—

Yesmoke Tobacco SpA, atstovaujama avvocato G. Contaldi,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. García-Valdecasas Dorrego,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir F. Gloaguen,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Rebelo ir J. Colaço,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Cordewener ir D. Recchia,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/EB dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, p. 24) 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 6 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Ministero dell’Economia e delle Finanze (Ekonomikos ir finansų ministerija) ir Amministrazione Autonoma dei Monopoli di Stato (AAMS) (Autonominė valstybės monopolijų administracija), vienos šalies, ir Yesmoke Tobacco SpA, kitos šalies, dėl 2012 m. sausio 11 d. AAMS generalinio direktoriaus sprendimo „Ripartizione dei Prezzi delle sigarette – Tabella A“ (Cigarečių kainų paskirstymas – A lentelė) (GURI, Nr. 16, 2012 m. sausio 20 d., toliau – ginčijamas sprendimas), kuriame nustatytas minimalus akcizas tik už cigaretes, kurių mažmeninė kaina yra mažesnė už cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, kainą.

3

1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 283), iš dalies pakeistos 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL L 50, p. 1; toliau – Direktyva 95/59), 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Ad valorem akcizo tarifas ir specifinio akcizo dydis turi būti vienodi visoms cigaretėms.“

4

Direktyvos 95/59 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta:

„Atsižvelgdamos į 3, 4, 5 ir 6 dalis, valstybės narės gali taikyti minimalų akcizą cigaretėms.“

5

Pagal Direktyvos 2011/64 2, 3, 9, 14 ir 16 konstatuojamąsias dalis:

<…>

<…>

<…>

6

Direktyvos 2011/64 1 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje nustatomi bendrieji akcizo, kurį valstybės narės taiko apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų derinimo principai.“

7

Direktyvos 2011/64 7 straipsnio 1 ir 2 dalys išdėstytos taip:

„1.   Sąjungoje pagamintoms, taip pat iš trečiųjų šalių importuotoms cigaretėms taikomas ad valorem akcizas, skaičiuojamas pagal maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, įskaitant muitą, ir specifinis akcizas, skaičiuojamas produkto vienetui.

Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės į cigaretėms taikomo ad valorem akcizo skaičiavimo bazę gali neįtraukti muitų.

2.   Ad valorem akcizo tarifas ir specifinio akcizo dydis turi būti vienodi visoms cigaretėms.“

8

Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta:

„3.   Iki 2013 m. gruodžio 31 d. specifinis akcizo komponentas neturi sudaryti mažiau kaip 5 % arba daugiau kaip 76,5 % visos mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama susumavus:

4.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. cigaretėms taikomas specifinis akcizo komponentas neturi sudaryti mažiau kaip 7,5 % ir daugiau kaip 76,5 % visos mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama susumavus:

5.   Jei valstybėje narėje pasikeičia vidutinė svertinė mažmeninė cigarečių pardavimo kaina ir dėl to specifinis akcizo komponentas, išreikštas visos mokesčių sumos procentine dalimi, nebesiekia 5 % arba 7,5 %, atsižvelgiant į tai, kuri riba taikoma, arba sudaro daugiau kaip 76,5 % visos mokesčių sumos, atitinkama valstybė narė, nukrypdama nuo 3 ir 4 dalių, iki antrųjų metų, skaičiuojant nuo įvykusio kainos pasikeitimo, sausio 1 d. gali nekoreguoti specifinio akcizo dydžio.

6.   Atsižvelgdamos į šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis ir 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, valstybės narės gali taikyti minimalų akcizą cigaretėms.“

9

Direktyvos 2011/64 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Mišrusis akcizo mokestis (specifinis akcizas ir (arba) ad valorem akcizas, išskyrus PVM), skaičiuojamas procentais, už produkto kilogramą arba nustatytą produkto vienetų kiekį, negali būti mažesnis negu šie nustatyti tarifai arba minimalūs dydžiai:

10

Direktyvos 2011/64 21 straipsnyje numatyta:

„Direktyvos 92/79/EEB, 92/80/EEB ir 95/59 <...> su pakeitimais, padarytais I priedo A dalyje išdėstytomis direktyvomis, yra panaikinamos nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.“

11

Šios direktyvos 22 straipsnyje nurodyta, kad ši direktyva įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

12

1995 m. spalio 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 504 (GURI, Nr. 279, paprastasis priedas, 1995 m. lapkričio 29 d.), kuris buvo iš dalies pakeistas 2010 m. liepos 30 d. Įstatymo Nr. 122 (GURI, Nr. 176, paprastasis priedas, 2010 m. liepos 30 d., toliau – Įstatyminis dekretas) 55 straipsnio 2bis dalies c punktu, 39quinquies straipsnyje „Mažmeninių pardavimo kainų paskirstymo lentelės“ nustatyta:

