24.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 279/7


2015 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Pesti Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Martin Meat kft/Géza Simonfay, Ulrich Salburg

(Byla C-586/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvė teikti paslaugas - Direktyva 96/71/EB - 1 straipsnio 3 dalies a ir c punktai - Darbuotojų komandiravimas - Darbuotojų perleidimas - 2003 m. Stojimo aktas - X priedo 1 skyriaus 2 ir 13 dalys - Pereinamojo laikotarpio priemonės - Vengrijos piliečių galimybė patekti į valstybių, kurios Vengrijos įstojimo į Europos Sąjungą dieną jau buvo jos narės, darbo rinką - Reikalavimas gauti leidimą dirbti perleidžiant darbuotojus - Nesvarbūs sektoriai))

(2015/C 279/08)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Pesti Központi Kerületi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Martin Meat kft

Atsakovai: Géza Simonfay, Ulrich Salburg

Rezoliucinė dalis

1.

Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų X priedo 1 skyriaus 2 ir 13 dalys turi būti aiškinamos taip, kad Austrijos Respublika turi teisę riboti darbuotojų perleidimą į jos teritoriją remdamasi šio priedo 1 skyriaus 2 dalimi, nepaisant to, kad toks perleidimas nesusijęs su svarbiu sektoriumi, kaip tai suprantama pagal minėto priedo 1 skyriaus 13 dalį.

2.

Esant tokiems sutartiniams santykiams, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, norint nustatyti, ar šie sutartiniai santykiai laikytini darbuotojų perleidimu, kaip tai suprantama pagal 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 1 straipsnio 3 dalies c punktą, reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, rodančias, kad darbuotojo siuntimas į priimančiąją valstybę narę yra arba nėra su šiais sutartiniais santykiais susijusio paslaugų teikimo dalykas. Be kita ko, aplinkybė, kad paslaugų teikėjas atsako už netinkamą sutartyje nurodytos paslaugos suteikimą, taip pat aplinkybė, jog šis paslaugų teikėjas gali laisvai nuspręsti dėl darbuotojų, kuriuos jis mano tikslinga siųsti į priimančiąją valstybę narę, skaičiaus, iš principo yra požymis, kad toks siuntimas nėra atitinkamų paslaugų teikimo dalykas. Kita vertus, tai, kad įmonė šių paslaugų gavėja tikrina, ar suteikta paslauga atitinka sutartį, arba tai, kad ji gali duoti bendrus nurodymus darbuotojams, kuriuos įdarbino minėtas paslaugų teikėjas, savaime neleidžia daryti išvados, kad tai yra darbuotojų perleidimas.


(1)  OL C 71, 2014 3 8.