Byla C‑540/13

Europos Parlamentas

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo — Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Ankstesnio sprendimo įsigaliojimo datos nustatymas — Teisinio pagrindo nustatymas — Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikytinas teisinis pagrindas — Pereinamojo laikotarpio nuostatos — Antrinis teisinis pagrindas — Konsultavimasis su Parlamentu“

Santrauka – 2015 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

  1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nedviprasmiškas ieškovo reikalavimų formulavimas

    (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktas)

  2. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data – Teisinis pagrindas – Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis – ES 34 straipsnio panaikinimas – Poveikio Sprendimo 2013/392 teisėtumui nebuvimas

    (ES 34 straipsnis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

  3. Institucijų aktai – Parengimo procedūra – Sutarčių normos – Imperatyvus pobūdis – Institucijos galimybė nustatyti antrinius teisinius pagrindus – Nebuvimas

  4. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Sprendimas 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais – Šio sprendimo 18 straipsnio 2 dalies išaiškinimas – Aiškinimas ES sutarties nuostatas, kurios priimant šį sprendimą reglamentavo priemonės, kaip antai Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimą, atitinkančiu būdu – Tarybos pareiga konsultuotis su Parlamentu prieš priimant tokią priemonę, kaip antai Sprendimas 2013/392 – ES 39 straipsnio 1 dalies panaikinimas – Poveikio nebuvimas

    (ES 39 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

  5. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Sprendimas 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais – Šio sprendimo 18 straipsnio 2 dalis – Atitiktis procedūros taisyklėms, taikytinoms po Lisabonos sutarties įsigaliojimo – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Aiškinimas

    (Protokolo Nr. 36, pridėto prie ES, ESV ir EAEB sutarčių, 9 straipsnis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

  6. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data – Prieigos prie minėtos sistemos kliūčių ir viešosios tvarkos pažeidimo rizika – Panaikinto sprendimo pasekmių palikimas galioti tol, kol įsigalios jį pakeičiantis naujas aktas

    (SESV 264 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2008/633 ir 2013/392)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 9 punktą)

  2.  Kalbant apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data, pažymėtina, kad šiame sprendime nedaroma nuorodos į ES 34 straipsnį ir jis aiškiai pagrįstas ESV sutartimi bei Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalimi.

    Todėl, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/392 tekstą, kuriame tam, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti, iš principo turi būti nurodytas jo teisinis pagrindas, negalima pripažinti, kad šis sprendimas pagrįstas ES 34 straipsniu.

    Konkrečiai kalbant, netgi darant prielaidą, kad nustatyta, jog ES 34 straipsnio 2 dalies c punktas buvo vienintelis galimas teisinis pagrindas priimant priemonę, kaip antai Sprendimas 2013/392, ši aplinkybė šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes tai, kad Taryba Sprendime 2013/392 aiškiai pasirinko nurodyti ne šią nuostatą, bet ESV sutartį ir Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalį, aiškiai parodo, jog Sprendimas 2013/392 pagrįstas būtent pastarąja nuostata.

    Tuo remiantis darytina išvada, kad dėl to, jog Lisabonos sutartimi panaikintas ES 34 straipsnis, Sprendimo 2013/392 teisinis pagrindas neišnyko.

    (žr. 18, 19, 21, 22 punktus)

  3.  Kadangi taisyklės, susijusios su Sąjungos institucijų valios formavimu, yra įtvirtintos Sutartyse ir jų negali nustatyti nei valstybės narės, nei pačios institucijos, ypatingais atvejais tik Sutartys gali suteikti įgaliojimus institucijai pakeisti jose įtvirtintą sprendimų priėmimo procedūrą. Todėl jei institucijai būtų pripažinta galimybė nustatyti antrinius teisinius pagrindus, kurie padarytų griežtesnę ar paprastesnę akto priėmimo tvarką, tai reikštų, kad jai suteikta teisėkūros galia, kuri viršija numatytą Sutartyse.

