Byla C‑434/13 P

Europos Komisija

prieš

Parker Hannifin Manufacturing Srl

ir

Parker-Hannifin Corp.

„Apeliacinis skundas — Karteliai — Europos jūrinių žarnų rinka — Juridinių subjektų perėmimas — Neteisėto elgesio priskyrimas — Bendrojo Teismo sumažinta bauda — Neribota teismo jurisdikcija“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas — Žodinė proceso dalis — Atnaujinimas — Sąlygos

   (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Pažeidimai — Priskyrimas — Egzistuojančio subjekto padarytas pažeidimas, kurį tęsė kitas subjektas, perėmęs pirmojo subjekto ekonominę veiklą atitinkamoje rinkoje — Viso pažeidimo priskyrimas tam kitam subjektui — Leistinumas — Ekonominis tęstinumas — Vertinimo kriterijai — Šiam vertinimui reikšminga data

   (EB 81 straipsnio 1 dalis)

3. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Pažeidimai — Priskyrimas — Egzistuojančio subjekto padarytas pažeidimas, kurį tęsė kitas subjektas, perėmęs pirmojo subjekto ekonominę veiklą atitinkamoje rinkoje — Viso pažeidimo priskyrimas tam kitam subjektui — Ekonominis tęstinumas — Vertinimas — Perleidžiančio subjekto lemiamos įtakos jam visiškai priklausančiam perimančiam subjektui prezumpcija — Galimybė nuginčyti

   (EB 81 straipsnio 1 dalis)

4. Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Komisijos diskrecija — Teisminė kontrolė — Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija — Apimtis — Ribos — Pareigos motyvuoti paisymas

   (Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

5. Apeliacinis skundas — Priešpriešinis apeliacinis skundas — Priimtinumas — Pareiga priešpriešinį apeliacinį skundą pateikti atskiru dokumentu

   (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 176 straipsnio 2 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 27–30 punktus)

2.  Sąjungos konkurencijos teisė susijusi su įmonių veikla, nes įmonės sąvoka apima bet kokį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą. Kai toks subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, jis, remiantis asmeninės atsakomybės principu, turi atsakyti už šį pažeidimą.

   Kai konkurencijos taisykles pažeidęs subjektas patiria teisinio ar organizacinio pobūdžio reformas, šie pasikeitimai nebūtinai lemia, kad sukurta nauja įmonė nėra atsakinga už pirmtakės padarytus konkurencijos normų pažeidimus, jei ekonominiu požiūriu abu subjektai sutampa. Taigi, kai du subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą, aplinkybė, kad pažeidimą padaręs subjektas vis dar egzistuoja, savaime netrukdo nubausti subjekto, kuriam jis perdavė savo ūkinę veiklą.

   Konkrečiai dėl patronuojančiosios bendrovės veiklos sektoriuje, kuriame buvo padarytas konkurencijos taisyklių pažeidimas, perleidimo dukterinei bendrovei, norint nustatyti, ar yra ekonominis tęstinumas, reikšminga data vertinant, ar veikla buvo perduota grupės viduje, ar tarp nepriklausomų įmonių, turi būti pati veiklos perdavimo diena.

   Nors norint nuspręsti, jog yra ekonominis tęstinumas, reikia, kad šiuo momentu tarp perleidėjo ir perėmėjo būtų struktūriniai ryšiai, leidžiantys remiantis asmeninės atsakomybės principu nuspręsti, kad abu subjektai sudaro vieną įmonę, vis dėlto atsižvelgiant į ekonominio tęstinumo principu siekiamą tikslą nereikalaujama, kad šie ryšiai būtų visą likusį pažeidimo laikotarpį arba iki sprendimo, kuriuo už pažeidimą skiriamos sankcijos, priėmimo. Taip pat nebūtina, kad struktūriniai ryšiai, leidžiantys nustatyti ekonominį tęstinumą, tęstųsi minimalų laikotarpį.

   Atsižvelgiant į tai, teisinio saugumo principas draudžia nustatant, ar yra ekonominis tęstinumas, atsižvelgti į veiklos perleidimu siekiamą tikslą. Iš tikrųjų atsižvelgimas į tokio perleidimo ekonominius motyvus, įgyvendinant ekonominio tęstinumo principą lemtų subjektyvumą, nesuderinamą su minėto pricipo skaidriu ir iš anksto numatomu taikymu.

   (žr. 39–41, 50–53 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 57–65 punktus)

4.  Dėl Komisijos sprendimų, kuriais skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, teisminės kontrolės pažymėtina, kad ją papildo neribota jurisdikcija, kuri Sąjungos teismui suteikta Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu. Ši jurisdikcija, be paprastos sankcijos teisėtumo kontrolės, teismui suteikia teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, ir todėl panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

   Įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas yra ribojamas tam tikrų reikalavimų. Šie reikalavimai visų pirma apima pareigą nurodyti motyvus, įtvirtintą Teisingumo Teismo statuto, kuris, remiantis šio statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, taikomas ir Bendrajam Teismui, 36 straipsnyje, ir pareigą paisyti vienodo požiūrio principo.

   Taigi Bendrasis Teismas pareigos motyvuoti nesilaiko, kai įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją sumažina dukterinei bendrovei skirtos baudos dalį, už kurios sumokėjimą patronuojančioji bendrovė yra solidariai atsakinga, nepateikdamas informacijos, leidžiančios, pirma, suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priežastis, dėl kurių jis nustatė tokį baudos dydį, taikytiną patronuojančiajai bendrovei, ir, antra, Teisingumo Teismui vykdyti sumažinto dydžio teisėtumo kontrolę.

   (žr. 74, 77, 84–86 punktus)

5.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 91–97 punktus)