Byla C‑155/13
Società Italiana Commercio e Servizi srl (SICES) ir kt.
prieš
Agenzia Dogane Ufficio delle Dogane di Venezia
(Commissione tributaria regionale di Venezia-Mestre prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Žemės ūkis — Reglamentas (EB) Nr. 341/2007 — 6 straipsnio 4 dalis — Tarifinės kvotos — Kinijos kilmės česnakai — Importo licencijos — Neleistinumas perleisti teises, atsirandančias iš tam tikrų importo licencijų — Apėjimas — Piktnaudžiavimas teise“
Santrauka – 2014 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
Europos Sąjungos teisė – Piktnaudžiavimas iš Sąjungos teisės nuostatos kylančia teise – Sandoriai, kurie yra piktnaudžiavimo veiksmai – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas
Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vaisiai ir daržovės – Importas iš trečiųjų šalių – Importo tvarka – Tarifinė kvota – Ūkio subjekto atliktas prekių, įsigytų už Sąjungos ribų iš kito ūkio subjekto, išnaudojusio savo importo licencijas, importas – Prekių perpardavimas antram ūkio subjektui po importavimo – Leistinumas – Ribos – Piktnaudžiavimas teise – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas
(Komisijos reglamento Nr. 341/2007 4 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 4 dalis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29–34 punktus)
Reglamento Nr. 341/2007, kuriuo leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir tam tikrų kitų žemės ūkio produktų tarifinę kvotą, nustatančio jos administravimo tvarką ir įvedančio importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą, 6 straipsnio 4 dalis aiškintina taip, kad ja iš esmės nedraudžiami sandoriai, kuriais importuotojas, mažesnio importo muito licencijų turėtojas, už Sąjungos ribų įsigyja prekių iš konkretaus ūkio subjekto, kuris pats yra tradicinis importuotojas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, tačiau yra išnaudojęs savo turėtas mažesnio importo muito licencijas, o vėliau, jau importavęs į Sąjungą, vėl jas parduoda tam subjektui. Tačiau tokie sandoriai gali reikšti piktnaudžiavimą teise, jeigu jie buvo sudaryti dirbtinai, siekiant pagrindinio tikslo – pasinaudoti lengvatiniu muito tarifu. Norėdamas patikrinti, ar yra piktnaudžiavimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, įskaitant komercinius sandorius prieš nagrinėjamą importą ir po jo.
(žr. 40 punktą ir rezoliucinę dalį)