TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. balandžio 3 d. ( *1 )

„Direktyva 2003/96/EB — Energetikos produktų apmokestinimas — Direktyvoje 2003/96/EB nenurodyti produktai — Sąvoka „ekvivalentiškas krosnių kuras ar variklių degalai“

Sujungtose bylose C‑43/13 ir C‑44/13

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2012 m. lapkričio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Hauptzollamt Köln

prieš

Kronos Titan GmbH (C‑43/13)

ir

Hauptzollamt Krefeld

prieš

Rhein-Ruhr Beschichtungs-Service GmbH (C‑44/13,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai M. Safjan (pranešėjas), J. Malenovský, A. Prechal ir K. Jürimäe,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Hauptzollamt Köln, atstovaujamos J. Krebs,

Kronos Titan GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte W. Meilicke ir D. E. Rabback,

Hauptzollamt Krefeld, atstovaujamos X. Konoplev,

Rhein-Ruhr Beschichtungs-Service GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte D. Schiebold ir N. Liebheit,

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, A. Cunha ir R. Collaço,

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Barslev ir W. Mölls,

susipažinęs su 2013 m. gruodžio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, keičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405), 2 straipsnio 3 dalies išaiškinimu.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant du ginčus, kilusius, pirma, tarp Hauptzollamt Köln (Kelno muitinė) ir Kronos Titan GmbH (toliau – Kronos) ir, antra, tarp Hauptzollamt Krefeld (Krėfeldo muitinė) ir Rhein-Ruhr Beschichtungs-Service GmbH (toliau – RRBS) dėl apmokestinimo lygio, taikomo, pirma, toluenui ir, antra, baltajam spiritui bei lengvajai alyvai Exxsol D60 – produktams, kuriuos Kronos ir RRBS atitinkamai naudojo kaip krosnių kurą.

Teisinis pagrindas

Direktyva 2003/96

3

Direktyvos 2003/96 2–6, 9, 17 ir 18 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(2)

Bendrija neturi nuostatų minimaliai elektros energijos ir kitų, išskyrus mineralines alyvas, energetikos produktų apmokestinimo normai nustatyti, o tai gali turėti neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.

(3)

Tinkamam rinkos funkcionavimui ir norint pasiekti tikslų kitose Bendrijos politikos srityse, reikia Bendrijos lygiu nustatyti minimalų daugelio energetikos produktų, įskaitant elektrą, gamtines dujas ir anglį, apmokestinimo lygį.

(4)

Valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomų energijos apmokestinimo lygių pastebimas skirtumas galėtų turėti žalos tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.

(5)

Atitinkamų Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių nustatymas gali leisti sumažinti dabartinius nacionalinių apmokestinimo lygių skirtumus.

(6)

[EB] Sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

<…>

(9)

Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas lankstumas, būtinas jų nacionalines sąlygas atitinkančioms politikos sritims nustatyti ir įgyvendinti.

<…>

(17)

Būtina nustatyti įvairius Bendrijos minimalius apmokestinimo lygius pagal energetikos produktų ir elektros energijos sunaudojimą.

(18)

Energetikos produktams, naudojamiems kaip variklių degalai konkretiems pramonės ir komercijos tikslams bei kaip krosnių kuras, dažniausiai taikomi žemesni apmokestinimo lygiai nei tie, kurie taikomi energetikos produktams, naudojamiems kaip reaktyvinių variklių kuras.“

4

Direktyvos 2003/96 1 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės energetikos produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.

5

Šios direktyvos 2 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatyta:

„1.   Šioje direktyvoje terminas „energetikos produktai“ taikomas produktams:

a)

<…>

b)

kurie atitinka KN <...> kodus 2704–2715;

c)

kurie atitinka KN kodus 2901 ir 2902;

<…>

3.   Energetikos produktams, kuriems apmokestinimo lygis šioje direktyvoje nenustatytas [kitiems energetikos produktams nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje], mokestis taikomas, jeigu jie skirti naudoti, parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant atitinkamai į ekvivalentišką krosnių kurą ar variklių degalus [jų naudojimą, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą].

Mokestis, imamas už variklių degalus, taikomas ne tik 1 straipsnyje [1 dalyje] nurodytiems produktams, bet ir visiems produktams, skirtiems naudoti, parduodamiems ar naudojamiems kaip variklių degalai arba variklių degalų priedas ar užpildas.

