai siekia įgyvendinti savo pagrindines teises (šiuo atveju — teisę į teisminę gynybą), tačiau taip pat turi užtikrinti, kad konkrečiu atveju suteikta išimtimi nebus paneigiamas nustatytos sankcijos tikslas, ja nebus piktnaudžiaujama (pavyzdžiui, teisinei gynybai skirta pinigų suma bus akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai)?

4.

Ar Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad vienas iš pagrindų, kuris gali pateisinti išimties pagal Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamento Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktą nesuteikimą, gali būti lėšų, kuriomis naudojantis būtų įgyvendinama nurodyta išimtis, įgijimo neteisėtumas?