17.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 409/10

2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A/B ir kt.

(Byla C-112/13) (1)

((SESV 267 straipsnis - Nacionalinė konstitucija - Privalomos konstitucingumo kontrolės ad hoc procedūra - Nacionalinio įstatymo atitikties Sąjungos teisei ir nacionalinei konstitucijai analizė - Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas - Atsakovo nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje nebuvimas - Susitarimas dėl jurisdikcijos atvykus atsakovui - Nesamo atsakovo kuratorius))

2014/C 409/14

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: A

Atsakovai: B, C, D, E, F, G, H

Rezoliucinė dalis

1.

Sąjungos teisę, konkrečiai kalbant, SESV 267 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurį apeliacine arba galutine instancija bylas nagrinėjantys bendrosios kompetencijos teismai, kai mano, jog nacionalinis įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui, vykstant procesui turi kreiptis ir į Konstitucinį Teismą, kad šis bendrai panaikintų įstatymą, o ne tik netaikyti įstatymo konkrečiu atveju, jei dėl šio proceso pirmenybiškumo šiems bendrosios kompetencijos teismams – tiek prieš pateikiant tokį prašymą nacionaliniam teismui, kuris įgaliotas atlikti įstatymų konstitucingumo kontrolę, tiek atitinkamai šiam teismui dėl minėto prašymo priėmus sprendimą – kliudoma įgyvendinti savo teisę arba įvykdyti pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais. Taigi Sąjungos teisę, konkrečiai kalbant, SESV 267 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad jis nedraudžia tokių nacionalinės teisės aktų, jei bendrosios kompetencijos teismai gali laisvai:

—

bet kuriuo, jų manymu, tinkamu bylos nagrinėjimo momentu, net pasibaigus bendros įstatymų konstitucingumo kontrolės ad hoc procedūrai, pateikti Teisingumo Teismui bet kurį, jų manymu, būtiną prejudicinį klausimą,

—

imtis bet kurių būtinų priemonių, siekiant užtikrinti pagal Sąjungos teisės sistemą suteiktų teisių laikiną teisminę apsaugą, ir

—

pasibaigus tokiai ad hoc procedūrai netaikyti atitinkamos nacionalinės teisės normos, jeigu laiko ją prieštaraujančia Sąjungos teisei.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tą nacionalinės teisės normą galima aiškinti laikantis šių Sąjungos teisės reikalavimų.

2.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad kai nacionalinis teismas pagal nacionalinės teisės aktus skiria atsakovo, kuriam bylos iškėlimo dokumentas, nežinant jo gyvenamosios vietos, nebuvo įteiktas (nesamo atsakovo), kuratorių, šio nesamo atsakovo kuratoriaus atvykimas neprilygsta atsakovo atvykimui, kaip tai suprantama pagal šio reglamento, nustatančio tarptautinę šio teismo jurisdikciją, 24 straipsnį.

(1)  OL C 226, 2013 8 3.