Byla C‑591/13
Europos Komisija
prieš
Vokietijos Federacinę Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Mokesčių teisės aktai — Atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus gauto pelno apmokestinimo atidėjimas — Mokesčio surinkimas — Įsisteigimo laisvė — SESV 49 straipsnis — EEE susitarimo 31 straipsnis — Skirtingas požiūris į nuolatinius padalinius, atsižvelgiant į tai, ar jie yra valstybės narės teritorijoje, ar kitos Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės teritorijoje — Proporcingumas“
Santrauka – 2015 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Komisijos teisė pareikšti ieškinį – Terminas pasinaudoti šia teise – Nebuvimas – Ieškinio pareiškimo momento pasirinkimas savo nuožiūra – Išimtis – Pernelyg ilga ikiteisminės procedūros trukmė, pažeidžianti teisę į gynybą – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 258 straipsnis)
Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą – Pradiniame ieškinyje pateiktų kaltinimų papildymas – Leistinumas
(SESV 258 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis
(SESV 49 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus gauto pelno apmokestinimo atidėjimas šį pelną reinvestuojant į pakeičiantį turtą – Atidėjimas su sąlyga, kad minėtas pakeičiantis turtas yra nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis – Įsisteigimo laisvės ribojimas – Pateisinimas – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas – Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių užtikrinimas – Proporcingumo nebuvimas
(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)
Tarptautiniai susitarimai – Europos ekonominės erdvės susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus gauto pelno apmokestinimo atidėjimas šį pelną reinvestuojant į pakeičiantį turtą – Atidėjimas su sąlyga, kad minėtas pakeičiantis turtas yra nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis – Įsisteigimo laisvės ribojimas – Pateisinimas – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas – Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių užtikrinimas – Proporcingumo nebuvimas
(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 14, 15 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 19–25 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54–56 punktus)
Priimdama ir palikdama galioti mokesčių tvarką, pagal kurią pelno, gauto atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus, kurie yra apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis, apmokestinimas atidedamas su sąlyga, kad šis pelnas bus reinvestuojamas, įsigyjant pakeičiantį turtą, kuris yra apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio šioje teritorijoje, turto dalis, valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 31 straipsnį.
Toks skirtingas požiūris, susijęs su pelno apmokestinimo atidėjimu, finansinių išteklių atžvilgiu gali būti nepalankus apmokestinamajam asmeniui, kuris nori reinvestuoti šį pelną įsigydamas pakeičiantį turtą, skirtą kitos valstybės narės teritorijoje esančiam nuolatiniam padaliniui. Dėl tokio skirtingo požiūrio bent jau gali būti, kad reinvestuoti ne nacionalinėje teritorijoje ne taip patrauklu kaip reinvestuoti šioje teritorijoje; šio požiūrio skirtumo negalima paaiškinti objektyviai skirtinga padėtimi.
Nors pelno apmokestinimą, kai jis reinvestuojamas įsigyjant pakeičiantį turtą ne nacionalinėje teritorijoje, galima pateisinti būtinybe užtikrinti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, tokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriose bet kuriuo atveju numatyta šio pelno apmokestinimas nedelsiant, kai jis reinvestuojamas ne nacionalinėje teritorijoje, dėl to, kad yra mažiau įsisteigimo laisvę pažeidžiančių priemonių nei apmokestinimas nedelsiant, viršija tai, kas būtina tikslui, susijusiam su būtinybe užtikrinti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, pasiekti.
Reikia leisti apmokestinamajam asmeniui pasirinkti – nedelsiant sumokėti mokestį ar atidėti šio mokesčio sumos sumokėjimą, prireikus su palūkanomis pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus.
Jei neįrodomas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir šios lengvatos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava, tokio apribojimo negalima pateisinti būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą.
