Byla C‑286/13 P
Dole Food Company Inc.
ir
Dole Fresh Fruit Europe, buvusi Dole Germany OHG,
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Konkurencija — Karteliai — Europos bananų rinka — Derinimas nustatant referencines kainas — Pareiga motyvuoti — Pavėluotai pateikti motyvai — Pavėluotai pateikti įrodymai — Teisė į gynybą — Procesinio lygiateisiškumo principas — Faktinių aplinkybių nustatymo principai — Faktinių aplinkybių iškraipymas — Įrodymų vertinimas — Rinkos struktūra — Komisijos pareiga tiksliai nurodyti keitimosi informacija aspektus, dėl kurių konkurencija ribojama dėl tikslo — Pareiga įrodyti — Baudos apskaičiavimas — Atsižvelgimas į darant pažeidimą nedalyvavusių dukterinių bendrovių pardavimo apimtį — To paties bananų pardavimo skaičiavimas du kartus“
Santrauka – 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Teismo procesas – Įrodymų pateikimas – Terminas – Pavėluotas įrodymų pateikimas – Sąlygos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis)
Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus rašytinius dokumentus – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vertinimo, ar yra būtinybė papildyti informaciją, kontrolė, kurią atlieka Teisingumo Teismas – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnis)
Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos
(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)
Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes
(EB 253 straipsnis)
Karteliai – Žala konkurencijai – Vertinimo kriterijai – Kartelio turinys ir tikslas bei to kartelio vystymosi ekonominis ir teisinis kontekstas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalos lygis – Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinamas su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje – Konkurentų keitimasis informacija – Antikonkurencinis tikslas arba poveikis – Prezumpcija – Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinio poveikio rinkai nebuvimas – Tiesioginio ryšio tarp suderintų veiksmų ir vartojimo kainų nebuvimas – Nereikšmingumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Priežastinio ryšio tarp įmonių veiksmų suderinimo ir elgesio rinkoje būtinumas – Šio priežastinio ryšio egzistavimo prezumpcija – Atitinkamai įmonei tenkanti pareiga paneigti šią prezumpciją – Įrodymai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Atgrasomasis pobūdis – Atsižvelgimas į baudžiamos įmonės dydį ir jos bendrus išteklius
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimo vertės nustatymas – Kriterijai – Tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijęs pardavimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 50 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 83 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93, 94 punktus)
Kalbant apie antikonkurencinius veiksmus, kuriems taikomas EB 81 straipsnis, pažymėtina, jog tam tikros įmonių veiksmų koordinavimo rūšys yra pakankamai žalingos konkurencijai, kad būtų galima teigti, jog jų poveikio tyrimas yra nereikalingas. Tam tikri slapti veiksmai, kaip antai lemiantys horizontalų kainų nustatymą karteliuose, gali būti laikomi darančiais tokią didelę neigiamą įtaką kainai, prekių ir paslaugų kiekiui ar kokybei, kad gali būti pripažįstama, jog siekiant taikyti EB 81 straipsnio 1 dalį neverta įrodyti, kad tais veiksmais daromas konkretus poveikis rinkai. Jeigu atlikus tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo analizę neatskleidžiama pakankama tokių veiksmų žala konkurencijai, tuomet reikia nagrinėti jų pasekmes ir, siekiant uždrausti, įrodyti, jog konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ribojama arba iškraipoma.
Siekiant įvertinti, ar tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimas yra pakankamai žalingas, kad galėtų būti laikomas konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, visų pirma reikia išnagrinėti juo siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą. Vertinant tą kontekstą taip pat reikia atsižvelgti į prekių ar paslaugų, kuriems jis taikomas, pobūdį ir į realias nagrinėjamos rinkos ar rinkų veikimo sąlygas bei struktūrą.
Be to, nors šalių valia nėra būtinas veiksnys tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo ribojamajam pobūdžiui nustatyti, niekas nedraudžia konkurencijos priežiūros institucijoms ar Sąjungos teismams atsižvelgti į šią valią.
