—

Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein, atstovaujamos advokatų W. Ewer, ir A. Behnsen,

—

U. Wree, atstovaujamos advokatės A. Kröner,

—

Danijos vyriausybės, atstovaujamos C. Thorning ir R. Holdgaard,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos H. Kranenborg ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio [r]eglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16 ir klaidų ištaisymai OL L 43, 2010, p. 7 ir OL L 130, 2013, p. 60), 34 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein (Šlėzvigo-Holšteino žemės regioninė žemės ūkio, aplinkos ir kaimo vietovių tarnyba, toliau – Landesamt) ir U. Wree ginčą dėl atsižvelgimo į žemės plotus, kuriuos sudaro dviejų sąvartynų – vienas iš jų uždaromas, kitam po uždarymo taikoma priežiūra – apželdintas dengiamasis sluoksnis, kaip į paramos skyrimo reikalavimus atitinkančius plotus.

3

Reglamentu Nr. 73/2009 nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo panaikintas ir pakeistas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis [r]eglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).

4

Reglamento Nr. 73/2009 7 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Daugiamečių ganyklų teigiamas poveikis aplinkai buvo pripažintas Reglamente <...> Nr. 1782/2003. Reikėtų toliau laikytis šiame reglamente numatytų priemonių, kuriomis skatinama išlaikyti esamas daugiametes ganyklas, ir taip užtikrinti, kad jos nebūtų masiškai paverčiamos ariamąja žeme.“

5

Remiantis Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsniu, vartojamos tokios sąvokų apibrėžtys:

„<…>

<…>

6

Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnyje numatyta:

„1.   Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jie pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, suteikiama teisė gauti jose nustatytas sumas.

2.   Šioje antraštėje „reikalavimus atitinkantis hektaras“ yra:

<...>“

7

2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (OL L 316, p. 1), 2 straipsnyje nustatyta:

„Reglamento <...> Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje ir šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

<…>

<...>“

8

Pagal Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnį:

„Taikant Reglamento <...> Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, jei valdos žemės ūkio paskirties žemė yra naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad tas plotas daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jei [ne] žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos.

Valstybės narės nustato pirmos pastraipos taikymo jų teritorijoje kriterijus.“

9

Remiantis 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, p. 65 ir klaidų ištaisymai OL L 327, 2012, p. 58 ir OL L 246, 2013, p. 3), 58 straipsnio trečia pastraipa, kai skirtumas tarp ūkininko deklaruoto žemės ploto ir žemės ploto, atitinkančio visas paramos skyrimo taisyklėse nustatytas sąlygas, didesnis nei 50 % pastarojo ploto, parama neskiriama, o ūkininkui taip pat dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai abiejų šių plotų skirtumą.

10

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Siekiant vykdyti [1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos] 75/442/EEB [dėl atliekų (OL L 194, p. 39)], ypač jos 3 ir 4 straipsnių, reikalavimus, šios direktyvos tikslas – atliekoms bei sąvartynams taikant griežtus eksploatavimo ir techninius reikalavimus, numatyti priemones, tvarką ir gaires, kurios padėtų užkirsti kelią arba kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį aplinkai, ypač paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio ir oro taršai, aplinkai pasauliniu mastu, įskaitant šiltnamio efektą, ir atliekų sąvartynų keliamą pavojų žmonėms, kylantį šalinant atliekas į sąvartyną ir vėliau per visą sąvartyno veikimo laiką.“

11

Pagal Direktyvos 1999/31 13 straipsnį:

„Valstybės narės imasi priemonių, kad, jei reikia, pagal išduotą leidimą:

<…>

12

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Žiedinės ekonomikos skatinimo ir ekologiško atliekų šalinimo užtikrinimo įstatymo (Gesetz zur Förderung der Kreislaufwirtschaft und Sicherung der umweltverträglichen Beseitigung von Abfällen, toliau – Kreislaufwirtschaft- und Abfallgesetz) 3 straipsnio 10 dalį atliekų sąvartynai – tai statiniai arba šalinimo įrenginiai. Jie tokiais bet kuriuo atveju laikomi tol, kol jiems taikoma pareiga po uždarymo atlikti priežiūrą arba saugumo nurodymai.

