Byla C‑197/13 P

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Sanglaudos fondas — Finansinės paramos sumažinimas — Europos Komisijos sprendimo priėmimas — Termino egzistavimas — Nustatyto termino nesilaikymas — Pasekmės“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo išaiškinimo arba Sąjungos teisės taikymo ginčijimas – Priimtinumas

   (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktas ir 169 straipsnio 2 dalis)

2. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Skirtumai tarp teksto skirtingų kalbinių versijų – Atsižvelgimas į nagrinėjamų teisės aktų bendrąją struktūrą ir tikslą

   (Tarybos reglamento Nr. 1164/94, iš dalies pakeisto reglamentais Nr. 1264/1999 ir Nr. 1265/1999, II priedo H straipsnio 2 dalis)

3. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Struktūrinė parama – Sąjungos teikiamas finansavimas – Finansinės paramos teikimo sustabdymas arba sumažinimas nustačius pažeidimų – Komisijai nustatytas naikinamasis terminas sprendimui priimti – Eigos pradžia

   (Tarybos reglamento Nr. 1164/94, iš dalies pakeisto reglamentais Nr. 1264/1999 ir Nr. 1265/1999, II priedo H straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1303/2013 145 straipsnio 6 dalis)

4. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Sąžiningo bendradarbiavimo su Sąjungos institucijomis pareiga – Abipusiškumas

   (ESS 4 straipsnio 3 dalis)

5. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Struktūrinė parama – Sąjungos finansavimas – Reglamentas Nr. 1083/2006 – Finansinės korekcijos – Komisijai nustatytas naikinamasis terminas sprendimui priimti – Galimybės priimti sprendimą pasibaigus terminui nebuvimas

   (Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

6. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatyto termino nesilaikymas – Teismo „ex officio“ atliekamas patikrinimas

   (SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 100 straipsnio 5 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 42–45 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 55 punktą)

3.  Iš Reglamento Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles, 18 straipsnio 3 dalies, kurioje aiškiai nurodyta Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, iš dalies pakeisto reglamentais Nr. 1264/1999 ir 1265/1999, II priedo H straipsnio 2 dalis, aišku, kad Komisija pagal šio H straipsnio 2 dalį turi trijų mėnesių terminą sprendimui dėl finansinės korekcijos priimti, o šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo oficialaus posėdžio kartu su valstybe nare dienos. Nors teisės aktuose, kurie taikomi laikotarpiu nuo 1994 iki 1999 m., nenustatytas terminas Komisijai šiuo klausimu priimti sprendimą, vis dėlto, nuo 2000 m. Komisija privalo laikytis teisės aktuose įtvirtinto sprendimo dėl finansinės korekcijos priėmimo termino, kurio trukmė skiriasi atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus.

   Be to, dėl sprendimų, turinčių reikšmingą poveikį biudžetui, ir atitinkama valstybė narė, ir Komisija suinteresuotos, jog finansinės korekcijos procedūros terminas būtų numatomas, o tai reiškia, kad turi būti iš anksto nustatytas galutinio sprendimo priėmimo terminas. Numatyto termino priimti sprendimą dėl finansinės korekcijos praleidimas yra nesuderinamas su bendruoju gero administravimo principu.

   (žr. 62, 75, 82, 88, 94–97 punktus)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 87 punktą)

5.  Ta aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir panaikinančio Reglamentą Nr. 1260/1999, 100 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatomas šešerių mėnesių terminas priimti sprendimą dėl finansinės korekcijos, aiškiai nenumatyta, kad nustatyto sprendimo dėl finansinės korekcijos priėmimo termino nesilaikymo atveju Komisija nebegali priimti tokio sprendimo, neturi reikšmės, nes termino, per kurį turi būti priimtas šio pobūdžio sprendimas, nurodymas savaime yra pakankamas.

   (žr. 102 punktą)

6.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 103 punktą)