(žr. 113 ir 115–118 punktus)
Dėl konkurentų keitimosi informacija pažymėtina, kad suderintus veiksmus sudarantys koordinavimo ir bendradarbiavimo kriterijai turi būti suvokiami atsižvelgiant į Sutarties konkurencijos nuostatų koncepciją; pagal ją kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai nustatyti politiką, kurios ketina laikytis bendrojoje rinkoje.
Nors šis savarankiškumo reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numatomo konkurentų elgesio, jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam tokių ūkio subjektų kontaktui, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio jis nusprendė ar numatė imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas arba poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje.
Konkurentų keitimasis informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo, todėl riboja įmonių konkurenciją. Konkrečiai kalbant, keitimąsi informacija, dėl kurio gali būti pašalintas suinteresuotųjų asmenų netikrumas dėl prisitaikymo veiksmų, kurių atitinkamos įmonės imsis savo elgesio rinkoje atžvilgiu, datos, apimties ir būdų, reikia laikyti turinčiu antikonkurencinį tikslą.
(žr. 119–122 punktus)
Sąjungos konkurencijos teisės srityje suderinti veiksmai gali turėti antikonkurencinį tikslą, net jei neturi tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis. Iš tiesų EB 81 straipsnio 1 dalies tekstas neleidžia manyti, kad draudžiami tik tokie suderinti veiksmai, kurie daro tiesioginį poveikį galutinių vartotojų mokėtinai kainai. Priešingai, iš minėto EB 81 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad suderinti veiksmai laikomi turinčiais antikonkurencinį tikslą, jeigu jais „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos“.
Bet kuriuo atveju EB 81 straipsniu, kaip ir kitomis Sutartyje įtvirtintomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją. Todėl antikonkurencinio tam tikrų suderintų veiksmų tikslo buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo jų tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis konstatavimo.
(žr. 123–125 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126, 127 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 140 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 142–145 punktus)
Kalbant apie už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydžio apskaičiavimą, pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje Komisijai palikta diskrecija, šioje nuostatoje vis dėlto įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kurių ji privalo laikytis naudodamasi ta diskrecija. Pirma, baudos, kurią galima skirti įmonei, dydis turi skaičiais įvertinamą ir absoliučią ribą, todėl galima iš anksto nustatyti maksimalų baudos, kuri gali būti skirta konkrečiai įmonei, dydį. Antra, naudojimasis šia diskrecija taip pat ribojamas elgesio taisyklėmis, kurias nusistatė pati Komisija.
Šiuo atžvilgiu, kalbant apie Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punktą, susijusį su Komisijos atsižvelgimu į su pažeidimu susijusio atitinkamos įmonės prekių ar paslaugų pardavimo vertę, pažymėtina, kad minėtu 13 punktu siekiama nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą. Todėl, nors tame 13 punkte nurodyta pardavimo vertės sąvoka, žinoma, neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė šis kartelis. Bet kuriuo atveju bendros apyvartos dalis, gauta parduodant produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, gali geriau atspindėti to pažeidimo ekonominę svarbą.
(žr. 146–149 punktus)
Byla C‑286/13 P
Dole Food Company Inc.