13

U. Wree yra veterinarė ir turi avių ūkį. Šiame ūkyje ji, be kita ko, augina avis ir skerdžiamus ėriukus.

14

Jos gyvulių kaimenės ganosi įvairiose Nordfryzlando apskrities (Vokietija) ir Šlėzvigo-Flensburgo apskrities (Vokietija) žaliuosiuose plotuose.

15

Šioms ganykloms visų pirma priklauso apželdinti Nordfryzlando apskrities Ahrenshöft sąvartyno ir Šlėzvigo-Flensburgo apskrities Schleswig-Haferteich sąvartyno dengiamieji sluoksniai. Abiejuose antžeminiuose sąvartynuose atliekų išvertimo etapas yra baigtas. Ahrenshöft sąvartynas šiuo metu uždaromas ir jį uždarius bus pradėta jo priežiūra, o Schleswig-Haferteich sąvartynui jau taikoma priežiūra po uždarymo.

16

U. Wree ir abiejų sąvartynų valdytojai sudarė sutartį ir susitarė, kad U. Wree leidžiama neatlygintinai ganyti avis tų sąvartynų žaliuosiuose plotuose.

17

U. Wree ir Ahrenshöft sąvartyno valdytojo sudaryta sutartis laikoma „atskirų žemės plotų nuomos sutartimi“. Jos 7 straipsnio 1 dalies pirmame ir antrame sakinyje nurodyta, kad „nuomos tikslas – užkirsti kelią krūmų išsikerojimui plote. Nuomininkas, derindamas ir bendradarbiaudamas su nuomotoju, privalo siekti, kad nenukentėtų ploto velėna“.

18

Šios sutarties 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nuomotojas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę bet kada patekti į nuomojamus plotus ir pavesti juos ištirti.“

19

Nuo 2007 m. U. Wree sutartinius susitarimus yra sudariusi ir su Schleswig-Haferteich sąvartyno valdytoju.

20

2010 m. gegužės 11 d. U. Wree pagal bendrosios išmokos schemą paprašė už 2010 m. išmokėti jai paramą ir tuo tikslu kaip atitinkantį šios paramos skyrimo reikalavimus deklaravo 25,5098 hektaro dydžio plotą, apimantį Ahrenshöft ir Schleswig-Haferteich sąvartynų teritorijose esančius žaliuosius plotus.

21

2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Landesamt atmetė šią paraišką dėl to, kad atitinkami plotai, iš viso 19,7855 hektaro, neįtraukti į žemės ūkio paskirties žemės registrą, o U. Wree deklaruotas paramos skyrimo reikalavimus atitinkantis plotas iš tikrųjų siekia tik 5,7243 hektaro. Todėl Landesamt, taikydamas Reglamento Nr. 1122/2009 58 straipsnio trečią pastraipą, nusprendė neskirti U. Wree paramos pagal bendrosios išmokos schemą.

22

U. Wree apskundė Landesamt sprendimą administracine tvarka. Ji teigė, kad minėtuose sąvartynuose esančius plotus naudoja kaip ganyklas avims ganyti, taip pat lygina ir šienauja kai kurias šių plotų dalis. Be to, savo skundui pagrįsti ji nurodė, kad visą sąvartynų plotą galima be apribojimų naudoti avims ganyti.

23

2011 m. kovo 31 d. sprendimu Landesamt atmetė minėtą skundą kaip nepagrįstą. Grįsdama savo sprendimą Landesamt nurodė, kad plotai, dėl kurių U. Wree pateikė paraišką, yra ne žemės ūkio paskirties žemė, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 73/2009, o uždaryti sąvartynai, kaip jie suprantami pagal Nutarimą dėl sąvartynų (Deponieverordnung).

