Byla C‑225/13
Ville d’Ottignies-Louvain-la-Neuve ir kt.
prieš
Région wallonne
(Conseil d’État (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinka — Atliekos — Direktyva 75/442/EEB — 7 straipsnio 1 dalis — Tvarkymo planas — Tinkamos atliekų šalinimo vietos ir įrengimai — Sąvoka „atliekų tvarkymo planas“ — Direktyva 1999/31/EB — 8 ir 14 straipsniai — Sąvartynai, kuriems šios direktyvos perkėlimo metu jau išduoti leidimai arba kurie jau eksploatuojami“
Santrauka – 2014 m. balandžio 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas
(SESV 267 straipsnis)
Aplinka – Atliekos – Atliekų sąvartynai – Direktyvos 75/442 ir 1999/31 – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama atnaujinti iki pagal Direktyvą 75/442 priimto atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotus leidimus šiame plane nenurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams – Leistinumas atsižvelgiant į Direktyvos 1999/31 nuostatas – Sąlygos
(Tarybos direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 7 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 1999/31, iš dalies pakeistos Direktyva 2011/97, 8 ir 14 straipsniai)
Aplinka – Atliekos – Direktyva 75/442 – Atliekų tvarkymo planas – Sąvoka – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė atnaujinti iki atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotus leidimus jame nenurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams – Netaikymas
(Tarybos direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Direktyva 96/350, 7 straipsnio 1 dalis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 30 punktą)
Direktyvos 1999/31 dėl atliekų sąvartynų, iš dalies pakeistos Direktyva 2011/97, 8 straipsniu nedraudžiama tokia norminio nacionalinės teisės akto nuostata, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik pagal Direktyvos 75/442 dėl atliekų 7 straipsnio 1 dalį reikalaujamame atliekų tvarkymo plane nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, tokie iki šio atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo leidimus gavę centrai po šios datos gali gauti naujus leidimus tuose pačiuose žemės sklypuose, kurios teisinis pagrindas gali būti šios direktyvos 14 straipsnis ir kuri gali būti taikoma sąvartynams, kuriems šios direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu jau buvo išduoti leidimai arba kurie jau buvo eksploatuojami, jeigu jie atitinka šiame 14 straipsnyje nurodytus kitus reikalavimus, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Iš tikrųjų, iš Direktyvos 1999/31 8 straipsnio a ir b punktų matyti, kad leidimas eksploatuoti sąvartyną gali būti išduotas tik jeigu sąvartyno projektas atitinka atliekų tvarkymo planą, numatytą Direktyvos 75/442 7 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Direktyvos 1999/31 14 straipsnyje numatyta, kad sąvartynams, „kuriems [jos] perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu, [(kuris vėliausiai turėjo būti atliktas iki 2001 m. liepos 16 d.)] jau yra išduoti leidimai arba kurie jau yra eksploatuojami“, taikoma pereinamojo laikotarpio išimties tvarka.
Pagal šią pereinamojo laikotarpio tvarką tam, kad šie sąvartynai galėtų toliau veikti, jie privalo vėliausiai per aštuonerius metus nuo 2001 m. liepos 16 d. pasiekti tokį lygį, kad atitiktų naujus aplinkosaugos reikalavimus, išvardytus Direktyvos 1999/31 8 straipsnyje, išskyrus nurodytus jos I priedo 1 punkte. Ši išimtis būtent taikoma sąvartyno vietos reikalavimams.
Direktyvos 1999/31 14 straipsnyje leidžiama, kad sąvartynas, kuriam šios valstybės narės direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu jau buvo išduotas leidimas arba kuris jau buvo eksploatuojamas, galėtų tęsti veiklą ir būtų atnaujinami dėl jo suteikiami leidimai, nors jis ir nenurodytas šio atliekų tvarkymo plano numatytų vietovių sąraše, priimtame pagal Direktyvos 75/442 7 straipsnio 1 dalį, jei tenkinami kiti šiame 14 straipsnyje nurodyti reikalavimai.
(žr. 32–35, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)
Direktyvos 75/442 dėl atliekų, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „atliekų tvarkymo planu“, kaip jis suprantamas pagal šią Direktyvos 75/442 nuostatą, negalima laikyti norminio nacionalinės teisės akto nuostatos, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik pagal šį straipsnį reikalaujamame atliekų tvarkymo plane nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, tokie iki šio atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo leidimus gavę centrai po šio įsigaliojimo gali gauti naujus leidimus tuose pačiuose žemės sklypuose. Iš tikrųjų tokia norminio nacionalinės teisės akto nuostata, kiek joje numatyta tik tai, kad, nukrypstant nuo bendros teisės, iki atitinkamos valstybės narės atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotas leidimas eksploatuoti sąvartyną gali būti suteikiamas dėl tų pačių žemės sklypų, net jeigu jie nenurodyti šiame plane, negali pati savaime būti laikoma kaip organizuota ir aiški sistema, skirta „atliekų tvarkymo planą“, kaip jis suprantamas pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, sudarančių tikslų įgyvendinimui užtikrinti.