„1.   Apdoroto tabako mažmeninių pardavimo kainų paskirstymo lenteles, kurios skelbiamos Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje, nustato Autonominės valstybės monopolijų administracijos direktorius. 39bis straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų produktų pardavimo kainos nustatomos pagal sutartinį kilogramą, kuris atitinka atitinkamai:

2.   Kalbant apie cigaretes, 1 dalyje nurodytos lentelės nustatomos pagal cigaretes, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, kas tris mėnesius, remiantis duomenimis, gautais kiekvieno kalendorinio ketvirčio pirmą dieną, ir, kiek tai susiję su akcizo specifinio elemento nustatymu, pagal vidutinę svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą, kaip tai suprantama pagal 2bis dalį.

2bis.   Iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. Autonominė valstybės monopolijų administracija [AAMS] nustato 39bis straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų cigarečių vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą už sutartinį kilogramą, <...> kuri atitinka eurais iki dešimtosios dalies išreikštą visos vertės, apskaičiuotos remiantis ankstesniais kalendoriniais metais į rinką patiektų cigarečių mažmenine pardavimo kaina, įskaitant visus mokesčius, ir viso šių cigarečių kiekio santykį.“

13

Įstatyminio dekreto 39octies straipsnio „Standartiniai tarifai ir apdorotam tabakui taikomo akcizo apskaičiavimas“ 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų, kurios nustatomos pagal 39quinquies straipsnio 2 dalį, kategoriją, akcizas apskaičiuojamas taikant mažmeninę kainą atitinkantį standartinį tarifą. Ši suma yra bazinė suma.

4.   3 dalyje nurodytos bazinės sumos 115 % sudaro akcizą, mokėtiną už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, kaip nurodyta 39quinquies straipsnio 2 dalyje.“

14

Ginčijamu sprendimu AAMS generalinis direktorius pagal Įstatyminio dekreto 39octies straipsnio 4 dalį nustatė 115 % bazinės sumos minimalų akcizą, mokėtiną už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją.

15

Yesmoke Tobacco SpA, bendrovė, gaminanti ir parduodanti cigaretes, kurių kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, apskundė ginčijamą sprendimą Tribunale amministrativo regionale per il Lazio (Lacijaus regiono administracinis teismas), remdamasi tuo, kad ši priemonė dėl savo poveikio prilygo minimalios cigarečių pardavimo kainos nustatymui.

16

2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Tribunale amministrativo regionale per il Lazio panaikino ginčijamą sprendimą atsisakęs taikyti Įstatyminio dekreto 39octies straipsnį. Šis teismas nusprendė, kad minėtu sprendimu de facto nustatoma minimali apdoroto tabako perpardavimo kaina, o tai iš esmės prieštarauja Sprendimui Komisija / Italija (C‑571/08, EU:C:2010:367).

17

2012 m. birželio 5 d.Ministero dell’Economia e delle Finanze ir AAMS pateikė apeliacinį skundą Consiglio di Stato. Anot jų, nacionalinės teisės nuostata dėl minimalios cigarečių pardavimo kainos, dėl kurios Tribunale amministrativo regionale per il Lazio priėmė sprendimą, neturi jokio ryšio su minėto 39octies straipsnio nuostatomis. Priešingai, ši teisės nuostata visiškai suderinama su Sąjungos teise, nes Direktyvoje 2011/64 valstybėms narėms leidžiama taikyti minimalų akcizą cigaretėms.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinės bylos baigtis priklauso nuo direktyvų 95/59 ir 2011/64 išaiškinimo.

19

Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Direktyvos 95/59 <...> 8 straipsnio 2 dalimi ir <...> Direktyvos 2011/64 <...> 7 straipsnio 2 dalimi, kuriose nustatyta, jog atitinkamai proporcinis tarifas ir ad valorem tarifas bei specifinis akcizo dydis <...> turi būti vienodi visoms cigaretėms, draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai įtvirtinta <...> Įstatyminio dekreto <...> 39octies straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad akcizas, mokėtinas už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios priklauso paklausiausių kainų kategorijai, atitinka 115 % bazinės sumos, todėl lemia specifinio minimalaus fiksuoto tarifo akcizą, taikomą cigaretėms, kurių pardavimo kaina yra mažesnė, o ne minimalų akcizo, taikomo visų cigarečių kainų kategorijoms, dydį, kaip tai leidžiama pagal Direktyvos 95/59 <...> 16 straipsnio 7 dalį ir Direktyvos 2011/64 <...> 14 straipsnio 2 dalį?“

20

Pirmiausia reikia pažymėti, viena vertus, kad ginčas pagrindinėje byloje susijęs su 2012 m. sausio 11 d. AAMS generalinio direktoriaus sprendimu, kuriuo nustatyti akcizo tarifai už cigaretes. Reikia nurodyti, kad pagal Direktyvos 2011/64 21 ir 22 straipsnius šia direktyva nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 95/59. Taigi pateiktą klausimą reikia nagrinėti tik remiantis Direktyvos 2011/64 nuostatomis.

