Byla C‑182/13
Valerie Lyttle ir kt.
prieš
Bluebird UK Bidco 2 Limited
(Industrial Tribunal (Northern Ireland) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Kolektyviniai atleidimai iš darbo — Direktyva 98/59/EB — 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas — „Padalinio“ sąvoka — Atleidžiamų darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka“
Santrauka – 2015 m. gegužės 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Socialinė politika — Teisės aktų derinimas — Kolektyviniai atleidimai iš darbo — Direktyva 98/59 — Taikymo sritis — Padalinio sąvoka — Autonomiškas ir vienodas aiškinimas
(Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i ir ii papunkčiai)
Socialinė politika — Teisės aktų derinimas — Kolektyviniai atleidimai iš darbo — Direktyva 98/59 — Taikymo sritis — Atleidžiamų darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka — Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta informavimo ir konsultavimosi pareiga, jeigu per 90 dienų laikotarpį iš darbo atleidžiama ne mažiau kaip 20 darbuotojų konkrečiame įmonės padalinyje — Leistinumas
(Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i ir ii papunkčiai)
Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje esanti „padalinio“ sąvoka turi būti aiškinama taip pat, kaip aiškinama tos pačios pastraipos a punkto i papunktyje esanti sąvoka.
Iš tiesų, Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto formuluotėje nėra jokio elemento, kuris lemtų kitokį šios nuostatos toje pačioje pastraipoje vartojamų žodžių „padalinys“ ar „padaliniai“ aiškinimą. Tai, kad teisės aktų leidėjas leido valstybėms narėms pasirinkti vieną iš alternatyvių ir iš esmės lygiaverčių galimybių, įtvirtintų atitinkamai Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i papunktyje ir a punkto ii papunktyje, rodo, kad „padalinio“ sąvoka negali būti aiškinama visiškai skirtingai atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasirinkimą, ir tokio masto skirtumas prieštarautų Direktyvos 98/59 7 konstatuojamojoje dalyje pabrėžtam poreikiui skatinti valstybių narių teisės aktų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimą. „Padalinio“ sąvoka, kuri Direktyvoje 98/59 neapibrėžta, yra Sąjungos teisės sąvoka ir negali būti apibrėžiama pagal valstybių narių teisės aktus. Taigi Sąjungos teisės sistemoje ji turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai.
(žr. 26, 38, 40, 41, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)
Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunktį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta informavimo ir konsultavimosi pareiga, jeigu per 90 dienų laikotarpį iš darbo konkrečiame įmonės padalinyje atleidžiama ne mažiau kaip 20 darbuotojų, o ne tuomet, kai bendras atleidimų iš darbo visuose ar kai kuriuose įmonės padaliniuose skaičius per tą patį laikotarpį yra lygus 20 arba viršija šią darbuotojų ribą.
Šiuo klausimu jau buvo nuspręsta, kad kai įmonę sudaro keli vienetai, kurie atitinka sprendimuose Rockfon (C‑449/93) Athinaïki Chartopoiïa (C‑270/05) nurodytus kriterijus, padalinys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, yra vienetas, kuriame dirba atleidžiami darbuotojai.
Jei „padalinio“ sąvoka būtų aiškinama kaip įmonės padalinių visuma, pirma, tai prieštarautų tikslui užtikrinti panašią darbuotojų teisių apsaugą visose valstybėse narėse ir, antra, įmonės, kurios turi vykdyti informavimo ir konsultavimosi pareigas pagal šios direktyvos 2–4 straipsnius, patirtų labai skirtingų išlaidų atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasirinkimą, o tai taip pat prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamam tikslui, kad šios išlaidos būtų panašios visose valstybėse narėse.
