20.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/31

2013 m. gegužės 16 d.Ruse Industry AD pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-489/11 Ruse Industry AD prieš Europos Komisiją

(Byla C-271/13 P)

2013/C 207/52

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Apeliantė: Ruse Industry AD, atstovaujama advokatų A. Angelov ir S. Panov

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Т-489/11,

—

priimti galutinį sprendimą byloje ir panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Europos Komisijos sprendimo dėl Bulgarijos suteiktos valstybės pagalbos С12/2010 ir N389/2009 bendrovei Ruse Industry AD, 2, 3, 4 ir 5 straipsnius,

—

nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo šiuos apeliacinio skundo pagrindus:

1.

Pirmasis pagrindas: proceso taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjo apeliantės interesai.

i)

Sprendimo motyvuose Bendrasis Teismas neaptarė šalims per procesą pateiktų esminių klausimų dėl faktinių bylos aplinkybių ir šalių pozicijų šiais klausimais.

ii)

Nurodyta aplinkybė yra esminis proceso pažeidimas, kuriam taikomas Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis, nes Bendrasis Teismas privalėjo išnagrinėti visus šalių reikalavimus, prieštaravimus ir argumentus.

2.

Antrasis pagrindas: Bendrojo Teismo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas

i)

Bendrasis Teismas neteisingai pritaikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1), nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio c punktą, nes nusprendė, kad Ruse Industry AD suteikta pagalba yra nauja.

ii)

Bendrojo Teismo sprendimas prieštarauja SESV 107 straipsnio 1 daliai, nes jis klaidingai nusprendė, kad pagalba nesuderinama su Sąjungos vidaus rinka, pažeidžia konkurenciją, o tai, kad valstybė neišieškojo skolos, suteikė naudos bendrovei.

iii)

Bendrojo Teismo sprendimas nesuderinamas su SESV 107 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsniu, nes vertindama Europos Komisijos pasirinktą privataus kreditoriaus kriterijų kolegija taikė teisiškai klaidingą požiūrį. Savo sprendime Europos Komisija išvadų dėl privataus kreditoriaus kriterijaus nepagrindė analize ir ekonominiais pagrindais, todėl Bendrasis Teismas neturėjo pagrindo pritarti jos argumentams.

iv)

Bendrasis Teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį ir SESV 296 straipsnį, nes savo sprendime Europos Komisija turėjo nurodyti išieškotinos pagalbos sumą kartu su palūkanomis, kurių dydį proporcingai turėjo nustatyti Europos Komisija, o ji to nepadarė, taigi Europos Komisijos aktas nemotyvuotas.

(1)  OL L 83, p. 1; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339.