Byla T-198/12 R

Vokietijos Federacinė Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Stibio, arseno, bario, švino ir gyvsidabrio žaisluose ribinės vertės — Komisijos atsisakymas patvirtinti visas nacionalines nuostatas, apie kurias pranešė Vokietijos valdžios institucijos ir kuriomis paliekamos galioti šių elementų ribinės vertės — Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones — Priimtinumas — Skuba — „Fumus boni juris“ — Interesų palyginimas“

Santrauka – 2013 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

   (SESV 256 straipsnio 1 dalis ir 278 bei 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Tikslas – Visiškas būsimo sprendimo dėl ginčo esmės veiksmingumas nenulemiant jo prasmės ir nepanaikinant jo naudingumo („effet utile“) – Prašymas taikyti priemones, kurios nėra tinkamos taikyti pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ir suponuoja prima facie su šioje byloje nagrinėjamu ginču nesusijusių aplinkybių vertinimą – Nepriimtinumas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija – Sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones poveikis, kuris gali viršyti su sprendimu dėl panaikinimo susijusį poveikį

   (SESV 279 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnis)

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Ieškinyje dėl neigiamo sprendimo panaikinimo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Priimtinumas

   (SESV 279 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnis)

4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“

   (SESV 278 straipsnis)

5. Teisės aktų derinimas – SESV 114 straipsnis – Nacionalinių nukrypstančių nuostatų patvirtinimo procedūra – Prašymas leisti išlaikyti anksčiau galiojusias nacionalines nuostatas – Galimybė valstybei narei pareiškėjai pagrįsti savo prašymą skirtingu nei Sąjungos teisės aktų leidėjo rizikos visuomenės sveikatai vertinimu – Pareiga nustatyti aukštesnį visuomenės sveikatos apsaugos lygį nei pagal Sąjungos teisės suderinimo priemonę – Pareiga atsižvelgti į proporcingumo principą

   (SESV 114 straipsnio 4 ir 6 dalys)

6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Įrodinėjimo pareiga

   (SESV 279 straipsnis)

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Sveikatos apsauga – Atsargumo principas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo atsižvelgimas

   (SESV 279 straipsnis)

1.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 20–22, 80 punktus)

2.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 28, 33, 35, 36 punktus)

3.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 28–30, 32, 39 punktus)

4.  Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje fumus boni juris sąlyga yra tenkinama, kai bent vienas iš ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų pagrindų pagrindiniam ieškiniui pagrįsti iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas ir bet kuriuo atveju neatrodo nepagrįstas. Pakanka, kad šis pagrindas būtų susijęs su kilusiais sudėtingais ir subtiliais klausimais, kurių iš pirmo žvilgsnio negalima atmesti kaip nesvarbių ir kuriuos reikia išsamiai išnagrinėti, o tai gali padaryti bylą iš esmės nagrinėjantis kompetentingas teismas, arba kai iš šalių pateiktų argumentų matyti, kad pagrindinėje byloje egzistuoja didelis teisinis prieštaravimas, kurio negalima iš karto išspręsti.

   (žr. 40 punktus)

5.  Derindama teisės aktus, kad pateisintų savo nacionalinių nuostatų išlaikymą, valstybė narė gali remtis aplinkybe, jog grėsmę visuomenės sveikatai ji vertina kitaip, nei Sąjungos teisės aktų leidėjas ją vertino nustatydamas nagrinėjamą suderinimo priemonę. Tam prašymą teikianti valstybė narė tik turi įrodyti, kad šiomis nacionalinėmis nuostatomis užtikrinamas aukštesnis visuomenės sveikatos apsaugos lygis nei pagal Sąjungos teisės suderinimo priemonę ir kad šiomis nuostatomis neviršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

   (žr. 53, 64 punktus)

6.  Žr. nutarties tekstą.

   (žr. 68 punktą)

7.  Taigi ir laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, kai jo prašoma atsakyti į klausimą, ar pakankamai tikėtina, kad dėl nagrinėjamo teisės akto gali būti padaryta sunkios ir neatitaisomos žalos sveikatai, turi atsižvelgti į šiuos atsargumo principu grindžiamus argumentus, susijusius su potencialios grėsmės sveikatai buvimu ir jos sunkumu. Visų pirma jis neturi atmesti tokios žalos atsiradimo kaip visiškai hipotetinio vien dėl tos priežasties, kad dėl galimos grėsmės sveikatai yra mokslinių abejonių.

   (žr. 73 punktą)