ir
Dole Fresh Fruit Europe, buvusi Dole Germany OHG,
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas — Konkurencija — Karteliai — Europos bananų rinka — Derinimas nustatant referencines kainas — Pareiga motyvuoti — Pavėluotai pateikti motyvai — Pavėluotai pateikti įrodymai — Teisė į gynybą — Procesinio lygiateisiškumo principas — Faktinių aplinkybių nustatymo principai — Faktinių aplinkybių iškraipymas — Įrodymų vertinimas — Rinkos struktūra — Komisijos pareiga tiksliai nurodyti keitimosi informacija aspektus, dėl kurių konkurencija ribojama dėl tikslo — Pareiga įrodyti — Baudos apskaičiavimas — Atsižvelgimas į darant pažeidimą nedalyvavusių dukterinių bendrovių pardavimo apimtį — To paties bananų pardavimo skaičiavimas du kartus“
Santrauka – 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Teismo procesas — Įrodymų pateikimas — Terminas — Pavėluotas įrodymų pateikimas — Sąlygos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis)
Teismo procesas — Ieškinys — Formos reikalavimai — Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka — Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus rašytinius dokumentus — Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
Apeliacinis skundas — Pagrindai — Bendrojo Teismo vertinimo, ar yra būtinybė papildyti informaciją, kontrolė, kurią atlieka Teisingumo Teismas — Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnis)
Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankamas motyvavimas — Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas — Leistinumas — Sąlygos
(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)
Institucijų aktai — Motyvavimas — Pareiga — Apimtis — Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes
(EB 253 straipsnis)
Karteliai — Žala konkurencijai — Vertinimo kriterijai — Kartelio turinys ir tikslas bei to kartelio vystymosi ekonominis ir teisinis kontekstas — Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas — Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją — Nebūtinas kriterijus — Pažeidimas dėl tikslo — Pakankamas žalos lygis — Vertinimo kriterijai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai — Suderinti veiksmai — Sąvoka — Koordinavimas ir bendradarbiavimas, nesuderinamas su kiekvienos įmonės pareiga savarankiškai nustatyti savo elgesį rinkoje — Konkurentų keitimasis informacija — Antikonkurencinis tikslas arba poveikis — Prezumpcija — Sąlygos
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai — Suderinti veiksmai — Sąvoka — Antikonkurencinis tikslas — Vertinimo kriterijai — Antikonkurencinio poveikio rinkai nebuvimas — Tiesioginio ryšio tarp suderintų veiksmų ir vartojimo kainų nebuvimas — Nereikšmingumas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Karteliai — Suderinti veiksmai — Sąvoka — Priežastinio ryšio tarp įmonių veiksmų suderinimo ir elgesio rinkoje būtinumas — Šio priežastinio ryšio egzistavimo prezumpcija — Atitinkamai įmonei tenkanti pareiga paneigti šią prezumpciją — Įrodymai
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Pažeidimai — Priskyrimas — Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės — Ekonominis vienetas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Atgrasomasis pobūdis — Atsižvelgimas į baudžiamos įmonės dydį ir jos bendrus išteklius
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys)
Konkurencija — Baudos — Dydis — Nustatymas — Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas — Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas — Pardavimo vertės nustatymas — Kriterijai — Tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijęs pardavimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 44 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 50 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 83 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93, 94 punktus)
Kalbant apie antikonkurencinius veiksmus, kuriems taikomas EB 81 straipsnis, pažymėtina, jog tam tikros įmonių veiksmų koordinavimo rūšys yra pakankamai žalingos konkurencijai, kad būtų galima teigti, jog jų poveikio tyrimas yra nereikalingas. Tam tikri slapti veiksmai, kaip antai lemiantys horizontalų kainų nustatymą karteliuose, gali būti laikomi darančiais tokią didelę neigiamą įtaką kainai, prekių ir paslaugų kiekiui ar kokybei, kad gali būti pripažįstama, jog siekiant taikyti EB 81 straipsnio 1 dalį neverta įrodyti, kad tais veiksmais daromas konkretus poveikis rinkai. Jeigu atlikus tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo analizę neatskleidžiama pakankama tokių veiksmų žala konkurencijai, tuomet reikia nagrinėti jų pasekmes ir, siekiant uždrausti, įrodyti, jog konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ribojama arba iškraipoma.
Siekiant įvertinti, ar tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimas yra pakankamai žalingas, kad galėtų būti laikomas konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, visų pirma reikia išnagrinėti juo siekiamus tikslus ir ekonominį bei teisinį taikymo kontekstą. Vertinant tą kontekstą taip pat reikia atsižvelgti į prekių ar paslaugų, kuriems jis taikomas, pobūdį ir į realias nagrinėjamos rinkos ar rinkų veikimo sąlygas bei struktūrą.
