Byla C‑657/13

Verder LabTec GmbH & Co. KG

prieš

Finanzamt Hilden

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Įsisteigimo laisvė — SESV 49 straipsnis — Apribojimai — Mokesčio už nerealizuotą kapitalo prieaugį surinkimas dalimis — Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių išsaugojimas — Proporcingumas“

Santrauka – 2015 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Ribos — Hipotetiniai klausimai

   (SESV 267 straipsnis)

2. Įsisteigimo laisvė — Sutarties nuostatos — Taikymo sritis

   (SESV 49 straipsnis)

3. Įsisteigimo laisvė — Apribojimai — Mokesčių teisės aktai — Valstybės narės teritorijoje esančios bendrovės turto perkėlimas į kitą valstybę narę — Nacionalinės teisės normos, kuriose numatyta, kad su tuo turtu susijęs nerealizuotas kapitalo prieaugis atskleidžiamas ir už jį mokėtinas mokestis surenkamas dalimis per dešimt metų — Neleistinumas — Pateisinimas — Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių išsaugojimas — Sąlyga — Proporcingumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29, 30 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32–35 punktus)

3.  SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės mokesčių teisės normos, kuriose numatyta, jog tuo atveju, kai toje valstybėje narėje esančios įmonės turtas perkeliamas į kitoje valstybėje narėje esantį šios įmonės nuolatinį padalinį, atskleidžiamas pirmojoje valstybėje narėje atsiradęs su tuo turtu susijęs nerealizuotas kapitalo prieaugis, jis apmokestinamas ir šis mokestis surenkamas dalimis per dešimt metų.

   Tokios mokesčių teisės normos yra įsisteigimo laisvės ribojimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 49 straipsnį, todėl, kad minėto kapitalo prieaugio atskleidimas ir apmokestinimas nevyktų atliekant panašų perkėlimą valstybės viduje, nes šis nerealizuotas kapitalo prieaugis apmokestinamas tik tada, kai faktiškai realizuojamas.

   Tačiau šį ribojimą galima objektyviai pateisinti Sąjungos teisėje pripažintais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Minėtos mokesčių teisės normos yra tinkamos užtikrinti, kad būtų išsaugotas apmokestinimo kompetencijos paskirstymas tarp atitinkamų valstybių narių, nes jose reglamentuojamas turto perkėlimas į kitoje nei aptariama valstybė narė esantį padalinį, o iš šio perkėlimo gautos pajamos pastarojoje valstybėje narėje neapmokestinamos.

   Taigi atskleidžiant kapitalo prieaugį, susijusį su perkeltu turtu, iki jo perkėlimo atsiradusį nagrinėjamos valstybės narės mokesčių kompetencijos srityje, ir jį apmokestinant siekiama užtikrinti nerealizuoto kapitalo prieaugio, atsiradusio šios valstybės narės mokesčių kompetencijos srityje, apmokestinimą. Su turtu susijusias pajamas, kurios gautos po perkėlimo, apmokestina kita valstybė narė, kurios teritorijoje yra minėtas nuolatinis padalinys.

   Mokesčio už nerealizuotą kapitalo prieaugį surinkimas ne iškart, o per penkerius metus yra proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti tikslą išsaugoti apmokestinimo įgaliojimų paskirstymą tarp valstybių narių.

   (žr. 37, 39, 40, 46, 47, 51–53 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑657/13

Verder LabTec GmbH & Co. KG

prieš

Finanzamt Hilden

(Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Įsisteigimo laisvė — SESV 49 straipsnis — Apribojimai — Mokesčio už nerealizuotą kapitalo prieaugį surinkimas dalimis — Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių išsaugojimas — Proporcingumas“

Santrauka – 2015 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Ribos – Hipotetiniai klausimai

   (SESV 267 straipsnis)

2. Įsisteigimo laisvė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis

   (SESV 49 straipsnis)

3. Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Valstybės narės teritorijoje esančios bendrovės turto perkėlimas į kitą valstybę narę – Nacionalinės teisės normos, kuriose numatyta, kad su tuo turtu susijęs nerealizuotas kapitalo prieaugis atskleidžiamas ir už jį mokėtinas mokestis surenkamas dalimis per dešimt metų – Neleistinumas – Pateisinimas – Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių išsaugojimas – Sąlyga – Proporcingumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 29, 30 punktą)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 32–35 punktus)

3.  SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės mokesčių teisės normos, kuriose numatyta, jog tuo atveju, kai toje valstybėje narėje esančios įmonės turtas perkeliamas į kitoje valstybėje narėje esantį šios įmonės nuolatinį padalinį, atskleidžiamas pirmojoje valstybėje narėje atsiradęs su tuo turtu susijęs nerealizuotas kapitalo prieaugis, jis apmokestinamas ir šis mokestis surenkamas dalimis per dešimt metų.

   Tokios mokesčių teisės normos yra įsisteigimo laisvės ribojimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 49 straipsnį, todėl, kad minėto kapitalo prieaugio atskleidimas ir apmokestinimas nevyktų atliekant panašų perkėlimą valstybės viduje, nes šis nerealizuotas kapitalo prieaugis apmokestinamas tik tada, kai faktiškai realizuojamas.

   Tačiau šį ribojimą galima objektyviai pateisinti Sąjungos teisėje pripažintais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Minėtos mokesčių teisės normos yra tinkamos užtikrinti, kad būtų išsaugotas apmokestinimo kompetencijos paskirstymas tarp atitinkamų valstybių narių, nes jose reglamentuojamas turto perkėlimas į kitoje nei aptariama valstybė narė esantį padalinį, o iš šio perkėlimo gautos pajamos pastarojoje valstybėje narėje neapmokestinamos.

   Taigi atskleidžiant kapitalo prieaugį, susijusį su perkeltu turtu, iki jo perkėlimo atsiradusį nagrinėjamos valstybės narės mokesčių kompetencijos srityje, ir jį apmokestinant siekiama užtikrinti nerealizuoto kapitalo prieaugio, atsiradusio šios valstybės narės mokesčių kompetencijos srityje, apmokestinimą. Su turtu susijusias pajamas, kurios gautos po perkėlimo, apmokestina kita valstybė narė, kurios teritorijoje yra minėtas nuolatinis padalinys.

   Mokesčio už nerealizuotą kapitalo prieaugį surinkimas ne iškart, o per penkerius metus yra proporcinga priemonė, padėsianti pasiekti tikslą išsaugoti apmokestinimo įgaliojimų paskirstymą tarp valstybių narių.

   (žr. 37, 39, 40, 46, 47, 51–53 punktus ir rezoliucinę dalį)