    Ši išvada turėtų būti taikoma ne tik antriniams teisiniams pagrindams, kuriais remiantis galima priimti aktus, kuriems taikoma teisėkūros procedūra, bet ir antrinės teisės akte numatytiems teisiniams pagrindams, kuriais remiantis galima nustatyti šio akto įgyvendinimo priemones sugriežtinant ar supaprastinant Sutartyse numatytą tokių priemonių nustatymo tvarką.

    Iš tiesų, nors Sutartyse numatyta, kad Parlamentas ir Taryba nustato tam tikras taisykles, susijusias su Komisijos vykdomais įgyvendinimo įgaliojimais, vis dėlto Sutartyse numatytos specialios įgyvendinimo priemonių nustatymo taisyklės privalomos institucijoms taip pat kaip ir teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo taisyklės, todėl antrinės teisės aktai negali joms prieštarauti.

    (žr. 32–34 punktus)

  4.  Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes, Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais 18 straipsnio 2 dalies teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į nuostatas, kurios šio sprendimo priėmimo metu reglamentavo tokios priemonės, kaip Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimo procedūrą, t. y. į ES 34 straipsnio 2 dalies c punktą ir ES 39 straipsnio 1 dalį.

    Iš šių nuostatų matyti, kad Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma, atsižvelgdama į konkretų atvejį, priima sprendimus tokiais tikslais, kurie atitinka ES sutarties VI antraštinės dalies tikslus, kitus, nei numatyti ES 34 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, ir imasi šiems sprendimams įgyvendinti būtinų priemonių.

    Šiuo klausimu, žinoma, reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies tekste Tarybai nėra nustatyta pareiga konsultuotis su Parlamentu prieš imantis šioje nuostatoje numatytos priemonės.

    Vis dėlto Sąjungos antrinės teisės aktą reikia aiškinti taip, kad jis kuo labiau atitiktų Sutarčių nuostatas.

    Todėl kadangi, pirma, pareiga antrinės teisės aktą aiškinti taip, kad jis atitiktų pirminę teisę, pagrįsta bendruoju aiškinimo principu, pagal kurį nuostatą, jei įmanoma, reikia aiškinti taip, kad nebūtų paneigtas jos teisėtumas, ir, antra, Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant be kita ko į ES 39 straipsnio 1 dalį, pirmąją nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji atitiktų pastarąją nuostatą.

    Tad, remiantis ES 39 straipsnio 1 dalimi, Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją Taryba gali priimti aktą dėl šio sprendimo įsigaliojimo datos tik pasikonsultavusi su Parlamentu.

    Beje, tai, kad ES 39 straipsnio 1 dalis panaikinta po Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies priėmimo, nepanaikina pareigos šią nuostatą aiškinti taip, kad ji atitiktų ES 39 straipsnio 1 dalį.

    (žr. 35–40, 57 punktus)

  5.  Dėl Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais 18 straipsnio 2 dalies atitikties įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikytinoms procedūros taisyklėms, pažymėtina, kad Protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų įtvirtintos nuostatos, konkrečiai reglamentuojančios teisės sistemą, taikytiną įsigaliojus Lisabonos sutarčiai aktams, priimtiems iki jos įsigaliojimo remiantis ES sutartimi.

    Šio protokolo 9 straipsnyje numatyta, kad tokių aktų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai panaikinami, anuliuojami arba iš dalies pakeičiami.

    Šį straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į minėto protokolo pirmą konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad, siekiant pasirengti perėjimui nuo Sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie šioje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas.

    Todėl, kadangi Lisabonos sutartimi iš esmės pakeista institucinė policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose struktūra, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama, be kita ko, užtikrinti, kad taip bendradarbiaujant priimtus aktus ir toliau bus galima veiksmingai taikyti, nepaisant institucinės to bendradarbiavimo struktūros pakeitimų.

