Byla C‑147/13
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo — Tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas — Bendrasis patentas — Reglamentas (ES) Nr. 1260/2012 — Nuostatos dėl vertimo — Nediskriminavimo principas — SESV 291 straipsnis — Įgaliojimų perdavimas ne Europos Sąjungos organams — SESV 118 straipsnio antra pastraipa — Teisinis pagrindas — Sąjungos teisės autonomijos principas“
Santrauka – 2015 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
Europos Sąjunga — Kalbinis režimas — Bendrasis principas, užtikrinantis kiekvienam piliečiui teisę, kad visi aktai, galintys paveikti jo interesus, bus parengti jo kalba — Nebuvimas — Skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas — Leistinumas — Sąlygos — Pateisinamumas atsižvelgiant į bendrąjį interesą — Proporcingumo principo paisymas
Teisės aktų derinimas — Pramoninė ir komercinė nuosavybė — Patentų teisė — Bendro galiojimo Europos patentas — Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma vertimo tvarka — Skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas, grindžiamas tikslu sukurti vienodą ir paprastą vertimo tvarką — Tinkamas ir proporcingas vertinimas — Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 4, 5, 16 konstatuojamosios dalys ir 3 straipsnio 1 dalis)
Europos Sąjungos institucijos — Įgaliojimų įgyvendinimas — Delegavimas — Įgaliojimų perdavimas Europos patentų tarnybai arba tvirtesniame bendradarbiavime kuriant bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančioms valstybėms narėms — Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1257/2012 1 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 1 dalies d ir f punktai; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 5 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis)
Institucijų aktai — Teisinio pagrindo pasirinkimas — Kriterijai — Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma bendro galiojimo Europos patentų vertimo tvarka — Priėmimas remiantis SESV 118 straipsnio antra pastraipa — Leistinumas
(SESV 118 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 3, 4 ir 6 straipsniai)
Teisės aktų derinimas — Pramoninė ir komercinė nuosavybė — Patentų teisė — Bendro galiojimo Europos patentas — Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma vertimo tvarka — Teisinio saugumo principo pažeidimas — Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1257/2012 2 straipsnio e punktas, 3 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 2 straipsnio b punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 4 ir 9 straipsniai)
Institucijų aktai — Reglamentai — Tiesioginis taikymas — Valstybėms narėms pripažįstami įgyvendinimo įgaliojimai — Leistinumas
(SESV 288 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 7 straipsnio 2 dalis)
Sutartyse pateiktų nuorodų dėl kalbų vartojimo Sąjungoje negalima laikyti bendrojo Sąjungos teisės principo, kad viskas, kas gali paveikti Sąjungos piliečio interesus, turi būti visada rengiama jo kalba, išraiška.
Vis dėlto tiek, kiek gali būti nurodytas ir įrodytas teisėtas bendrojo intereso tikslas, pažymėtina, kad taikant skirtingą požiūrį dėl kalbos reikia laikytis proporcingumo principo, t. y. jis turi būti tinkamas įgyvendinti nustatytą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti. Dėl pastarojo klausimo pažymėtina, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą, viena vertus, tarp ūkio subjektų ir visuomenės interesų, susijusių su procedūros išlaidomis, bei, kita vertus, tarp intelektinės nuosavybės dokumentų paraiškas pateikusių asmenų ir kitų ūkio subjektų interesų, susijusių su galimybe susipažinti su teises suteikiančių dokumentų vertimais arba su procedūromis, kuriose dalyvauja keli ūkio subjektai.
(žr. 31, 33, 41 punktus)
Reglamente Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ypač jo 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas, kai apsiribojama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Vis dėlto Tarybos pasirinkimas nustatant bendro galiojimo Europos patentų vertimo tvarką įtvirtinti skirtingą vertinimą yra tinkamas ir proporcingas šiuo reglamentu siekiamam tikslui – sukurti vienodą ir supaprastintą vertimo tvarką, kuri turėtų būti paprasta ir ekonomiškai efektyvi.
Iš tiesų, Reglamentas Nr. 1260/2012 leidžia veiksmingai pasiekti teisėtą tikslą –palengvinti galimybę gauti patento teikiamą apsaugą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes sumažinamos su vertimo reikalavimais susijusios išlaidos. Be to, juo išlaikoma būtina pusiausvyra tarp įvairių aptariamų interesų, todėl jis neviršija to, kas būtina nurodytam teisėtam tikslui pasiekti.
(žr. 32, 34, 38, 39, 47 punktus)
Kadangi Taryba neperdavė tvirtesniame bendradarbiavime kuriant bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančioms valstybėms narėms arba Europos patentų tarnybai jai pačiai pagal Sąjungos teisę priklausančių įgyvendinimo įgaliojimų, Teisingumo Teismo praktikoje dėl diskrecijos delegavimo suformuluoti principai netaikytini.
Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, 9 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose numatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės paveda Europos patentų tarnybai papildomas užduotis; tai jos daro būtent siekdamos įgyvendinti Europos patentų išdavimo konvencijos 143 ir 145 straipsnių nuostatas. Šios užduotys neatsiejamai susijusios su Reglamentu Nr. 1257/2012 sukurtos patento teikiamos bendros apsaugos įgyvendinimu. Todėl aplinkybės, jog Europos patentų tarnybai pavestos papildomos užduotys, pagrindas yra tas, kad dalyvaujančios valstybės narės, kaip minėtos konvencijos susitariančiosios šalys, sudarė specialų susitarimą, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 142 straipsnį.
(žr. 60–63 punktus)
Bendrijos akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.
Dėl remiantis SESV 118 straipsnio antra pastraipa priimto Reglamento Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, tikslo pažymėtina, kad juo siekiama sukurti vienodą ir paprastą bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarką. Reglamento Nr. 1260/2012 4 straipsnis tiesiogiai susijęs su bendro galiojimo Europos patento kalbų vartojimo tvarka, nes jame apibrėžiamos specialios taisyklės, reglamentuojančios šio patento vertimą konkrečiu atveju, kai kyla ginčas. Iš tiesų, kadangi bendro galiojimo Europos patento kalbų vartojimo tvarka apibrėžiama visose minėto reglamento nuostatose, o ypač – jo 3, 4 ir 6 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos skirtingos situacijos, reglamento 4 straipsnis, kiek tai susiję su teisiniu pagrindu, negalėtų būti atskirtas nuo likusių jo nuostatų. Todėl negalima pagrįstai teigti, kad SESV 118 straipsnio antra pastraipa negali būti Reglamento Nr. 1260/2012 4 straipsnio teisinis pagrindas.
(žr. 68, 69, 73, 74 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79, 81–88 punktus)
SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje numatytas tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, išskyrus atvejus, kai atitinkamu reglamentu valstybėms narėms pačioms paliekama teisė priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, administracines ir finansines priemones, reikalingas tam, kad to reglamento nuostatos galėtų būti taikomos.
Taip yra Reglamento Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, atveju, nes tam, kad šio reglamento nuostatos galėtų būti taikomos, Sąjungos teisės aktų leidėjas pavedė valstybėms narėms, pirma, priimti priemones vadovaujantis Europos patentų išdavimo konvencijos nuostatomis ir, antra, imtis veiksmų bendram patentų teismui įsteigti, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą to patento veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi teisinį saugumą, taip pat ekonomiškumą patentų savininkams.
(žr. 94, 95 punktus)
Byla C‑147/13
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo — Tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas — Bendrasis patentas — Reglamentas (ES) Nr. 1260/2012 — Nuostatos dėl vertimo — Nediskriminavimo principas — SESV 291 straipsnis — Įgaliojimų perdavimas ne Europos Sąjungos organams — SESV 118 straipsnio antra pastraipa — Teisinis pagrindas — Sąjungos teisės autonomijos principas“
Santrauka – 2015 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
Europos Sąjunga – Kalbinis režimas – Bendrasis principas, užtikrinantis kiekvienam piliečiui teisę, kad visi aktai, galintys paveikti jo interesus, bus parengti jo kalba – Nebuvimas – Skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas – Leistinumas – Sąlygos – Pateisinamumas atsižvelgiant į bendrąjį interesą – Proporcingumo principo paisymas
Teisės aktų derinimas – Pramoninė ir komercinė nuosavybė – Patentų teisė – Bendro galiojimo Europos patentas – Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma vertimo tvarka – Skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas, grindžiamas tikslu sukurti vienodą ir paprastą vertimo tvarką – Tinkamas ir proporcingas vertinimas – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 4, 5, 16 konstatuojamosios dalys ir 3 straipsnio 1 dalis)
Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Delegavimas – Įgaliojimų perdavimas Europos patentų tarnybai arba tvirtesniame bendradarbiavime kuriant bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančioms valstybėms narėms – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1257/2012 1 straipsnio 2 dalis ir 9 straipsnio 1 dalies d ir f punktai; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 5 straipsnis ir 6 straipsnio 2 dalis)
Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Kriterijai – Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma bendro galiojimo Europos patentų vertimo tvarka – Priėmimas remiantis SESV 118 straipsnio antra pastraipa – Leistinumas
(SESV 118 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 3, 4 ir 6 straipsniai)
Teisės aktų derinimas – Pramoninė ir komercinė nuosavybė – Patentų teisė – Bendro galiojimo Europos patentas – Reglamentas Nr. 1260/2012, kuriuo nustatoma vertimo tvarka – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1257/2012 2 straipsnio e punktas, 3 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 2 straipsnio b punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 4 ir 9 straipsniai)
Institucijų aktai – Reglamentai – Tiesioginis taikymas – Valstybėms narėms pripažįstami įgyvendinimo įgaliojimai – Leistinumas
(SESV 288 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1260/2012 7 straipsnio 2 dalis)
Sutartyse pateiktų nuorodų dėl kalbų vartojimo Sąjungoje negalima laikyti bendrojo Sąjungos teisės principo, kad viskas, kas gali paveikti Sąjungos piliečio interesus, turi būti visada rengiama jo kalba, išraiška.