(žr. 29, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)
Byla C‑225/13
Ville d’Ottignies-Louvain-la-Neuve ir kt.
prieš
Région wallonne
(Conseil d’État (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Aplinka — Atliekos — Direktyva 75/442/EEB — 7 straipsnio 1 dalis — Tvarkymo planas — Tinkamos atliekų šalinimo vietos ir įrengimai — Sąvoka „atliekų tvarkymo planas“ — Direktyva 1999/31/EB — 8 ir 14 straipsniai — Sąvartynai, kuriems šios direktyvos perkėlimo metu jau išduoti leidimai arba kurie jau eksploatuojami“
Santrauka – 2014 m. balandžio 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas
(SESV 267 straipsnis)
Aplinka — Atliekos — Atliekų sąvartynai — Direktyvos 75/442 ir 1999/31 — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama atnaujinti iki pagal Direktyvą 75/442 priimto atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotus leidimus šiame plane nenurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams — Leistinumas atsižvelgiant į Direktyvos 1999/31 nuostatas — Sąlygos
(Tarybos direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 7 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 1999/31, iš dalies pakeistos Direktyva 2011/97, 8 ir 14 straipsniai)
Aplinka — Atliekos — Direktyva 75/442 — Atliekų tvarkymo planas — Sąvoka — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė atnaujinti iki atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotus leidimus jame nenurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams — Netaikymas
(Tarybos direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Direktyva 96/350, 7 straipsnio 1 dalis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 30 punktą)
Direktyvos 1999/31 dėl atliekų sąvartynų, iš dalies pakeistos Direktyva 2011/97, 8 straipsniu nedraudžiama tokia norminio nacionalinės teisės akto nuostata, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik pagal Direktyvos 75/442 dėl atliekų 7 straipsnio 1 dalį reikalaujamame atliekų tvarkymo plane nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, tokie iki šio atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo leidimus gavę centrai po šios datos gali gauti naujus leidimus tuose pačiuose žemės sklypuose, kurios teisinis pagrindas gali būti šios direktyvos 14 straipsnis ir kuri gali būti taikoma sąvartynams, kuriems šios direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu jau buvo išduoti leidimai arba kurie jau buvo eksploatuojami, jeigu jie atitinka šiame 14 straipsnyje nurodytus kitus reikalavimus, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Iš tikrųjų, iš Direktyvos 1999/31 8 straipsnio a ir b punktų matyti, kad leidimas eksploatuoti sąvartyną gali būti išduotas tik jeigu sąvartyno projektas atitinka atliekų tvarkymo planą, numatytą Direktyvos 75/442 7 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Direktyvos 1999/31 14 straipsnyje numatyta, kad sąvartynams, „kuriems [jos] perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu, [(kuris vėliausiai turėjo būti atliktas iki 2001 m. liepos 16 d.)] jau yra išduoti leidimai arba kurie jau yra eksploatuojami“, taikoma pereinamojo laikotarpio išimties tvarka.
Pagal šią pereinamojo laikotarpio tvarką tam, kad šie sąvartynai galėtų toliau veikti, jie privalo vėliausiai per aštuonerius metus nuo 2001 m. liepos 16 d. pasiekti tokį lygį, kad atitiktų naujus aplinkosaugos reikalavimus, išvardytus Direktyvos 1999/31 8 straipsnyje, išskyrus nurodytus jos I priedo 1 punkte. Ši išimtis būtent taikoma sąvartyno vietos reikalavimams.
Direktyvos 1999/31 14 straipsnyje leidžiama, kad sąvartynas, kuriam šios valstybės narės direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus metu jau buvo išduotas leidimas arba kuris jau buvo eksploatuojamas, galėtų tęsti veiklą ir būtų atnaujinami dėl jo suteikiami leidimai, nors jis ir nenurodytas šio atliekų tvarkymo plano numatytų vietovių sąraše, priimtame pagal Direktyvos 75/442 7 straipsnio 1 dalį, jei tenkinami kiti šiame 14 straipsnyje nurodyti reikalavimai.
(žr. 32–35, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)
Direktyvos 75/442 dėl atliekų, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „atliekų tvarkymo planu“, kaip jis suprantamas pagal šią Direktyvos 75/442 nuostatą, negalima laikyti norminio nacionalinės teisės akto nuostatos, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik pagal šį straipsnį reikalaujamame atliekų tvarkymo plane nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, tokie iki šio atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo leidimus gavę centrai po šio įsigaliojimo gali gauti naujus leidimus tuose pačiuose žemės sklypuose. Iš tikrųjų tokia norminio nacionalinės teisės akto nuostata, kiek joje numatyta tik tai, kad, nukrypstant nuo bendros teisės, iki atitinkamos valstybės narės atliekų tvarkymo plano įsigaliojimo išduotas leidimas eksploatuoti sąvartyną gali būti suteikiamas dėl tų pačių žemės sklypų, net jeigu jie nenurodyti šiame plane, negali pati savaime būti laikoma kaip organizuota ir aiški sistema, skirta „atliekų tvarkymo planą“, kaip jis suprantamas pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, sudarančių tikslų įgyvendinimui užtikrinti.
(žr. 29, 37 punktus ir rezoliucinę dalį)