(žr. 58–60, 67, 72, 74, 83 punktus ir rezoliucinę dalį)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79–82 punktus ir rezoliucinę dalį)
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Komisijos teisė pareikšti ieškinį – Terminas pasinaudoti šia teise – Nebuvimas – Ieškinio pareiškimo momento pasirinkimas savo nuožiūra – Išimtis – Pernelyg ilga ikiteisminės procedūros trukmė, pažeidžianti teisę į gynybą – Įrodinėjimo pareiga
(SESV 258 straipsnis)
2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą – Pradiniame ieškinyje pateiktų kaltinimų papildymas – Leistinumas
(SESV 258 straipsnis)
3. Įsisteigimo laisvė – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis
(SESV 49 straipsnis)
4. Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus gauto pelno apmokestinimo atidėjimas šį pelną reinvestuojant į pakeičiantį turtą – Atidėjimas su sąlyga, kad minėtas pakeičiantis turtas yra nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis – Įsisteigimo laisvės ribojimas – Pateisinimas – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas – Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių užtikrinimas – Proporcingumo nebuvimas
(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)
5. Tarptautiniai susitarimai – Europos ekonominės erdvės susitarimas – Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai – Atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus gauto pelno apmokestinimo atidėjimas šį pelną reinvestuojant į pakeičiantį turtą – Atidėjimas su sąlyga, kad minėtas pakeičiantis turtas yra nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis – Įsisteigimo laisvės ribojimas – Pateisinimas – Būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darnumą – Nebuvimas – Apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių užtikrinimas – Proporcingumo nebuvimas
(SESV 49 straipsnis; EEE susitarimo 31 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 14, 15 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 19–25 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54–56 punktus)
4. Priimdama ir palikdama galioti mokesčių tvarką, pagal kurią pelno, gauto atlygintinai perleidus tam tikrus ilgalaikio turto objektus, kurie yra apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio nacionalinėje teritorijoje, turto dalis, apmokestinimas atidedamas su sąlyga, kad šis pelnas bus reinvestuojamas, įsigyjant pakeičiantį turtą, kuris yra apmokestinamojo asmens nuolatinio padalinio, esančio šioje teritorijoje, turto dalis, valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal SESV 49 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 31 straipsnį.
Toks skirtingas požiūris, susijęs su pelno apmokestinimo atidėjimu, finansinių išteklių atžvilgiu gali būti nepalankus apmokestinamajam asmeniui, kuris nori reinvestuoti šį pelną įsigydamas pakeičiantį turtą, skirtą kitos valstybės narės teritorijoje esančiam nuolatiniam padaliniui. Dėl tokio skirtingo požiūrio bent jau gali būti, kad reinvestuoti ne nacionalinėje teritorijoje ne taip patrauklu kaip reinvestuoti šioje teritorijoje; šio požiūrio skirtumo negalima paaiškinti objektyviai skirtinga padėtimi.
Nors pelno apmokestinimą, kai jis reinvestuojamas įsigyjant pakeičiantį turtą ne nacionalinėje teritorijoje, galima pateisinti būtinybe užtikrinti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, tokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriose bet kuriuo atveju numatyta šio pelno apmokestinimas nedelsiant, kai jis reinvestuojamas ne nacionalinėje teritorijoje, dėl to, kad yra mažiau įsisteigimo laisvę pažeidžiančių priemonių nei apmokestinimas nedelsiant, viršija tai, kas būtina tikslui, susijusiam su būtinybe užtikrinti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, pasiekti.
Reikia leisti apmokestinamajam asmeniui pasirinkti – nedelsiant sumokėti mokestį ar atidėti šio mokesčio sumos sumokėjimą, prireikus su palūkanomis pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus.
Jei neįrodomas tiesioginis ryšys tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir šios lengvatos kompensavimo konkrečia mokestine rinkliava, tokio apribojimo negalima pateisinti būtinybe užtikrinti nacionalinės mokesčių sistemos darnumą.
(žr. 58–60, 67, 72, 74, 83 punktus ir rezoliucinę dalį)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79–82 punktus ir rezoliucinę dalį)