    Vadinasi, jeigu būtų pritarta argumentui, kad Lisabonos sutartimi panaikinus specialias priemonių policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nustatymo procedūras neįmanoma imtis tokių priemonių tol, kol nėra padaryti taip bendradarbiaujant priimtų bendrųjų aktų pakeitimai, skirti jiems pakeisti, kad jie atitiktų Lisabonos sutartį, būtų apsunkintas veiksmingas šių aktų taikymas ar net užkirstas kelias juos taikyti ir taip būtų sutrukdyta pasiekti Sutarties rengėjų siekiamą tikslą.

    Be to, Parlamento siūlomas Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnio aiškinimas, kad šis straipsnis tik reiškia, jog, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, savaime nepanaikinami aktai, susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, tas straipsnis taptų visiškai neveiksmingas.

    Todėl prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai tinkamai remiantis ES sutartimi priimto akto nuostata, kurioje įtvirtinta kitų aktų įgyvendinimo priemonių priėmimo tvarka, ir toliau turi teisinę galią, kol ji panaikinama, anuliuojama ar iš dalies pakeičiama, ir remiantis ja galima imtis įgyvendinimo priemonių taikant joje nustatytą procedūrą.

    Tokiomis sąlygomis aplinkybė, kad Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė ar paprastesnė tokios priemonės kaip Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimo tvarka, palyginti su šiam tikslui ESV sutartyje įtvirtinta procedūra, nereiškia, kad ši nuostata yra neteisėtas antrinis teisinis pagrindas, kuris netaikytinas pripažinus pagrįstu neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

    (žr. 41–48 punktus)

  6.  Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurios paskelbto negaliojančiu akto pasekmės lieka galutinės.

    Nusprendus panaikinti Sprendimą 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data, ir nenumatant, kad jo pasekmės lieka galioti, galėtų būti sudaryta kliūčių prieigai prie minėtos sistemos ir todėl būtų trukdoma palaikyti viešąją tvarką.

    Todėl reikia palikti galioti Sprendimo 2013/392 pasekmes tol, kol įsigalios jį pakeičiantis naujas aktas.

    (žr. 62–64 punktus)


Keywords
Summary

Keywords

1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nedviprasmiškas ieškovo reikalavimų formulavimas

(Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktas)

2. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose –Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data – Teisinis pagrindas – Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis – ES 34 straipsnio panaikinimas – Poveikio Sprendimo 2013/392 teisėtumui nebuvimas

(ES 34 straipsnis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

3. Institucijų aktai – Parengimo procedūra – Sutarčių normos – Imperatyvus pobūdis – Institucijos galimybė nustatyti antrinius teisinius pagrindus – Nebuvimas

4. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose –Sprendimas 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais – Šio sprendimo 18 straipsnio 2 dalies išaiškinimas – Aiškinimas ES sutarties nuostatas, kurios priimant šį sprendimą reglamentavo priemonės, kaip antai Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimą, atitinkančiu būdu – Tarybos pareiga konsultuotis su Parlamentu prieš priimant tokią priemonę, kaip antai Sprendimas 2013/392 – ES 39 straipsnio 1 dalies panaikinimas – Poveikio nebuvimas

(ES 39 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

5. Policijos bendradarbiavimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Sprendimas 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais – Šio sprendimo 18 straipsnio 2 dalis – Atitiktis procedūros taisyklėms, taikytinoms po Lisabonos sutarties įsigaliojimo – Pereinamojo laikotarpio nuostatos – Aiškinimas

(Protokolo Nr. 36, pridėto prie ES, ESV ir EAEB sutarčių, 9 straipsnis; Tarybos sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalis ir Tarybos sprendimas 2013/392)

6. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data – Prieigos prie minėtos sistemos kliūčių ir viešosios tvarkos pažeidimo rizika – Panaikinto sprendimo pasekmių palikimas galioti tol, kol įsigalios jį pakeičiantis naujas aktas

(SESV 264 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimai 2008/633 ir 2013/392)

Summary

1. Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 9 punktą)

2. Kalbant apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data, pažymėtina, kad šiame sprendime nedaroma nuorodos į ES 34 straipsnį ir jis aiškiai pagrįstas ESV sutartimi bei Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalimi.