Vis dėlto tiek, kiek gali būti nurodytas ir įrodytas teisėtas bendrojo intereso tikslas, pažymėtina, kad taikant skirtingą požiūrį dėl kalbos reikia laikytis proporcingumo principo, t. y. jis turi būti tinkamas įgyvendinti nustatytą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti. Dėl pastarojo klausimo pažymėtina, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą, viena vertus, tarp ūkio subjektų ir visuomenės interesų, susijusių su procedūros išlaidomis, bei, kita vertus, tarp intelektinės nuosavybės dokumentų paraiškas pateikusių asmenų ir kitų ūkio subjektų interesų, susijusių su galimybe susipažinti su teises suteikiančių dokumentų vertimais arba su procedūromis, kuriose dalyvauja keli ūkio subjektai.
(žr. 31, 33, 41 punktus)
Reglamente Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ypač jo 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas, kai apsiribojama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Vis dėlto Tarybos pasirinkimas nustatant bendro galiojimo Europos patentų vertimo tvarką įtvirtinti skirtingą vertinimą yra tinkamas ir proporcingas šiuo reglamentu siekiamam tikslui – sukurti vienodą ir supaprastintą vertimo tvarką, kuri turėtų būti paprasta ir ekonomiškai efektyvi.
Iš tiesų, Reglamentas Nr. 1260/2012 leidžia veiksmingai pasiekti teisėtą tikslą –palengvinti galimybę gauti patento teikiamą apsaugą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes sumažinamos su vertimo reikalavimais susijusios išlaidos. Be to, juo išlaikoma būtina pusiausvyra tarp įvairių aptariamų interesų, todėl jis neviršija to, kas būtina nurodytam teisėtam tikslui pasiekti.
(žr. 32, 34, 38, 39, 47 punktus)
Kadangi Taryba neperdavė tvirtesniame bendradarbiavime kuriant bendrą patentinę apsaugą dalyvaujančioms valstybėms narėms arba Europos patentų tarnybai jai pačiai pagal Sąjungos teisę priklausančių įgyvendinimo įgaliojimų, Teisingumo Teismo praktikoje dėl diskrecijos delegavimo suformuluoti principai netaikytini.
Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, 9 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose numatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės paveda Europos patentų tarnybai papildomas užduotis; tai jos daro būtent siekdamos įgyvendinti Europos patentų išdavimo konvencijos 143 ir 145 straipsnių nuostatas. Šios užduotys neatsiejamai susijusios su Reglamentu Nr. 1257/2012 sukurtos patento teikiamos bendros apsaugos įgyvendinimu. Todėl aplinkybės, jog Europos patentų tarnybai pavestos papildomos užduotys, pagrindas yra tas, kad dalyvaujančios valstybės narės, kaip minėtos konvencijos susitariančiosios šalys, sudarė specialų susitarimą, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 142 straipsnį.
(žr. 60–63 punktus)
Bendrijos akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.
Dėl remiantis SESV 118 straipsnio antra pastraipa priimto Reglamento Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, tikslo pažymėtina, kad juo siekiama sukurti vienodą ir paprastą bendro galiojimo Europos patento vertimo tvarką. Reglamento Nr. 1260/2012 4 straipsnis tiesiogiai susijęs su bendro galiojimo Europos patento kalbų vartojimo tvarka, nes jame apibrėžiamos specialios taisyklės, reglamentuojančios šio patento vertimą konkrečiu atveju, kai kyla ginčas. Iš tiesų, kadangi bendro galiojimo Europos patento kalbų vartojimo tvarka apibrėžiama visose minėto reglamento nuostatose, o ypač – jo 3, 4 ir 6 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos skirtingos situacijos, reglamento 4 straipsnis, kiek tai susiję su teisiniu pagrindu, negalėtų būti atskirtas nuo likusių jo nuostatų. Todėl negalima pagrįstai teigti, kad SESV 118 straipsnio antra pastraipa negali būti Reglamento Nr. 1260/2012 4 straipsnio teisinis pagrindas.
(žr. 68, 69, 73, 74 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79, 81–88 punktus)
SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje numatytas tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, išskyrus atvejus, kai atitinkamu reglamentu valstybėms narėms pačioms paliekama teisė priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, administracines ir finansines priemones, reikalingas tam, kad to reglamento nuostatos galėtų būti taikomos.
Taip yra Reglamento Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, atveju, nes tam, kad šio reglamento nuostatos galėtų būti taikomos, Sąjungos teisės aktų leidėjas pavedė valstybėms narėms, pirma, priimti priemones vadovaujantis Europos patentų išdavimo konvencijos nuostatomis ir, antra, imtis veiksmų bendram patentų teismui įsteigti, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą to patento veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi teisinį saugumą, taip pat ekonomiškumą patentų savininkams.
(žr. 94, 95 punktus)