31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/19


2013 m. birželio 3 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-92/11, Jørgen Andersen prieš Europos Komisiją

(Byla C-303/13 P)

2013/C 252/29

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama L. Armati, T. Maxian Rusche

Kitos proceso šalys: Jørgen Andersen, Danijos Karalystė, Danske Statsbaner (DSB)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimą, apie kurį Komisijai pranešta 2013 m. kovo 22 d., byloje T-92/11, Jorgen Andersen prieš Europos Komisiją;

ir

atmesti prašymą panaikinti 2010 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimą 2011/3/ES (1) dėl Danijos transporto ministerijos ir Danske Statsbaner viešųjų transporto paslaugų sutarčių (Valstybės pagalba C 41/08 (ex NN 35/08) ir

priteisti iš ieškovo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo,

nuspręsti, kad trečiasis ieškinio pagrindas pirmojoje instancijoje yra nepagrįstas ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui įvertinti pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus pirmojoje instancijoje;

atidėti bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese klausimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo vieną apeliacinio skundo pagrindą: SESV 108 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 288 straipsnio ir 297 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nusprendus, kad Komisija taikė Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 (2) atgaline data.

Komisija mano, kad nagrinėjamos pagalbos vertinimas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 nereiškia šio reglamento taikymo atgaline data, o yra suderinamas su taikymo nedelsiant principu, pagal kurį Sąjungos teisės nuostata taikoma nuo jos įsigaliojimo būsimoms situacijos, susiklosčiusios galiojant ankstesnei normai, pasekmėms.

Dėl taikymo atgaline data Teisingumo Teismo praktikoje išskiriama galutinai susiklosčiusi teisinė situacija (kuriai netaikoma naujoji norma) ir laikinos situacijos, kurios atsirado galiojant ankstesnei normai, tačiau vis dar tebesiklosto (kurioms taikoma naujoji norma).

Komisija mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad valstybės pagalba, suteikta valstybės narės pažeidžiant pranešimo ir sustabdymo pareigą, yra galutinai susiklosčiusi teisinė situacija, o ne laikina situacija. Iš neteisėtos pagalbos susigrąžinimo taisyklių ir teismo praktikos matyti, kad tokios pagalbos gavėjas negali būti laikomas galutinai įgijusiu pagalbą iki tol, kol Komisija tai patvirtina ir patvirtinimo sprendimas tampa galutinis. Atsižvelgiant į Komisijos atliekamos valstybės pagalbos kontrolės privalomąjį pobūdį pagal SESV 108 straipsnį, įmonės, kurioms suteikta pagalba, iš esmės negali turėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, nebent ji buvo suteikta laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad skundžiamas sprendimas atvirai ir tiesiogiai prieštarauja ankstesniems Teisingumo Teismo sprendimams tuo pačiu klausimu.


(1)  OL L 7, p. 1.

(2)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, p. 1).