Todėl, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/392 tekstą, kuriame tam, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti, iš principo turi būti nurodytas jo teisinis pagrindas, negalima pripažinti, kad šis sprendimas pagrįstas ES 34 straipsniu.

Konkrečiai kalbant, netgi darant prielaidą, kad nustatyta, jog ES 34 straipsnio 2 dalies c punktas buvo vienintelis galimas teisinis pagrindas priimant priemonę, kaip antai Sprendimas 2013/392, ši aplinkybė šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes tai, kad Taryba Sprendime 2013/392 aiškiai pasirinko nurodyti ne šią nuostatą, bet ESV sutartį ir Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalį, aiškiai parodo, jog Sprendimas 2013/392 pagrįstas būtent pastarąja nuostata.

Tuo remiantis darytina išvada, kad dėl to, jog Lisabonos sutartimi panaikintas ES 34 straipsnis, Sprendimo 2013/392 teisinis pagrindas neišnyko.

(žr. 18, 19, 21, 22 punktus)

3. Kadangi taisyklės, susijusios su Sąjungos institucijų valios formavimu, yra įtvirtintos Sutartyse ir jų negali nustatyti nei valstybės narės, nei pačios institucijos, ypatingais atvejais tik Sutartys gali suteikti įgaliojimus institucijai pakeisti jose įtvirtintą sprendimų priėmimo procedūrą. Todėl jei institucijai būtų pripažinta galimybė nustatyti antrinius teisinius pagrindus, kurie padarytų griežtesnę ar paprastesnę akto priėmimo tvarką, tai reikštų, kad jai suteikta teisėkūros galia, kuri viršija numatytą Sutartyse.

Ši išvada turėtų būti taikoma ne tik antriniams teisiniams pagrindams, kuriais remiantis galima priimti aktus, kuriems taikoma teisėkūros procedūra, bet ir antrinės teisės akte numatytiems teisiniams pagrindams, kuriais remiantis galima nustatyti šio akto įgyvendinimo priemones sugriežtinant ar supaprastinant Sutartyse numatytą tokių priemonių nustatymo tvarką.

Iš tiesų, nors Sutartyse numatyta, kad Parlamentas ir Taryba nustato tam tikras taisykles, susijusias su Komisijos vykdomais įgyvendinimo įgaliojimais, vis dėlto Sutartyse numatytos specialios įgyvendinimo priemonių nustatymo taisyklės privalomos institucijoms taip pat kaip ir teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimo taisyklės, todėl antrinės teisės aktai negali joms prieštarauti.

(žr. 32–34 punktus)

4. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes, Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais 18 straipsnio 2 dalies teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į nuostatas, kurios šio sprendimo priėmimo metu reglamentavo tokios priemonės, kaip Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimo procedūrą, t. y. į ES 34 straipsnio 2 dalies c punktą ir ES 39 straipsnio 1 dalį.

Iš šių nuostatų matyti, kad Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, vienbalsiai arba kvalifikuota balsų dauguma, atsižvelgdama į konkretų atvejį, priima sprendimus tokiais tikslais, kurie atitinka ES sutarties VI antraštinės dalies tikslus, kitus, nei numatyti ES 34 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, ir imasi šiems sprendimams įgyvendinti būtinų priemonių.

Šiuo klausimu, žinoma, reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies tekste Tarybai nėra nustatyta pareiga konsultuotis su Parlamentu prieš imantis šioje nuostatoje numatytos priemonės.

Vis dėlto Sąjungos antrinės teisės aktą reikia aiškinti taip, kad jis kuo labiau atitiktų Sutarčių nuostatas.

Todėl kadangi, pirma, pareiga antrinės teisės aktą aiškinti taip, kad jis atitiktų pirminę teisę, pagrįsta bendruoju aiškinimo principu, pagal kurį nuostatą, jei įmanoma, reikia aiškinti taip, kad nebūtų paneigtas jos teisėtumas, ir, antra, Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant be kita ko į ES 39 straipsnio 1 dalį, pirmąją nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji atitiktų pastarąją nuostatą.

