28.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/31

—

panaikinti ginčijamą 2012 m. kovo 28 d. Europos Sąjungos Komisijos sprendimą byloje COMP/39452 — langų ir stiklinių durų atidarymo įtaisai — tiek, kiek jis susijęs su ieškove;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, atitinkamai sumažinti ieškovei skirtą baudą;

—

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirma, sprendimas dėl baudos skyrimo klaidingai grindžiamas prielaida, jog yra pažeistas SESV 101 straipsnis. Tačiau tai nėra toks atvejis, nes diskusijos vyko labai gerai žinant priešingai šaliai rinkoje ir jos prašymu.

2.

Antra, sprendimas dėl baudos skyrimo klaidingai grindžiamas prielaida, kad dalyvaujančių įmonių diskusijos vyko dėl kitokių nei „pasukti-atversti atidarymo“ įtaisų tipų.

3.

Trečia, net jei būtų buvęs pažeistas SESV 101 straipsnis, sprendimas dėl baudos skyrimo bet kuriuo atveju klaidingai grindžiamas prielaida, kad antikonkurenciniai veiksmai turėjo įtakos ir specialiems atidarymo įtaisams.

4.

Ketvirta, taip pat padaryta klaidinga prielaida, kad ieškovė dalyvavo galimuose antikonkurenciniuose susitarimuose už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijos ribų. Daugių daugiausia Italijos ir Graikijos rinkai 2007 metais padarytas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas ieškovės atžvilgiu.

5.

Penkta, subsidiariai, atsižvelgdama į pirmąjį-ketvirtąjį ieškinio pagrindus, ieškovė nurodo, kad apskaičiuojant baudą buvo padaryta vertinimo klaida dėl slankiojamų atidarymo įtaisų arba specialių atidarymo įtaisų apyvartos ir ne Vokietijoje gautos apyvartos. Dėl šios apyvartos įtraukimo atsakovės nustatyta apyvarta, skirta apskaičiuoti bazinę sumą, buvo pernelyg didelė. Todėl buvo pažeista Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis.

6.

Šešta, subsidiariai ieškovė teigia, kad apskaičiuojant baudą buvo padaryta vertinimo klaida, kuri susijusi su pažeidimo sunkumu ir padidinimu atgrasymo tikslais (vad. „prisijungimo mokestis“). Ieškovės atžvilgiu buvo nustatyta pernelyg didelė procentinė dalis, taikoma pažeidimo sunkumui arba padidinimui atgrasymo tikslais. Taigi šiuo atžvilgiu taip pat buvo pažeista Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis.

7.

Septinta, subsidiariai ieškovė tvirtina, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis buvo pažeista dėl to, jog klaidingai atsižvelgta į jos su kitais kartelio nariais gautą apyvartą.

8.

Aštunta, sprendime, be to, yra rimtų motyvavimo trūkumų. Todėl jis visas turi būti panaikintas dėl SESV 296 straipsnio pažeidimo ir iš to išplaukiančios ieškovės teisės į gynybą pažeidimo, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė dalyvavo SESV 101 straipsnį pažeidžiančiuose susitarimuose. Galimybė ištaisyti trūkumus vykstant bylai nenumatyta.

9.

Devinta, galiausiai Komisija daro neteisingą prielaidą, jog nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. liepos 3 d. ieškovė (tariamai) dalyvavo antikonkurenciniuose susitarimuose. Tačiau kaltinimas dėl vieno ir tęstinio pažeidimo, trukusio nuo 1999 m. lapkričio 16 d. iki 2007 m. liepos 3 d., yra nepagrįstas, atsižvelgiant į nepriklausomą kainų padidėjimą 2001 metais ir nesant susitarimo dėl 2002 metų. Taigi daugių daugiausia sprendimas galėtų apimti laikotarpį nuo 2003 metų. Tačiau tiek, kiek ieškovė kaltinama antikonkurenciniais veiksmais už Vokietijos rinkos ribų, daugių daugiausia jai gali būti pateiktas kaltinimas dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo 2007 metais. Todėl ieškovė mano, kad nėra pagrindo kaltinti jos septynerius metus ir septynis mėnesius trukusiu pažeidimu.