EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. balandžio 29 d.

CJ

prieš

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC)

„Viešoji tarnyba — Sutartininkai — Terminuota sutartis — Nutraukimas — Pasitikėjimo ryšio nutrūkimas — Teisė būti išklausytam — Pažeidimas“

Dalykas:

Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo CJ prašo, pirma, panaikinti 2012 m. vasario 24 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) direktoriaus sprendimą nutraukti ieškovo sutartininko sutartį, atlyginti turtinę žalą, kurią jis tvirtina patyręs dėl šio sprendimo, ir, antra, atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą.

Sprendimas:

Panaikinti 2012 m. vasario 24 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktoriaus sprendimą nutraukti su CJ sutartininko darbo sutartį. Atmesti likusią ieškinio byloje F‑159/12 dalį. Atmesti ieškinį byloje F‑161/12. Byloje F‑159/12 kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Byloje F‑161/12 CJ padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje F‑159/12 iš CJ Tarnautojų teismui priteisiama 2000 EUR suma daliai šio teismo patirtų išlaidų, kurių buvo galima išvengti, atlyginti.

Santrauka

1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Papildomi pagrindai, pateikti tik prieduose – Nepriimtinumas

   (Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punktas)

2. Pareigūnai – Sutartininkai – Terminuotos sutarties nutraukimas prieš terminą įspėjus – Administracijos diskrecija – Pareiga pradėti drausminę procedūrą – Nebuvimas

   (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punktas ir 49 straipsnio 1 dalis)

3. Pareigūnai – Sutartininkai – Terminuotos sutarties nutraukimas prieš terminą įspėjus – Teisė būti išklausytam – Apimtis – Nutraukimas neįspėjus suinteresuotojo asmens – Pažeidimas – Pasekmės

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktis)

4. Pareigūnai – Principai – Teisė į nekaltumo prezumpciją – Apimtis

5. Pareigūnai – Drausminės priemonės – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Administracijos diskrecija – Apimtis

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

6. Pareigūnai – Sutartininkai – Terminuotos sutarties nutraukimas prieš terminą įspėjus – Pateisinimas, susijęs su nutrūkusiu pasitikėjimo ryšiu – Teisminė kontrolė – Ribos

   (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktis)

7. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas – Ribos

   (Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.  Iš Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punkto matyti, kad ieškovas ieškinyje turi tiksliai nurodyti reikalavimus, dėl kurių Tarnautojų teismas turi priimti sprendimą, ir bent glaustai išdėstyti teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis šie reikalavimai grindžiami.

   Šiuo klausimu, nors ieškinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas darant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, priedai turi tik įrodomąją ir pagalbinę reikšmę ir nėra skirti ieškinyje glaustai nurodytam ieškinio pagrindui plėtoti, nurodant jame nepateiktus reikalavimus ar argumentus.

   Taigi tik ieškinio prieduose pateikti reikalavimai yra nepriimtini.

   (žr. 76 ir 77 punktus)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Giannini / Komisija, F‑49/08, EU:F:2009:76, 86 punktas.

2.  Atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią turi sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, tuo atveju, kai laikinasis tarnautojas arba sutartininkas padaro nusižengimą, kuriuo būtų galima pagrįsti jo atleidimą iš darbo, nėra numatyta šios tarnybos pareiga dėl jo pradėti drausminę procedūrą, užuot vienašališkai nutraukus sutartį, kaip numatyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkte.

   Tik tuo atveju, kai sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba neįspėjusi ketina atleisti laikinąjį tarnautoją arba sutartininką, padariusį rimtą savo pareigų pažeidimą, reikia pradėti, kaip numatyta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 49 straipsnio 1 dalyje, drausminę procedūrą, kuri pareigūnams numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede ir pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams ir sutartininkams.

   (žr. 81 punktą)

   Nuoroda:

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Longinidis / Cedefop, T‑283/08 P, EU:T:2011:338, 100 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Gomes Moreira / ECDC, F‑80/11, EU:F:2013:159, 49 punktas ir Sprendimo CT / EACEA, F‑36/13, EU:F:2013:190, 54 punktas.

3.  Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš jam taikant bet kokią individualią nepalankią priemonę. Be to, teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net kai taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas.

   Kadangi sprendimas nutraukti terminuotą sutartį įspėjant sutartininką pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktį yra individuali atitinkamam tarnautojui nepalanki priemonė, jis turi teisę būti išklausytas prieš priimant tokį sprendimą, net jeigu minėtame straipsnyje tokia teisė konkrečiai nenumatyta.

   Reikia konstatuoti teisės būti išklausytam pažeidimą, kai suinteresuotasis asmuo neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl pasekmių, kurias sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba nori susieti su jo elgesiu, būtent dėl to, kad ji ketina prieš terminą nutraukti jo sutartį.