21

Antra vertus, reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia nuorodą į Direktyvos 2011/64 14 straipsnio 2 dalį, kuri yra šios direktyvos 4 skyriuje „Kitam nei cigaretės apdorotam tabakui taikomos nuostatos“, kuris nesusijęs su cigaretėmis. Prejudiciniame klausime nurodyta minimalaus akcizo sistema yra numatyta Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 6 dalyje. Taigi prejudicinis klausimas turi būti suprantamas kaip susijęs su šios direktyvos 8 straipsnio 6 dalimi, o ne su jos 14 straipsnio 2 dalimi.

22

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2011/64 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama nacionalinė nuostata, kurioje nustatytas ne vienodas minimalus akcizas už visas cigaretes, bet minimalus akcizas tik už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios priklauso paklausiausių kainų kategorijai.

23

Direktyvoje 2011/64 siekiama nustatyti bendruosius akcizo, kurį valstybės narės taiko apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų derinimo principus. Būtent iš Direktyvos 2011/64 2, 3, 9 ir 14 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir neutralios konkurencijos sąlygas. Konkrečiai kalbant, dėl akcizų struktūrų derinimo neturi būti iškreipta konkurencija tabako sektoriuje.

24

Kalbant apie cigaretes, Direktyvos 2011/64 7 straipsnio 1 dalyje Sąjungoje pagamintoms, taip pat iš trečiųjų šalių importuotoms cigaretėms taikomas ad valorem akcizas, skaičiuojamas pagal maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, įskaitant muitą, ir specifinis akcizas, skaičiuojamas produkto vienetui. Suma, gauta iš mišriojo akcizo, priklauso nuo cigarečių pardavimo kainos, nes ad valorem akcizas nustatomas pagal pardavimo kainą ir yra tuo mažesnis, kuo mažesnė pardavimo kaina, ir atvirkščiai.

25

Direktyvos 2011/64 7 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad ad valorem akcizo tarifas ir specifinio akcizo dydis turi būti vienodi visoms cigaretėms. Iš paties minėto 7 straipsnio 1 ir 2 dalių teksto matyti, kad mišrusis akcizas turi būti taikomas visoms cigaretėms neatsižvelgiant į jų charakteristikas ir kainą.

26

Tačiau pagal Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 6 dalį atsižvelgdamos į šio straipsnio 3–5 dalis, kuriose numatytos ribos, kurių reikia laikytis nustatant specifinį akcizą, valstybės narės gali papildomai taikyti minimalų akcizą cigaretėms.

27

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad apibūdinimas „minimalus“ reiškia, jog Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 6 dalyje numatytas akcizas yra minimali apmokestinimo riba, žemiau kurios negalima proporcingai sumažinti mokėtino mokesčio. Kaip savo rašytinėse pastabose, pateiktose Teisingumo Teismui, pažymėjo Europos Komisija, minimaliu akcizu leidžiama tai, kad ad valorem akcizas neturėtų mažesnio proporcinio poveikio nei minimali apmokestinimo riba.

28

Remiantis tuo, kad mišrusis akcizas turi būti taikomas visoms cigaretėms neatsižvelgiant į jų charakteristikas ir kainą, pagal Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 6 dalį valstybių narių numatytas minimalus akcizas turi būti taikomas visoms cigaretėms nepriklausomai nuo jų charakteristikų ir kainos (kalbant apie Direktyvą 95/59, šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑302/00, EU:C:2002:123, 20 punktą).

29

Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2011/64 skiriamos joje nurodytos įvairios apdoroto tabako kategorijos, t. y. cigaretės, cigarai, cigarilės, susmulkintas tabakas ir kitas rūkomasis tabakas, vis dėlto neišskiriant skirtingų cigarečių kategorijų. Taigi cigaretės turi būti laikomos viena apdoroto tabako kategorija taikant Direktyvą 2011/64.