Vadinasi, pagal Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i papunktyje ir a punkto ii papunktyje esančią apibrėžtį reikalaujama atsižvelgti į atleidimus iš darbo, įvykdytus kiekviename atskirame padalinyje
(žr. 33, 42, 44, 49, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)
Byla C‑182/13
Valerie Lyttle ir kt.
prieš
Bluebird UK Bidco 2 Limited
(Industrial Tribunal (Northern Ireland) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Socialinė politika — Kolektyviniai atleidimai iš darbo — Direktyva 98/59/EB — 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas — „Padalinio“ sąvoka — Atleidžiamų darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka“
Santrauka – 2015 m. gegužės 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Taikymo sritis – Padalinio sąvoka – Autonomiškas ir vienodas aiškinimas
(Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i ir ii papunkčiai)
Socialinė politika – Teisės aktų derinimas – Kolektyviniai atleidimai iš darbo – Direktyva 98/59 – Taikymo sritis – Atleidžiamų darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarka – Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta informavimo ir konsultavimosi pareiga, jeigu per 90 dienų laikotarpį iš darbo atleidžiama ne mažiau kaip 20 darbuotojų konkrečiame įmonės padalinyje – Leistinumas
(Tarybos direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i ir ii papunkčiai)
Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje esanti „padalinio“ sąvoka turi būti aiškinama taip pat, kaip aiškinama tos pačios pastraipos a punkto i papunktyje esanti sąvoka.
Iš tiesų, Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto formuluotėje nėra jokio elemento, kuris lemtų kitokį šios nuostatos toje pačioje pastraipoje vartojamų žodžių „padalinys“ ar „padaliniai“ aiškinimą. Tai, kad teisės aktų leidėjas leido valstybėms narėms pasirinkti vieną iš alternatyvių ir iš esmės lygiaverčių galimybių, įtvirtintų atitinkamai Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i papunktyje ir a punkto ii papunktyje, rodo, kad „padalinio“ sąvoka negali būti aiškinama visiškai skirtingai atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasirinkimą, ir tokio masto skirtumas prieštarautų Direktyvos 98/59 7 konstatuojamojoje dalyje pabrėžtam poreikiui skatinti valstybių narių teisės aktų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimą. „Padalinio“ sąvoka, kuri Direktyvoje 98/59 neapibrėžta, yra Sąjungos teisės sąvoka ir negali būti apibrėžiama pagal valstybių narių teisės aktus. Taigi Sąjungos teisės sistemoje ji turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai.
(žr. 26, 38, 40, 41, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)
Direktyvos 98/59 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ii papunktį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta informavimo ir konsultavimosi pareiga, jeigu per 90 dienų laikotarpį iš darbo konkrečiame įmonės padalinyje atleidžiama ne mažiau kaip 20 darbuotojų, o ne tuomet, kai bendras atleidimų iš darbo visuose ar kai kuriuose įmonės padaliniuose skaičius per tą patį laikotarpį yra lygus 20 arba viršija šią darbuotojų ribą.
Šiuo klausimu jau buvo nuspręsta, kad kai įmonę sudaro keli vienetai, kurie atitinka sprendimuose Rockfon (C‑449/93) Athinaïki Chartopoiïa (C‑270/05) nurodytus kriterijus, padalinys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, yra vienetas, kuriame dirba atleidžiami darbuotojai.
Jei „padalinio“ sąvoka būtų aiškinama kaip įmonės padalinių visuma, pirma, tai prieštarautų tikslui užtikrinti panašią darbuotojų teisių apsaugą visose valstybėse narėse ir, antra, įmonės, kurios turi vykdyti informavimo ir konsultavimosi pareigas pagal šios direktyvos 2–4 straipsnius, patirtų labai skirtingų išlaidų atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasirinkimą, o tai taip pat prieštarautų Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamam tikslui, kad šios išlaidos būtų panašios visose valstybėse narėse.
Vadinasi, pagal Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto i papunktyje ir a punkto ii papunktyje esančią apibrėžtį reikalaujama atsižvelgti į atleidimus iš darbo, įvykdytus kiekviename atskirame padalinyje
(žr. 33, 42, 44, 49, 53 punktus ir rezoliucinę dalį)