24

2011 m. balandžio 15 d. U. Wree dėl šio sprendimo pareiškė ieškinį Schleswig‑Holsteinisches Verwaltungsgericht (Šlėzvigo-Holšteino administracinis teismas), jame, be kita ko, teigė, kad nagrinėjami plotai negali būti laikomi daugiausia „naudojamais“ kaip uždaryti sąvartynai, nes tai yra būklė, o ne naudojimas. Landesamt savo ruožtu teigia, kad šie plotai daugiausia naudojami kaip sąvartynai, kuriems po uždarymo taikoma priežiūra, ir kad dėl sąvartynų stabilumo šiuose plotuose kontroliuojamai galima ganyti avis. Landesamt teigimu, sąvartynų valdytojai leido U. Wree neatlygintinai naudotis šiais plotais iš esmės siekdami išvengti žalingų biologinių procesų, darančių įtaką sąvartynų stabilumui.

25

2012 m. sausio 19 d. sprendimu Schleswig-Holsteinisches Verwaltungsgericht patenkino U. Wree ieškinį. Jis nusprendė, kad U. Wree turi teisę gauti vienkartinę išmoką už 2010 m. ir kad apskaičiuojant suinteresuotojo asmens prašomą paramą reikia atsižvelgti į minėtų sąvartynų plotus.

26

2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Schleswig-Holsteinisches Oberverwaltungsgericht (Šlėzvigo-Holšteino vyriausiasis administracinis teismas) leido pateikti Landesamt apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Landesamt, be kita ko, teigė, kad Ahrenshöft ir Schleswig-Haferteich sąvartynų plotai negali būti laikomi žemės ūkio paskirties žeme, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio h punktą.

28

Manydamas, kad sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo Sąjungos teisės išaiškinimo, Schleswig-Holsteinisches Oberverwaltungsgericht nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar žemės ūkio paskirties žeme, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, laikytina ir tokia žemė, kuri, nors naudojama žemės ūkio reikmėms (paverčiama ganyklomis siekiant auginti avis), sudaro atliekų sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį?“

29

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintinas taip, kad žemės ūkio paskirties žeme, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, laikoma žemė, kuri, nors naudojama kaip ganykla siekiant auginti avis, sudaro atliekų sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį.

30

Pagal minėtą nuostatą paramos skyrimo reikalavimus atitinka, be kita ko, valdos žemės ūkio paskirties žemė, naudojama žemės ūkio veiklai, arba jei plotai naudojami ne tik jai, žemės ūkio veiklos dalis turi būti didžiausia.

31

Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio h punkte sąvoka „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžta kaip „ariamoji žemė, daugiametės ganyklos arba daugiametės kultūros“.

32

Pagrindinėje byloje neginčijama, kad nagrinėjami plotai naudojami kaip ganyklos.

33

Tačiau tam, kad būtų laikomi „daugiametėmis ganyklomis“, taigi ir „žemės ūkio paskirties žeme“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio h punktą, tokie plotai turi atitikti Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punkte įtvirtintą apibrėžtį, pagal kurią „daugiametė ganykla“ – tai „žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai ir kuri penkerius ar daugiau metų nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, išskyrus <...> atidėtus plotus“. Šioje nuostatoje patikslinama, kad „šioje apibrėžtyje žolė ar kitas žolinis pašaras – tai visi žoliniai augalai, kurie paprastai auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse įtraukiami į sėklų mišinius ganykloms ar lankoms (nepaisant to, ar jos skirtos ganomiems gyvūnams)“.

34

Dėl klausimo, ar plotai, sudarantys sąvartynų, kuriems po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį, gali būti laikomi „žeme“ pagal minėtą nuostatą, pirmiausia reikia pažymėti, kad U. Wree pastabose raštu nurodė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjami sąvartynai padengti keliais sluoksniais, o jų viršutiniame sluoksnyje yra komponentų, esančių ir natūralioje dirvoje, konkrečiai smėlyje ir molyje.

