Byla C‑615/13 P

ClientEarth

ir

Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)

prieš

Europos maisto saugos tarnybą (EFSA)

„Apeliacinis skundas — Galimybė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — 4 straipsnio 1 dalies b punktas — Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 — 8 straipsnis — Teisės susipažinti išimtis — Asmens duomenų apsauga — Sąvoka „asmens duomenys“ — Asmens duomenų perdavimo sąlygos — Kiekvienos pastabos, pateiktos dėl Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairių dėl mokslo literatūros, kuri turi būti pridedama prie prašymų išduoti leidimą pateikti į rinką augalų apsaugos produktą, projekto, autoriaus pavardė — Atsisakymas leisti susipažinti“

Santrauka – 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Sąvoka „asmens duomenys“ – Asmenų, vykdant profesinę veiklą Sąjungos agentūrai pateikusių pastabas dėl projekto, pavardės – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktas)

2. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis – Pareiga įrodyti, kad minėtus duomenis būtina perduoti – Apimtis – Rėmimasis skaidrumo principu – Būtinybė pateikti konkrečių, su nagrinėjamu atveju susijusių motyvų

   (ESS 1 straipsnis ir 11 straipsnio 2 dalis; SESV 15 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktas ir 8 straipsnio b punktas)

3. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis – Pareiga nustatyti, kad pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai – Apimtis

   (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas)

1.  Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punkte numatyta „asmens duomenų“ sąvoka, aplinkybė, jog informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, kad ji nėra asmens duomenys. Šiuo atžvilgiu, kalbant apie išorės ekspertų Sąjungos agentūrai pateiktas pastabas dėl gairių projekto, pažymėtina, kad pranešimas apie šių ekspertų pavardes, leidžiantis vieną ar kitą konkretų ekspertą sieti su tam tikra pastaba, yra informacija, susijusi su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė žinoma, todėl yra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą. Beje, tai, jog atitinkamų ekspertų tapatybė ir pateiktos pastabos buvo viešai paskelbtos Europos maisto saugos tarnybos interneto svetainėje, nereiškia, kad nagrinėjama informacija būtų praradusi tokį statusą.

   Be to, „asmens duomenų“, kaip jie suprantami pagal minėtą 2 straipsnio a punktą, sąvoka ir „duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu“ sąvoka neturi būti painiojamos. Taigi nepagrįstas argumentas, kad nagrinėjama informacija nesiejama su atitinkamų ekspertų privačiu gyvenimu. Be to, atitinkamo asmens prieštaravimas, kad būtų atskleista nagrinėjama informacija, nepatenka į „asmens duomenų“ sąvoką. Todėl informaciją, susijusią su asmeniu, kvalifikuojant kaip asmens duomenis, nesvarbu, ar egzistuoja toks prieštaravimas.

   (žr. 27–33 punktus)

2.  Kai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punktą, jam taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos, įskaitant jo 8 straipsnio b punktą. Iš pačios minėtos 8 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad joje asmens duomenų perdavimas siejamas su dviejų kumuliacinių sąlygų tenkinimu. Šiuo atveju būtent tas, kas prašo perduoti tokius duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamas perdavimas galėtų pažeisti teisėtus duomenų subjekto interesus. Jei tokios priežasties nėra, prašomi duomenys turi būti perduodami, o jeigu tokia priežastis yra, institucija turi palyginti esamus skirtingus interesus tam, kad priimtų sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

   Kalbant apie prašymą leisti susipažinti su pastabas dėl gairių projekto Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) pateikusių ekspertų pavardėmis, pažymėtina, jog būtinybė perduoti šiuos duomenis įrodyta argumentu, patvirtintu ir pagrįstu aplinkybe, kad šios informacijos atskleidimas, atsižvelgiant į nepasitikėjimą EFSA, buvo būtinas siekiant užtikrinti akto, kuris gali turėti pasekmių ūkio subjektų ekonominei veiklai, priėmimo proceso skaidrumą, būtent įvertinti, kaip kiekvienas jame dalyvavęs ekspertas galėjo dėl savo pateiktos mokslo nuomonės paveikti šio akto turinį. Viešosios institucijos vykdomo tokio akto priėmimo proceso skaidrumas iš tikrųjų gali lemti didesnį šios institucijos legitimumą šio akto adresatų požiūriu ir padidinti jų pasitikėjimą šia institucija, kartu užtikrinant didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Šiuo atžvilgiu ekspertų pavardes būtina gauti siekiant konkrečiai patikrinti kiekvieno šių ekspertų nešališkumą vykdant savo užduotį EFSA naudai.

   Tačiau, siekiant įrodyti būtinybę perduoti atitinkamus duomenis, rėmimosi bendrojo skaidrumo reikalavimo, išplaukiančio iš ESS 1 straipsnio, SESV 11 straipsnio 2 dalies ir SESV 15 straipsnio, egzistavimu nepakanka, kad būtų galima įrodyti būtinybę atskleisti nagrinėjamą informaciją, nes negalima automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą.

   (žr. 44, 46, 47, 50–53, 55–58 punktus)

3.  Kalbant apie Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 8 straipsnio b punkte numatytą antrą asmens duomenų perdavimo sąlygą, pažymėtina, kad atitinkama institucija turi įvertinti, ar dėl prašomo atskleidimo konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas.

   Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog teiginys, kad pastabas dėl gairių projekto Sąjungos agentūrai pateikusių ekspertų pavardžių atskleidimas galėjo kelti grėsmę minėtų ekspertų privačiam gyvenimui ir neliečiamumui, yra bendro pobūdžio svarstymas, kuris kaip nors kitaip nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįstas. Priešingai, dėl tokio atskleidimo savaime būtų sudarytos sąlygos išsklaidyti įtarimus dėl šališkumo arba galimai susijusiems ekspertams būtų suteikta galimybė, prireikus pasinaudojant galimomis teisių gynimo priemonėmis, ginčyti šių teiginių apie šališkumą pagrįstumą. Toks neįrodytas teiginys, jei būtų pripažintas pagrįstu, galėtų būti bendrai išsakomas bet kuriuo atveju, kai Europos Sąjungos institucija prašo ekspertų nuomonės prieš priimdama aktą, turintį pasekmių ūkio subjektų, veikiančių su tokiu aktu susijusiame sektoriuje (nesvarbu, koks tas sektorius būtų), veiklai. Toks sprendimas prieštarautų reikalavimui siaurai aiškinti teisės susipažinti su institucijų turimais dokumentais išimtis; šio reikalavimo esmė – kad būtų nustatytas pavojaus, jog konkrečiai ir realiai nukentės saugomas interesas, buvimas.

   (žr. 69, 70 punktus)