30

Nustačius minimalų akcizą tik už tam tikrų kategorijų cigaretes, kaip numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nacionalinės teisės nuostatoje, būtų galima už tam tikrų kitų kategorijų cigaretes kaip mišrųjį akcizą gauti mažesnę sumą nei minimalus akcizas, nors pagal Direktyvą 2011/64 numatant šį minimalų akcizą siekiama, kad esant mažoms kainoms nebūtų galima proporcingai sumažinti mokėtino mokesčio ir taip būtų išvengta, kad pigiausios cigaretės būtų pernelyg mažai apmokestinamos.

31

Jei pagal Direktyvos 2011/64 8 straipsnio 6 dalį valstybės narės pasinaudoja galimybe nustatyti minimalų akcizą, šie teisės aktai turi atitikti šia direktyva nustatytas sąlygas ir nepažeisti ja siekiamų tikslų. Taigi nustačius skirtingas minimalaus apmokestinimo ribas pagal cigarečių charakteristikas ir kainas iškraipoma konkurencija tarp skirtingų cigarečių, o tai prieštarauja Direktyva 2011/64 siekiamam tikslui užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir neutralios konkurencijos sąlygas.

32

Būtent taip atsitinka dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo teisės akto, kuriame nustatyta, kad akcizas, lygus 115 % akcizo už cigaretes, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, taikomas tik už cigaretes, kurių kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją.

33

Iš tiesų, pagrindinėje byloje ginčijamame sprendime, kaip matyti iš prie minėto sprendimo pridėtos lentelės, nurodyta, kad cigaretės, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, yra cigaretės, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra 210 EUR už 1000 cigarečių ir už kurias kaip mišrusis akcizas imama 122,85 EUR suma, vadinama „bazine suma“, už 1000 cigarečių. Taikant Įstatyminio dekreto 39octies straipsnį cigaretės, kurių kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, t. y. mažesnė nei 210 EUR už 1000 cigarečių, yra apmokestinamos akcizu, lygiu 115 % bazinės sumos, t. y. 115 % x 122,85 EUR = 141,28 EUR už 1000 cigarečių. Taigi taikant Italijos teisės aktą cigaretės, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei 210 EUR už 1000 cigarečių, yra apmokestinamos didesne akcizo suma, kai taikomas mišrusis akcizas, nei cigaretės, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra nuo 210 iki 243 EUR už 1000 cigarečių.

34

Taigi Italijos teisės aktu įtvirtinama sistema, pagal kurią taikant mišrųjį akcizą gauta suma už cigaretes, kurios patenka į paklausiausių kainų kategoriją, yra mažesnė nei suma, gauta kaip minimalus akcizas už pigiausias cigaretes, todėl taip iškraipoma konkurencija, o tai prieštarauja Direktyvos 2011/64 tikslams.

35

Kalbant apie visuomenės sveikatos tikslą, kurį savo rašytinėse pastabose, pateiktose Teisingumo Teismui, nurodė Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos vyriausybės, reikia konstatuoti, kad pagal Direktyvos 2011/64 2, 14 ir 16 konstatuojamąsias dalis joje atsižvelgiama į visuomenės sveikatos apsaugos tikslą. Šios direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, patikslinama, jog apmokestinimo lygis yra pagrindinis veiksnys nustatant tabako produktų kainas, o tai, savo ruožtu, turi įtakos vartotojų rūkymo įpročiams. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad, kalbant apie tabako produktus, mokesčių teisės aktai yra labai svarbi ir veiksminga priemonė kovoti su šių produktų vartojimu ir taip apsaugoti visuomenės sveikatą (kalbant apie Direktyvą 95/59, šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Italija, EU:C:2010:367, 50 punktą).

36

Jeigu nacionalinės priemonės atitinka Direktyvoje 2011/64 įtvirtintas sąlygas, ja valstybėms narėms nedraudžiama tęsti kovos su rūkymu ir užtikrinti aukšto visuomenės sveikatos apsaugos lygio taikant akcizus (kalbant apie Direktyvą 95/59, šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Italija, EU:C:2010:367, 48 punktą).

37

Atsižvelgiant į visus pirmesnius svarstymus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2011/64 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama nacionalinė nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje nustatytas ne vienodas minimalus akcizas už visas cigaretes, bet minimalus akcizas tik už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios priklauso paklausiausių kainų kategorijai.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/EB dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama nacionalinė nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje nustatytas ne vienodas minimalus akcizas už visas cigaretes, bet minimalus akcizas už cigaretes, kurių mažmeninė pardavimo kaina yra mažesnė nei cigarečių, kurios priklauso paklausiausių kainų kategorijai.