35

Šiuo klausimu pažymėtina, kad jeigu apželdinto šių sąvartynų dengiamojo sluoksnio paskirtis kaip tik yra kuo labiau priartėti prie natūraliai žole ir kitais žoliniais augalais padengto žemės ploto, jis turėtų būti laikomas „žeme“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 73/2009, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

36

Be to, ar nagrinėjami plotai laikytini „daugiametėmis ganyklomis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1120/2009 2 straipsnio c punktą, priklauso nuo tikrosios nagrinėjamų žemių paskirties, turint omenyje tai, kad žemė, naudojama kaip „daugiametė ganykla“, pagal šią nuostatą turi būti laikoma „žemės ūkio paskirties žeme“ (pagal analogiją žr. Sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C‑61/09, EU:C:2010:606, 37 punktą).

37

Taigi šiuo atžvilgiu nereikšminga nuomos sutartyje numatyta aplinkybė, kad U. Wree veiklos, vykdomos pagrindinėje byloje nagrinėjamuose plotuose, tikslas, be kita ko, užkirsti kelią krūmų išsikerojimui plote arba jį riboti, kad nenukentėtų sąvartynų dengiamasis sluoksnis.

38

Landesamt nurodyta aplinkybė, kad minėtiems plotams taikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, savaime taip pat negali būti kliūtis laikyti šiuos plotus „daugiametėmis ganyklomis“, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą.

39

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad plotas, sudarantis sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį, yra „žemės ūkio paskirties žemė“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, jeigu jis faktiškai naudojamas kaip daugiametė ganykla, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

40

Siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, reikia pridurti, jog tam, kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus pagal Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, pagrindinėje byloje nagrinėjama žemės ūkio paskirties žemė turi būti naudojama žemės ūkio veiklai, o jei naudojama ne tik jai, žemės ūkio veiklos dalis turi būti didžiausia.

41

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1120/2009 9 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad žemės plotas laikomas daugiausia naudojamu žemės ūkio veiklai, jeigu ne žemės ūkio veiklos intensyvumas, pobūdis, trukmė ir pasirinktas laikas netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos.

42

Šioje byloje neginčijama, kad U. Wree gyvulių kaimenės ganosi plotuose, kuriuos sudaro apželdintas dviejų sąvartynų dengiamasis sluoksnis. Ši veikla tiek, kiek apima gyvulių veisimą ir laikymą žemės ūkio tikslais, yra „žemės ūkio veikla“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 73/2009 2 straipsnio c punktą.

43

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ginčijamuose žemės plotuose buvo vykdoma ne žemės ūkio veikla, ir, jeigu vykdoma, kokiomis sąlygomis, turint omenyje tai, kad vien galimybės, numatytos sutartyje arba teisės akte, atitinkamuose plotuose vykdyti ne žemės ūkio veiklą nepakanka preziumuoti, kad tie plotai tikrai naudojami tokiai veiklai. Tai reiškia, kad šiuo atveju aplinkybė, jog nuomotojas pagal nuomos sutartį turi teisę bet kuriuo metu patekti į pagrindinėje byloje nagrinėjamus plotus ir pavesti juos ištirti, negali iš anksto parodyti jų faktinio panaudojimo.

44

Galiausiai primintina, jog tam, kad atitiktų paramos skyrimo reikalavimus pagal Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktą, pagrindinėje byloje nagrinėjama žemės ūkio paskirties žemė turi įeiti į ūkininko valdą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad taip yra, kai ūkininkas turi teisę ją valdyti žemės ūkio veiklos tikslais, t. y. jis turi būti pakankamai nepriklausomas, kad tuose žemės plotuose galėtų vykdyti žemės ūkio veiklą (pagal analogiją žr. Sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C‑61/09, EU:C:2010:606, 58 ir 62 punktus).

45

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 73/2009 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintinas taip, kad plotas, sudarantis sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį, yra „žemės ūkio paskirties žemė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu jis faktiškai naudojamas kaip daugiametė ganykla.

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio [r]eglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintinas taip, kad plotas, sudarantis sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį, yra „žemės ūkio paskirties žemė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu jis faktiškai naudojamas kaip daugiametė ganykla.