Be to, nors šalių valia nėra būtinas veiksnys tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo ribojamajam pobūdžiui nustatyti, niekas nedraudžia konkurencijos priežiūros institucijoms ar Sąjungos teismams atsižvelgti į šią valią.
(žr. 113 ir 115–118 punktus)
Dėl konkurentų keitimosi informacija pažymėtina, kad suderintus veiksmus sudarantys koordinavimo ir bendradarbiavimo kriterijai turi būti suvokiami atsižvelgiant į Sutarties konkurencijos nuostatų koncepciją; pagal ją kiekvienas ūkio subjektas turi savarankiškai nustatyti politiką, kurios ketina laikytis bendrojoje rinkoje.
Nors šis savarankiškumo reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numatomo konkurentų elgesio, jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam tokių ūkio subjektų kontaktui, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio jis nusprendė ar numatė imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas arba poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje.
Konkurentų keitimasis informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo, todėl riboja įmonių konkurenciją. Konkrečiai kalbant, keitimąsi informacija, dėl kurio gali būti pašalintas suinteresuotųjų asmenų netikrumas dėl prisitaikymo veiksmų, kurių atitinkamos įmonės imsis savo elgesio rinkoje atžvilgiu, datos, apimties ir būdų, reikia laikyti turinčiu antikonkurencinį tikslą.
(žr. 119–122 punktus)
Sąjungos konkurencijos teisės srityje suderinti veiksmai gali turėti antikonkurencinį tikslą, net jei neturi tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis. Iš tiesų EB 81 straipsnio 1 dalies tekstas neleidžia manyti, kad draudžiami tik tokie suderinti veiksmai, kurie daro tiesioginį poveikį galutinių vartotojų mokėtinai kainai. Priešingai, iš minėto EB 81 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad suderinti veiksmai laikomi turinčiais antikonkurencinį tikslą, jeigu jais „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos“.
Bet kuriuo atveju EB 81 straipsniu, kaip ir kitomis Sutartyje įtvirtintomis konkurencijos taisyklėmis, siekiama apsaugoti ne tik konkurentų arba vartotojų tiesioginius interesus, bet ir rinkos struktūrą ir kartu pačią konkurenciją. Todėl antikonkurencinio tam tikrų suderintų veiksmų tikslo buvimo konstatavimas negali priklausyti nuo jų tiesioginio ryšio su vartojimo kainomis konstatavimo.
(žr. 123–125 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126, 127 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 140 punktą)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 142–145 punktus)
Kalbant apie už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydžio apskaičiavimą, pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje Komisijai palikta diskrecija, šioje nuostatoje vis dėlto įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kurių ji privalo laikytis naudodamasi ta diskrecija. Pirma, baudos, kurią galima skirti įmonei, dydis turi skaičiais įvertinamą ir absoliučią ribą, todėl galima iš anksto nustatyti maksimalų baudos, kuri gali būti skirta konkrečiai įmonei, dydį. Antra, naudojimasis šia diskrecija taip pat ribojamas elgesio taisyklėmis, kurias nusistatė pati Komisija.
Šiuo atžvilgiu, kalbant apie Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punktą, susijusį su Komisijos atsižvelgimu į su pažeidimu susijusio atitinkamos įmonės prekių ar paslaugų pardavimo vertę, pažymėtina, kad minėtu 13 punktu siekiama nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą. Todėl, nors tame 13 punkte nurodyta pardavimo vertės sąvoka, žinoma, neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė šis kartelis. Bet kuriuo atveju bendros apyvartos dalis, gauta parduodant produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, gali geriau atspindėti to pažeidimo ekonominę svarbą.
(žr. 146–149 punktus)