Tad, remiantis ES 39 straipsnio 1 dalimi, Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją Taryba gali priimti aktą dėl šio sprendimo įsigaliojimo datos tik pasikonsultavusi su Parlamentu.

Beje, tai, kad ES 39 straipsnio 1 dalis panaikinta po Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies priėmimo, nepanaikina pareigos šią nuostatą aiškinti taip, kad ji atitiktų ES 39 straipsnio 1 dalį.

(žr. 35–40, 57 punktus)

5. Dėl Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais 18 straipsnio 2 dalies atitikties įsigaliojus Lisabonos sutarčiai taikytinoms procedūros taisyklėms, pažymėtina, kad Protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų įtvirtintos nuostatos, konkrečiai reglamentuojančios teisės sistemą, taikytiną įsigaliojus Lisabonos sutarčiai aktams, priimtiems iki jos įsigaliojimo remiantis ES sutartimi.

Šio protokolo 9 straipsnyje numatyta, kad tokių aktų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai panaikinami, anuliuojami arba iš dalies pakeičiami.

Šį straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į minėto protokolo pirmą konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad, siekiant pasirengti perėjimui nuo Sutarčių, taikomų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, institucinių nuostatų prie šioje Sutartyje numatytų institucinių nuostatų, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas.

Todėl, kadangi Lisabonos sutartimi iš esmės pakeista institucinė policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose struktūra, Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama, be kita ko, užtikrinti, kad taip bendradarbiaujant priimtus aktus ir toliau bus galima veiksmingai taikyti, nepaisant institucinės to bendradarbiavimo struktūros pakeitimų.

Vadinasi, jeigu būtų pritarta argumentui, kad Lisabonos sutartimi panaikinus specialias priemonių policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nustatymo procedūras neįmanoma imtis tokių priemonių tol, kol nėra padaryti taip bendradarbiaujant priimtų bendrųjų aktų pakeitimai, skirti jiems pakeisti, kad jie atitiktų Lisabonos sutartį, būtų apsunkintas veiksmingas šių aktų taikymas ar net užkirstas kelias juos taikyti ir taip būtų sutrukdyta pasiekti Sutarties rengėjų siekiamą tikslą.

Be to, Parlamento siūlomas Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnio aiškinimas, kad šis straipsnis tik reiškia, jog, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, savaime nepanaikinami aktai, susiję su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, tas straipsnis taptų visiškai neveiksmingas.

Todėl prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai tinkamai remiantis ES sutartimi priimto akto nuostata, kurioje įtvirtinta kitų aktų įgyvendinimo priemonių priėmimo tvarka, ir toliau turi teisinę galią, kol ji panaikinama, anuliuojama ar iš dalies pakeičiama, ir remiantis ja galima imtis įgyvendinimo priemonių taikant joje nustatytą procedūrą.

Tokiomis sąlygomis aplinkybė, kad Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė ar paprastesnė tokios priemonės kaip Sprendimas 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 įsigaliojimo data, priėmimo tvarka, palyginti su šiam tikslui ESV sutartyje įtvirtinta procedūra, nereiškia, kad ši nuostata yra neteisėtas antrinis teisinis pagrindas, kuris netaikytinas pripažinus pagrįstu neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

(žr. 41–48 punktus)

6. Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurios paskelbto negaliojančiu akto pasekmės lieka galutinės.

Nusprendus panaikinti Sprendimą 2013/392, kuriuo nustatoma Sprendimo 2008/633 dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais įsigaliojimo data, ir nenumatant, kad jo pasekmės lieka galioti, galėtų būti sudaryta kliūčių prieigai prie minėtos sistemos ir todėl būtų trukdoma palaikyti viešąją tvarką.

Todėl reikia palikti galioti Sprendimo 2013/392 pasekmes tol, kol įsigalios jį pakeičiantis naujas aktas.

(žr. 62–64 punktus)