Be 1 dalyje išvardytų apmokestinamų produktų, už bet kokį kitą angliavandenilį, išskyrus durpes, skirtą naudoti, parduodamą ar naudojamą šildymui, imamas tokio pat dydžio mokestis, kaip ir už ekvivalentišką energetikos produktą.

<…>

5.   Šioje direktyvoje nurodomi Kombinuotosios nomenklatūros kodai atitinka 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2031/2001, iš dalies pakeičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo [OL L 279, p. 1] I priedą, nurodytus kodus.

<…>“

6

Šios direktyvos 4 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Apmokestinimo lygiai, kuriuos valstybės narės taiko 2 straipsnyje išvardytiems energetikos produktams ir elektros energijai, negali būti mažesni už šioje direktyvoje nurodytus minimalius apmokestinimo lygius.

2.   Šioje direktyvoje „apmokestinimo lygis“ yra visas mokestis, taikomas visų netiesioginių mokesčių (išskyrus PVM) atžvilgiu, atidavimo naudojimui metu tiesiogiai ar netiesiogiai paskaičiuotų pagal energetikos produktų ir elektros energijos kiekį.“

7

Tos pačios direktyvos 7 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi atitinkamai variklių degalams ir produktams, naudojamiems kaip variklių degalai, kaip nustatyta šios direktyvos I priedo A arba B lentelėje. Remiantis šios direktyvos 9 straipsniu, krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta minėto priedo C lentelėje.

8

Jokioje lentelėje nenurodytas nei tolueno (KN kodas 2902 30 00), nei baltojo spirito, nei lengvosios alyvos (pastariesiems priskirtas KN kodas 2710 11 21) lygis.

9

Direktyvos 2003/96 I priedo C lentelėje nurodyta:

C lentelė – Krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai

 

Naudojimas verslui

Naudojimas neverslui

Gazolis

(eurai už 1 000 l)

KN kodai 2710 19 41–2710 19 49

21

21

Labai sieringas mazutas

(eurai už 1 000 kg)

KN kodai 2710 19 61–2710 19 69

15

15

Žibalas

(eurai už 1 000 l)

KN kodai 2710 19 21 ir 2710 19 25

0

0

Suskystintosios naftos dujos

(eurai už 1 000 kg)

KN kodai 2711 12 11–2711 19 00

0

0

Gamtinės dujos

(eurai už aukštesniosios degimo šilumos gigadžaulį)

KN kodai 2711 11 00 ir 2711 21 00

0,15

0,3

Anglis ir koksas

(eurai už aukštesniosios degimo šilumos gigadžaulį)

KN kodai 2701, 2702 ir 2704

0,15

0,3

Elektros energija

(eurai už MW/h)

KN kodas 2716

0,5

1,0

Vokietijos teisė

10

2007 m. ir 2008 m., kai susiklostė pagrindinių bylų aplinkybės, galiojusios redakcijos 2006 m. liepos 15 d. Vokietijos energijos mokesčio įstatymo (Energiesteuergesetz, toliau – EnergieStG) 2 straipsnyje buvo nustatyta:

„(1)   Mokesčio dydis:

1.

Už 1000 l benzino, priskiriamo prie [KN] 2710 11 41–2710 11 49 subpozicijų,

<…>

b)

kurio sudėtyje esantis sieros kiekis yra ne didesnis kaip 10 mg/kg – 654,50 [euro],

<…>

(3)   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, mokestis taikomas [toliau pateiktas penkių pozicijų, kurių dalis suskirstytos į subpozicijas, sąrašas ir joms taikomas daug mažesnis mokesčio tarifas; be kita ko, sąraše nurodytas gazolis, priskirtas prie KN 2710 19 41–2710 19 49 subpozicijų, ir mazutas, priskirtas prie KN 2710 19 61–2710 19 69 subpozicijų],

jeigu jis naudojamas kaip krosnių kuras arba deklaruojamas šiam tikslui. <…>

(4)   Kiti produktai, nei nurodytieji 1–3 dalyse, turi būti apmokestinami tuo pačiu mokesčiu kaip jiems pagal savybes ir naudojimo tikslą artimiausi energetikos produktai. <…>“

Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės byloje C‑43/13

11

Kronos gamina titano dioksido miltelius, vadinamąjį „baltąjį pigmentą“. Tam, kad įvyktų reikalinga cheminė reakcija, reikia 1650 laipsnių Celsijaus temperatūros. Kronos ją pasiekia degindama tolueną, kuris purškiamas į deguonies srovę.

