Byla C‑413/13

FNV Kunsten Informatie en Media

prieš

Staat der Nederlanden

(Gerechtshof te ’s‑Gravenhage prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Konkurencija — SESV 101 straipsnis — Materialinė taikymo sritis — Kolektyvinė darbo sutartis — Nuostata, pagal kurią savarankiškai paslaugas teikiantiems asmenims numatomi minimalūs atlygių tarifai — „Įmonės“ sąvoka — „Darbuotojo“ sąvoka“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Aiškinimas, kurio prašoma dėl Sąjungos teisės, kuri tapo taikytina per nacionalinę teisę, taikymo vidaus situacijai — Jurisdikcija pateikti tokį išaiškinimą

   (SESV 267 straipsnis)

2. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Materialinė taikymo sritis — Kolektyvinė darbo sutartis — Nuostata, pagal kurią savarankiškai paslaugas teikiantiems asmenims numatomi minimalūs atlygių tarifai — Fiktyviai savarankiškai paslaugas teikiančių asmenų sąvoka — Pakaitinis muzikantas, kurio padėtis, palyginti su darbuotojais, yra panaši — Nuostata, kuri nepatenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

3. Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Įmonė — Sąvoka — Savarankiški paslaugų teikėjai — Įtraukimas — Sąlygos — Paslaugų teikimas už atlygį ir pavaldumo santykių nebuvimas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 17–20 punktus)

2.  Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad kolektyvinės darbo sutarties nuostata, pagal kurią savarankiškai paslaugas teikiantiems asmenims, priklausantiems vienai iš susitariančiųjų darbuotojų organizacijų, kurie pagal paslaugų teikimo sutartį dirba darbdaviui tą patį darbą kaip ir šio darbdavio samdomi darbuotojai, numatomi minimalūs atlygių tarifai, nepatenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį tik tuomet, jeigu šie paslaugų teikėjai yra fiktyviai savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys, t. y. tokie paslaugų teikėjai, kurių situacija, palyginti su minėtais darbuotojais, yra panaši. Tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

   (žr. 22, 23, 30, 41, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.  Tokie paslaugų teikėjai, kaip orkestro pakaitiniai muzikantai, iš principo yra „įmonės“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, nes jie savo paslaugas atitinkamoje rinkoje teikia už atlygį ir veiklą vykdo kaip savarankiški ūkio subjektai, palyginti su savo komitentais. Tačiau ši išvada negali kliudyti tam, kad tam tikra kolektyvinės darbo sutarties nuostata taip pat galėtų būti laikoma socialinių partnerių dialogo rezultatu, jei savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys, kurių vardu ir naudai profesinė sąjunga dalyvavo derybose, iš tiesų yra fiktyviai savarankiškai paslaugas teikiantys asmenys, t. y. paslaugų teikėjai, kurių situacija, palyginti su darbuotojų, yra panaši. Iš tiesų paslaugų teikėjas gali prarasti savo savarankiško ūkio subjekto, taigi ir įmonės, statusą, kai neprisiima jokios šio subjekto ūkinės veiklos finansinės arba komercinės rizikos, todėl pats savarankiškai nepriima sprendimų dėl veiksmų rinkoje, bet visiškai priklauso nuo savo komitento ir veikia kaip pagalbinis į minėto komitento įmonę integruotas padalinys.

   Be to, „darbuotojo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Sąjungos teisę, turi būti apibrėžta remiantis objektyviais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais ir atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises ir pareigas. Šiuo požiūriu formalus pripažinimas „savarankišku paslaugų teikėju“ pagal nacionalinę teisę nereiškia, kad asmuo negali būti pripažintas „darbuotoju“ pagal Sąjungos teisę, jeigu jo savarankiškumas yra tik fiktyvus ir taip juo dangstomi tikri darbo santykiai. Darytina išvada, kad „darbuotojo“, kaip jis suprantamas pagal Sąjungos teisę, statuso nekeičia tai, kad asmuo buvo įdarbintas kaip savarankiškas paslaugų teikėjas pagal nacionalinę teisę, jeigu jis veikia pagal darbdavio nurodymus, kiek tai susiję pirmiausia su laisve pasirinkti taikytiną darbo laiką, darbo vietą ir pobūdį, kad jis nedalyvauja prisiimant šio darbdavio komercinę riziką ir yra integruotas į minėto darbdavio įmonę darbo santykių laikotarpiu ir kartu su juo formuoja ekonominį vienetą.

   (žr. 27, 31, 33–36 punktus)