Byla C-168/13 PPU

Jeremy F.

prieš

Premier ministre

(Conseil constitutionnel prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR — 27 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnio 3 dalies c punktas — Europos arešto orderis ir perdavimo tarp valstybių narių tvarka — Specialioji taisyklė — Prašymas dėl Europos arešto orderio, kuriuo pagrįstas perdavimas, poveikio išplėtimo arba prašymas dėl vėlesnio perdavimo kitai valstybei narei — Vykdančiosios valstybės narės teisminės institucijos sprendimas dėl sutikimo — Skundas, kurį pateikus sustabdomas sprendimo vykdymas — Leistinumas“

Santrauka – 2013 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

  1. Prejudiciniai klausimai — Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra — Sąlygos — Įkalintas asmuo, kurio įkalinimo trukmei reikšmingą įtaką gali turėti sprendimas byloje

    (Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnis)

  2. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos — Dalykas — Ekstradicijos tarp valstybių narių sistemos pakeitimas perdavimo tarp teisminių institucijų sistema

    (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 5 ir 7 konstatuojamosios dalys, 1 straipsnio 1 ir 2 dalys)

  3. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos — Tarpusavio pripažinimo principas — Apimtis

    (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 1 straipsnio 2 dalis)

  4. Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos — Galimas persekiojimas už kitas nusikalstamas veikas — Vėlesnis perdavimas — Prašymas dėl Europos arešto orderio, kuriuo pagrįstas perdavimas, poveikio išplėtimo arba prašymas dėl vėlesnio perdavimo kitai valstybei narei — Vykdančiosios valstybės narės teisminės institucijos sprendimas dėl sutikimo, kuris turi būti priimtas per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo — Teisė nacionalinės teisės aktuose numatyti galimybę dėl šio sprendimo pateikti skundą, dėl kurio sustabdomas šio sprendimo vykdymas — Leistinumas — Sąlygos

    (Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 12 konstatuojamoji dalis, 17 straipsnis, 27 straipsnio 4 dalis ir 28 straipsnio 3 dalies c punktas)

  1.  Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymas taikyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą yra pagrįstas, kai ieškovas pagrindinėje byloje yra įkalintas, o sprendimas pagrindinėje byloje gali turėti reikšmingą įtaką tokio įkalinimo trukmei.

    (žr. 30–32 punktus)

  2.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 34, 35, 57, 58 punktus)

  3.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 36, 49, 50 punktus)

  4.  Pagrindų sprendimo 2002/584 dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 27 straipsnio 4 dalį ir 28 straipsnio 3 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad jais valstybėms narėms nedraudžiama įtvirtinti galimybės pateikti skundą, dėl kurio sustabdomas teisminės institucijos, kuri per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo turi nuspręsti, ar duoti sutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, nuteisimo arba įkalinimo, kad būtų įvykdyta laisvės atėmimo bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo, už kitą nusikalstamą veiką nei ta, dėl kurios asmuo yra perduotas, įvykdytą iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, arba dėl asmens perdavimo kitai nei vykdančioji valstybei narei pagal Europos arešto orderį, išduotą dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos iki jo perdavimo, priimto sprendimo vykdymas, jeigu galutinis sprendimas priimamas laikantis šio Pagrindų sprendimo 17 straipsnyje nustatytų terminų.

    Neatžvelgiant į Pagrindų sprendimu 2002/584 aiškiai numatytas garantijas, tai, kad jame nereglamentuojama galima teisė pateikti skundą, dėl kurio sustabdomas sprendimų dėl Europos arešto orderio vykdymas, netrukdo valstybėms narėms įtvirtinti tokią teisę ir nereikalauja iš jų jos įtvirtinti. Šiuo atveju tiek, kiek tai netrukdo taikyti šio Pagrindų sprendimo, juo valstybei narei nesudaroma kliūčių, kaip matyti iš 12 konstatuojamosios dalies antros pastraipos, taikyti konstitucines taisykles, susijusias, be kita ko, su teisės į teisingą procesą užtikrinimu.

    Vis dėlto valstybių narių šiuo klausimu turimai diskrecijai turi būti taikomi tam tikri apribojimai.

    Pirma, kiek tai susiję su sprendimu dėl Europos arešto orderio vykdymo, Pagrindų sprendimo 2002/584 17 straipsnyje įtvirtintus terminus reikia aiškinti taip, jog pagal juos reikalaujama, kad galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo iš principo būtų priimtas arba per dešimt dienų nuo prašomo perduoti asmens sutikimo davimo, arba kitais atvejais – per šešiasdešimt dienų nuo tokio asmens arešto. Tik ypatingais atvejais šiuos terminus galima pratęsti dar trisdešimčia dienų ir tik esant išimtinėms aplinkybėms valstybė narė gali nesilaikyti 17 straipsnyje nustatytų terminų. Todėl galimas valstybės narės nacionalinės teisės akte numatytas skundas dėl sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo, kuriuo sustabdomas šio sprendimo vykdymas, bet kuriuo atveju negali būti paduodamas pažeidžiant šiuos terminus, nebent kompetentingas teismas nusprendžia pateikti Teisingumo Teisimui prejudicinį klausimą.

    Antra, kiek tai susiję su sprendimu duoti sutikimą dėl orderio poveikio išplėtimo arba vėlesnio perdavimo, Pagrindų sprendimo 2002/584 27 straipsnio 4 dalį ir 28 straipsnio 3 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad jais reikalaujama, kad teisminės institucijos iš principo priimtų sprendimus ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo.

    (žr. 38, 51, 53, 55, 56, 60, 64–66, 71, 75 punktus ir rezoliucinę dalį)