12

Dėl tolueno naudojimo 2007 m. Kronos pateikė Hauptzollamt Köln energijos mokesčio deklaraciją, joje nurodė apie 1,1 mln. eurų energijos mokesčio už tolueno naudojimą sumą. Ji pagal teisinę Hauptzollamt Köln poziciją pritaikė 654,50 euro už 1000 kg mokesčio sumą. Ši suma nustatyta EnergieStG 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje benzinui, kuriame sieros kiekis yra 10 mg/kg ar mažiau, priskirtam prie KN 2710 11 41–2710 11 49 subpozicijų. Tuo pačiu metu Kronos pateikė prieštaravimą dėl savo deklaracijos; ji norėjo, kad būtų taikoma daug mažesnė mokesčio suma, numatyta EnergieStG 2 straipsnio 3 dalyje keliems kitiems energetikos produktams, kai jie naudojami kaip krosnių kuras.

13

Kadangi toluenas nenumatytas EnergieStG 2 straipsnyje, pagal šio straipsnio 4 dalį turi būti taikomas artimiausių pagal pobūdį ir panaudojimo tikslą energetikos produktų mokesčio tarifas.

14

Remdamasis Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirma ir trečia pastraipomis Finanzgericht patenkino skundą dėl atmesto prieštaravimo. Šis teismas laikėsi nuomonės, kad toluenas buvo naudojamas kaip krosnių kuras, todėl atsižvelgiant į EnergieStG 2 straipsnio, atitinkančio šią Direktyvos 2003/96 nuostatą, aiškinimą mokesčio tarifas galėjo būti nustatytas ne pagal EnergieStG 2 straipsnio 1 dalį, o tik pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nes šioje nuostatoje buvo nustatytas krosnių kuro mokesčio tarifas.

15

Hauptzollamt Köln pateikė Bundesfinanzhof kasacinį skundą dėl Finanzgericht sprendimo.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės byloje C‑44/13

16

RRBS gamina paviršiaus dangas terminiu būdu. Tam ji naudoja statinėse perkamą neapmokestintą baltąjį spiritą (KN 2710 11 21 subpozicija) ir prie tos pačios subpozicijos priskirtą lengvąją alyvą Exxsol D60, kurie gaminant sudeginami.

17

Dėl baltojo spirito ir Exxsol D60 naudojimo 2007 m. ir 2008 m. Hauptzollamt Krefeld2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė atitinkamus pranešimus apie mokėtinus mokesčius, juose apskaičiavo iš viso 134747,70 euro energijos mokesčio, pritaikiusi 654,50 euro už 1000 kg apmokestinimo lygį. Šis mokestis yra nustatytas EnergieStG 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje benzinui, kuriame sieros kiekis yra 10 mg/kg ar mažiau, pagal KN 2710 11 41–2710 11 49 subpozicijas. Dėl šių pranešimų RRBS pateikė skundą, kuris nebuvo patenkintas; ji norėjo, kad būtų taikomas daug mažesnis mokesčio tarifas, numatytas EnergieStG 2 straipsnio 3 dalyje keliems kitiems energetikos produktams, kai jie naudojami kaip krosnių kuras.

18

Kadangi baltasis spiritas ir lengvoji alyva Exxsol D60 nėra nurodyti EnergieStG 2 straipsnyje, pagal šio straipsnio 4 dalį turi būti taikomas artimiausių pagal pobūdį ir panaudojimo tikslą energetikos produktų mokesčio tarifas.

19

Skundą patenkino Finanzgericht, nes jis laikėsi nuomonės, kad turėjo būti taikomos Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 3 dalies pirma ir trečia pastraipos. Šio teismo teigimu, aiškinant EnergieStG 2 straipsnį pagal šią direktyvą, kaip krosnių kuras naudojamiems baltajam spiritui ir lengvajai alyvai Exxsol D60 turi būti taikomas ne EnergieStG 2 straipsnio 1 dalyje, bet tik EnergieStG 2 straipsnio 3 dalyje numatytas mokesčio tarifas, nes tik ten nustatyti krosnių kuro mokesčio tarifai.

