Sujungtos bylos C‑53/13 ir C‑80/13

Strojírny Prostějov, a.s.

ir

ACO Industries Tábor s.r.o.

prieš

Odvolací finanční ředitelství

(Krajský soud v Ostravě et le Nejvyšší správní soud prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvė teikti paslaugas — Laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūra — Kitoje valstybėje narėje įsteigtos agentūros darbuotojų komandiravimas — Apribojimas — Įmonė darbo jėgos naudotoja — Šių darbuotojų pajamų mokesčio atskaitymas prie pajamų šaltinio — Pareiga — Pervedimas į nacionalinį biudžetą — Pareiga — Nacionalinės agentūros komandiruotų darbuotojų atvejis — Tokių pareigų nebuvimas“

Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pajamų mokesčiai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos įmonė, kuri naudojasi darbuotojais, privalo išskaičiuoti mokestį prie kitoje valstybėje narėje įsteigtų laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrose įdarbintų ir komandiruotų darbuotojų pajamų šaltinio – Tokios pareigos nebuvimas tuo atveju, kai darbuotojus komandiruoja nacionalinėje teritorijoje įsteigta įmonė – Neleistinumas

(SESV 56 straipsnis)

SESV 56 straipsniu draudžiami teisės aktai, pagal kuriuos pirmoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios naudojasi kitoje valstybėje narėje įsteigtose, bet veikiančiose pirmojoje valstybėje narėje per jų įsteigtą filialą, laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrose įdarbintais ir komandiruotais darbuotojais, privalo išskaičiuoti mokestį prie pajamų šaltinio ir pirmajai valstybei narei pervesti avansinį minėtų darbuotojų privalomą sumokėti pajamų mokestį, nors to neprivalo pirmoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kurios naudojasi šioje valstybėje įsteigtų laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrų paslaugomis.

Iš tiesų, tokiuose teisės aktuose įtvirtintas skirtingas vertinimas daro poveikį paslaugų gavėjų teisei laisvai pasirinkti iš užsienio teikiamas paslaugas.

(žr. 40, 60 punktus ir rezoliucinę dalį)

Sujungtos bylos C‑53/13 ir C‑80/13

Strojírny Prostějov, a.s.

ir

ACO Industries Tábor s.r.o.

prieš

Odvolací finanční ředitelství

(Krajský soud v Ostravě et le Nejvyšší správní soud prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvė teikti paslaugas — Laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūra — Kitoje valstybėje narėje įsteigtos agentūros darbuotojų komandiravimas — Apribojimas — Įmonė darbo jėgos naudotoja — Šių darbuotojų pajamų mokesčio atskaitymas prie pajamų šaltinio — Pareiga — Pervedimas į nacionalinį biudžetą — Pareiga — Nacionalinės agentūros komandiruotų darbuotojų atvejis — Tokių pareigų nebuvimas“

Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Laisvė teikti paslaugas — Apribojimai — Mokesčių teisės aktai — Pajamų mokesčiai — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos įmonė, kuri naudojasi darbuotojais, privalo išskaičiuoti mokestį prie kitoje valstybėje narėje įsteigtų laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrose įdarbintų ir komandiruotų darbuotojų pajamų šaltinio — Tokios pareigos nebuvimas tuo atveju, kai darbuotojus komandiruoja nacionalinėje teritorijoje įsteigta įmonė — Neleistinumas

(SESV 56 straipsnis)

SESV 56 straipsniu draudžiami teisės aktai, pagal kuriuos pirmoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios naudojasi kitoje valstybėje narėje įsteigtose, bet veikiančiose pirmojoje valstybėje narėje per jų įsteigtą filialą, laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrose įdarbintais ir komandiruotais darbuotojais, privalo išskaičiuoti mokestį prie pajamų šaltinio ir pirmajai valstybei narei pervesti avansinį minėtų darbuotojų privalomą sumokėti pajamų mokestį, nors to neprivalo pirmoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kurios naudojasi šioje valstybėje įsteigtų laikinųjų darbuotojų parūpinimo agentūrų paslaugomis.

Iš tiesų, tokiuose teisės aktuose įtvirtintas skirtingas vertinimas daro poveikį paslaugų gavėjų teisei laisvai pasirinkti iš užsienio teikiamas paslaugas.

(žr. 40, 60 punktus ir rezoliucinę dalį)