Byla C‑529/13
Georg Felber
prieš
Bundesministerin für Unterricht, Kunst und Kultur
(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 2000/78/EB — 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalys — Skirtingas požiūris dėl amžiaus — Viešoji tarnyba — Pensijų sistema — Nacionalinės teisės norma, pagal kurią neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius“
Santrauka – 2015 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Taikymo sritis – Senatvės pensija – Būsimas atlyginimas pinigais, kurį darbdavys moka tarnautojams už pastarųjų darbą – Įtraukimas
(SESV 157 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 2000/78 13 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis)
Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Nacionalinės teisės norma, numatanti skirtingą požiūrį dėl amžiaus – Neatsižvelgimas į iki tarnautojui sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius suteikiant teises į pensiją ir apskaičiuojant jo senatvės pensijos dydį – Pateisinimas, grindžiamas teisėto su užimtumo ir darbo rinkos politika susijusio tikslo siekimu – Tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti
(Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis)
Direktyvą 2000/78, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus atsižvelgiant į jos 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį, siejamus su 13 konstatuojamąja dalimi, reikia aiškinti kaip netaikomą socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemoms, pagal kurias mokamos išmokos nelaikomos užmokesčiu, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį.
„Užmokesčio“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, apima bet kokį esamą ar būsimą atlyginimą pinigais ar natūra, jei darbdavys, nors ir netiesiogiai, jį moka darbuotojui už darbą.
Senatvės pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laikotarpių ir jiems prilygintų laikotarpių, taip pat nuo tarnautojo gauto atlyginimo. Senatvės pensija yra būsimas darbdavio mokėjimas jo darbuotojams pinigais kaip tiesioginė darbo santykių su pastaraisiais pasekmė. Ši pensija pagal nacionalinę teisę laikoma užmokesčiu, toliau mokamu remiantis tarnybos santykiais, kurie tęsiasi suteikus darbuotojui teisę gauti pensijos išmokas. Šiomis aplinkybėmis minėta pensija yra užmokestis, kaip jis suprantamas pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį.
(žr. 20, 21, 23 punktus)
Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, suteikiant tarnautojui teises į pensiją ir apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius, jeigu, pirma, ją objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas su užimtumo ir darbo rinkos politika susijęs tikslas ir, antra, ji yra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti.
Net jei minėta teisės norma įtvirtinamas skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas amžiaus kriterijumi, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, toks skirtingas požiūris vis dėlto negali būti pateisinamas atsižvelgiant į šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad neatsižvelgiant į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius gali būti pasiektas teisėtas tikslas – nustatyta užimtumo politika, pagal kurią būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims, priklausantiems tarnautojų pensijų sistemai, pradėti mokėti įmokas būnant to paties amžiaus, įgyti teisę gauti visą senatvės pensiją ir taip garantuoti vienodą požiūrį į tarnautojus.
Be to, minėta nacionalinės teisės norma, atsižvelgiant į pateisinimą – neįtraukti į senatvės pensijos skaičiavimą laikotarpių, kuriais suinteresuotasis asmuo nemoka pensijų sistemos įmokų, yra nuosekli.
Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į valstybėms narėms pripažintą didelę diskreciją ne tik pasirinkti, kaip bus siekiama nustatyto tikslo socialinės ir užimtumo politikos srityse, bet ir nustatyti priemones, kuriomis galima pasiekti šį tikslą, tokia kaip minėta priemonė yra tinkama pirmiau nurodytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
(žr. 27, 28, 35, 37, 39, 40 punktus ir rezoliucinę dalį)
Byla C‑529/13
Georg Felber
prieš
Bundesministerin für Unterricht, Kunst und Kultur
(Verwaltungsgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Direktyva 2000/78/EB — 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 ir 2 dalys — Skirtingas požiūris dėl amžiaus — Viešoji tarnyba — Pensijų sistema — Nacionalinės teisės norma, pagal kurią neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius“
Santrauka – 2015 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Socialinė politika — Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje — Direktyva 2000/78 — Taikymo sritis — Senatvės pensija — Būsimas atlyginimas pinigais, kurį darbdavys moka tarnautojams už pastarųjų darbą — Įtraukimas
(SESV 157 straipsnio 2 dalis; Tarybos direktyvos 2000/78 13 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis)
Socialinė politika — Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje — Direktyva 2000/78 — Nacionalinės teisės norma, numatanti skirtingą požiūrį dėl amžiaus — Neatsižvelgimas į iki tarnautojui sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius suteikiant teises į pensiją ir apskaičiuojant jo senatvės pensijos dydį — Pateisinimas, grindžiamas teisėto su užimtumo ir darbo rinkos politika susijusio tikslo siekimu — Tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti
(Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis)
Direktyvą 2000/78, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus atsižvelgiant į jos 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį, siejamus su 13 konstatuojamąja dalimi, reikia aiškinti kaip netaikomą socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemoms, pagal kurias mokamos išmokos nelaikomos užmokesčiu, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį.
„Užmokesčio“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, apima bet kokį esamą ar būsimą atlyginimą pinigais ar natūra, jei darbdavys, nors ir netiesiogiai, jį moka darbuotojui už darbą.
Senatvės pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laikotarpių ir jiems prilygintų laikotarpių, taip pat nuo tarnautojo gauto atlyginimo. Senatvės pensija yra būsimas darbdavio mokėjimas jo darbuotojams pinigais kaip tiesioginė darbo santykių su pastaraisiais pasekmė. Ši pensija pagal nacionalinę teisę laikoma užmokesčiu, toliau mokamu remiantis tarnybos santykiais, kurie tęsiasi suteikus darbuotojui teisę gauti pensijos išmokas. Šiomis aplinkybėmis minėta pensija yra užmokestis, kaip jis suprantamas pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį.
(žr. 20, 21, 23 punktus)
Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis aiškintini taip, kad jiems neprieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, suteikiant tarnautojui teises į pensiją ir apskaičiuojant senatvės pensijos dydį, neatsižvelgiama į iki sueinant 18 metų buvusius jo mokymosi mokykloje laikotarpius, jeigu, pirma, ją objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas su užimtumo ir darbo rinkos politika susijęs tikslas ir, antra, ji yra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti.
Net jei minėta teisės norma įtvirtinamas skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas amžiaus kriterijumi, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, toks skirtingas požiūris vis dėlto negali būti pateisinamas atsižvelgiant į šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad neatsižvelgiant į iki sueinant 18 metų buvusius mokymosi mokykloje laikotarpius gali būti pasiektas teisėtas tikslas – nustatyta užimtumo politika, pagal kurią būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims, priklausantiems tarnautojų pensijų sistemai, pradėti mokėti įmokas būnant to paties amžiaus, įgyti teisę gauti visą senatvės pensiją ir taip garantuoti vienodą požiūrį į tarnautojus.
Be to, minėta nacionalinės teisės norma, atsižvelgiant į pateisinimą – neįtraukti į senatvės pensijos skaičiavimą laikotarpių, kuriais suinteresuotasis asmuo nemoka pensijų sistemos įmokų, yra nuosekli.
Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į valstybėms narėms pripažintą didelę diskreciją ne tik pasirinkti, kaip bus siekiama nustatyto tikslo socialinės ir užimtumo politikos srityse, bet ir nustatyti priemones, kuriomis galima pasiekti šį tikslą, tokia kaip minėta priemonė yra tinkama pirmiau nurodytam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
(žr. 27, 28, 35, 37, 39, 40 punktus ir rezoliucinę dalį)