20

Hauptzollamt Krefeld pateikė kasacinį skundą dėl Finanzgericht sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

Prejudicinis klausimas

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nors ir linkęs nuspręsti, kad nagrinėjamų produktų, nepaisant jų naudojimo kaip krosnių kuro, didesnis apmokestinimas atitinka Direktyvos 2003/96 reikalavimus, nemano, kad ši atitiktis akivaizdi.

22

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį abiejose nagrinėjamose bylose vienodai suformuluotą prejudicinį klausimą:

„Ar pagal [Direktyvos 2003/96/EB] 2 straipsnio 3 dalį apmokestinant kitus energetikos produktus nei tie, kuriems direktyvoje nustatytas mokesčio tarifas, reikalaujama taikyti nacionalinėje teisėje už energetikos produktų naudojimą kaip krosnių kuro nustatytą mokesčio tarifą, kai kiti energetikos produktai taip pat naudojami kaip krosnių kuras? O gal, kai energetikos produktai, naudojami kaip krosnių kuras, yra ekvivalentiški konkrečiam energetikos produktui, gali būti taikomas šiam produktui nacionalinėje teisėje nustatytas mokesčio tarifas net ir tuo atveju, kai mokesčio tarifas yra toks pats, neatsižvelgiant į naudojimą kaip variklių degalų ar krosnių kuro?“

Procesas Teisingumo Teisme

23

2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑43/13 ir C‑44/13 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

Dėl prejudicinio klausimo

24

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori žinoti, kaip reikia aiškinti sąlygą, nurodytą Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią kiti energetikos produktai nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje, apmokestinami atsižvelgiant į jų naudojimą, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą.

25

Pirmiausia primintina, kad siekiant nustatyti Sąjungos teisės nuostatos taikymo sritį reikia atsižvelgti į jos sąvokas, kontekstą ir tikslus (Sprendimo Spedition Welter, C‑306/12, ES:C:2013:650, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

26

Kalbant apie Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalį, pažymėtina, kad visų pirma versijose ispanų, vokiečių, anglų, prancūzų ir italų kalbomis kaip pirmasis kriterijus siekiant nustatyti taikytiną apmokestinimo lygį minimas „naudojimas“, o „ekvivalentiško“ produkto kriterijus minimas tik paskui. Tokia seka reiškia, kad „naudojimo“ kriterijų reikėtų nagrinėti pirmiau ir tik paskui nustatyti, kuris referencinis produktas yra „ekvivalentiškas“.

27

Kadangi šių kriterijų pateikimo tvarka visose Direktyvos 2003/96 kalbinėse versijose nėra vienoda, reikia patikrinti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjamų nuostatų kontekstas ir tikslai atitinka produkto konkretaus naudojimo viršenybę prieš lygiavertiškumo kriterijų.

28

Dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamų nuostatų konteksto konstatuotina, kad Direktyvos 2003/96 sistema pagrįsta vien variklio degalų ir krosnių kuro atskyrimu. Šis atskyrimas, nustatytas šios direktyvos 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, visų pirma taikomas jos 7–9 straipsniais, susijusiais su minimalių apmokestinimo lygių, taikomų, pirma, variklių degalams ir, antra, krosnių kurui bei produktams, kurie naudojami kaip variklių kuras siekiant specialių pramoninių ir komercinių tikslų, nustatymo tvarka.

29

Kalbant apie produktus, naudojamus kaip variklių degalai, pažymėtina, kad Direktyvos 2003/96 8 straipsnis padeda išaiškinti funkciją, kurią užtikrina naudojimo kriterijus taikant šią direktyvą, t. y. teisę apmokestinti konkretų produktą pagal naudojimą arba kaip variklių degalus, arba kaip krosnių kurą.

30

Todėl konstatuotina, kad Direktyvos 2003/96 sistema pagrįsta vien variklių degalų ir krosnių kuro atskyrimu remiantis, be kita ko, naudojimo kriterijumi.

31

Kalbant apie schemos, kuriai priklauso pagrindinėse bylose nagrinėjamos nuostatos, tikslus, konstatuotina, kaip matyti iš Direktyvos 2003/96 3–5 konstatuojamųjų dalių, kad atskirdamas variklių degalus nuo krosnių kuro ir nustatydamas kelis minimalius mokesčio tarifus Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti gerą vidaus rinkos funkcionavimą.

32

Tačiau minėtos direktyvos 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas taip, kad valstybės narės turi visiems produktams, naudojamiems kaip variklių degalai ar krosnių kuras, taikyti mokesčio tarifą, numatytą atitinkamai kitiems variklių degalams ar kitam krosnių kurui, leidžia suderinti nacionalines apmokestinimo tvarkas ir išvengti to, kad tas pats produktas kai kuriose valstybėse narėse būtų apmokestinamas kaip variklių degalai, o kitose valstybėse narėse jam būtų taikomas krosnių kurui nustatytas tarifas. Taip aiškinama šia nuostata nustatyta tvarka veiksmingai prisideda prie gero vidaus rinkos funkcionavimo.

33

Be to, Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas taip, kad naudojimo kaip variklių degalų ar krosnių kuro kriterijus yra lemiamas, leidžia išvengti galimo konkurencijos tarp tais pačiais tikslais naudojamų produktų iškraipymo.

34

Pirmiausia reikia nustatyti, ar nagrinėjamas produktas naudojamas kaip variklių degalai, ar kaip krosnių kuras, paskui – kokie variklių degalai ar krosnių kuras yra jam ekvivalentiški, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

35

Taigi, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 48 punkte, sąvoką „produkto ekvivalentiškumas“ reikia aiškinti atsižvelgiant į nagrinėjamų energetikos produktų pakeičiamumą arba sukeičiamumą. Todėl pagrindinėse bylose reikia patikrinti, ar vienas iš Direktyvos 2003/96 I priedo C lentelėje numatytų produktų galėtų būti naudojamas kaip šių energetikos produktų pakaitalas siekiant numatyto rezultato. Taip užtikrinama, kad tą pačią funkciją atliekantys produktai būtų apmokestinami tuo pačiu lygmeniu.

36

Taip pat pažymėtina, kad kai nėra pakaitalų, kaip tai suprantama pagal minėtąjį punktą, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį reikia nustatyti, kurie variklių degalai ar krosnių kuras pagal savo savybes ir paskirtį yra artimiausi nagrinėjamam produktui. Tai leistų laikytis pareigos atskirti variklių degalus nuo krosnių kuro, kiek tai susiję su produktais, kuriems atskirai minimalus mokesčio tarifas nėra nustatytas Europos Sąjungoje.

37

Iš to matyti, kad „ekvivalentiški variklių degalai ar krosnių kuras“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti nustatomi pagal nagrinėjamo produkto naudojimą kaip variklių degalų ar krosnių kuro; paskui reikia nustatyti variklių degalus ar krosnių kurą, numatytus atitinkamoje Direktyvos 2003/96 I priedo lentelėje, kuriuos šis naudojamas produktas iš tiesų pakeičia, arba, jei to negalima padaryti, į kuriuos savo savybėmis ir paskirtimi jis labiausiai panašus.

38

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, pagal kurią kiti energetikos produktai nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą apmokestinami atsižvelgiant į jų naudojimą, turi būti aiškinama taip, kad pirmiausia reikia nustatyti, ar nagrinėjamas produktas naudojamas kaip variklių degalai, ar kaip krosnių kuras; paskui, jei reikia, nustatomi variklių degalai ar krosnių kuras, numatyti atitinkamoje šios direktyvos I priedo lentelėje, kuriuos šis naudojamas produktas iš tiesų pakeičia, arba, jei to negalima padaryti, į kuriuos savo savybėmis ir paskirtimi jis labiausiai panašus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

 

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, keičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, pagal kurią kiti energetikos produktai nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą apmokestinami atsižvelgiant į jų naudojimą, turi būti aiškinama taip, kad pirmiausia reikia nustatyti, ar nagrinėjamas produktas naudojamas kaip variklių degalai, ar kaip krosnių kuras; paskui, jei reikia, nustatomi variklių degalai ar krosnių kuras, numatyti atitinkamoje šios direktyvos I priedo lentelėje, kuriuos šis naudojamas produktas iš tiesų pakeičia, arba, jei to negalima padaryti, į kuriuos savo savybėmis ir paskirtimi jis labiausiai panašus.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.