   Tačiau tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas sprendimas nutraukti sutartį, dar reikia išnagrinėti, ar procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų padarytas šis pažeidimas.

   Šiuo aspektu net ir pagrįstas sprendimas nutraukti sutartininko sutartį prieš terminą yra ypač svarbus aktas ir atitinkamai institucijai arba agentūrai, kurį jį atrinko ir įdarbino, – įprastai po labai konkurencingos atrankos procedūros, – ir dar labiau tarnautojui, kuris staiga lieka be darbo vietos ir kurio karjerai gali būti padaryta neigiama įtaka daugeliui metų. Be to, kad tai yra atitinkamo tarnautojo pagrindinė teisė, už jo teisės veiksmingai pareikšti nuomonę dėl ketinamo priimti sprendimo dėl atleidimo iš darbo įgyvendinimą atsako sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba, ir tai ji turi rūpestingai užtikrinti. Sąjungos teismas neprivalo reikšti nuomonės dėl nagrinėjamu atveju galimų priimti kitų sprendimų. Bet kuriuo atveju teigiant, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba būtų priėmusi tokį patį sprendimą net ir išklausiusi suinteresuotąjį asmenį, paneigiama pati pagrindinė teisė būti išklausytam, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, nes suinteresuotojo asmens galimybė daryti įtaką nagrinėjamam sprendimo priėmimo procesui yra pati šios teisės esmė.

   (žr. 108–110, 122–124 ir 129 punktus)

   Nuoroda:

   Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 83 punktas ir Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 39 ir 79 punktai.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 34 ir 38 punktai; Sprendimo Tzikas / AFE, F‑120/13, EU:F:2014:197, 46 punktas ir Sprendimo Wahlström / Frontex, F‑117/13, EU:F:2014:215, 28 ir 33 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

4.  Teisė į nekaltumo prezumpciją yra pagrindinė teisė, kurios gerbimą institucijose turi užtikrinti Sąjungos teismai. Ši teisė yra bendrasis principas, taikytinas administracinėse procedūrose, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir su jais susijusių priemonių sunkumo laipsnį. Iš to matyti, kad teisė į nekaltumo prezumpciją net ir ne baudžiamajame procese taikoma pareigūnui, kaltinamam padarius gana rimtą tarnybinių pareigų pažeidimą, pateisinantį Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimą, dėl kurio administracija gali priimti bet kokią taikytiną priemonę, prireikus – griežtą.

   Kalbant apie sprendimą nutraukti terminuotą sutartininko sutartį įspėjant dėl nutrūkusio pasitikėjimo ryšio, ši teisė gali būti pažeista, jeigu administracija nusprendžia nutraukti atitinkamo tarnautojo sutartį remdamasi vien jam jo viršininko pareikštais kaltinimais, nesuteikdama suinteresuotajam asmeniui jokios galimybės pasiaiškinti ir nepatikrinusi, ar jam pareikšti priekaištai yra pagrįsti. Tačiau kai sprendimas priimamas po kruopštaus tyrimo, per kurį suinteresuotasis asmuo turėjo galimybę pareikšti nuomonę, negali kilti klausimo dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

   (žr. 154 ir 155 punktus)

   Nuoroda:

   Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Apostolidis / Teisingumo Teismas, T‑86/97, EU:T:1998:71, 47 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo BD / Komisija, F‑36/11, EU:F:2012:49, 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

5.  Institucijos naudojasi didele diskrecija pasirinkdamos asmenis, kuriems patiki atlikti tyrimą dėl kaltinimų administraciniu nepaklusnumu. Šiomis aplinkybėmis institucijos turi pasirinkti asmenis, tinkamus atlikti jiems patikėtas specialias užduotis, tačiau šių asmenų, kaip tyrėjų, patirtis nėra lemiamas elementas pasirenkant.

   Atsižvelgdamas į šią didelę diskreciją suinteresuotasis asmuo negali Sąjungos teisme pagrįstai ginčyti savo administracijos pasirinkimo, remdamasis tik tariamu tyrėjų patirties trūkumu ir net nepabandęs įrodyti, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba pasinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai neteisingai.

   (žr. 174 ir 175 punktus)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Tzirani / Komisija, F‑46/11, EU:F:2013:115, 121 punktas.

6.  Sutartininko sutarties nutraukimas prieš terminą pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto ii papunktį gali būti pagrįstas atitinkamo tarnautojo elgesiu, dėl kurio nutrūko jo ir sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos pasitikėjimo ryšys. Šiuo klausimu kompetentinga institucija turi didelę diskreciją, o Sąjungos teismo kontrolė apribota akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu.

   Šiomis aplinkybėmis, kad būtų nustatyta, jog administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pagrįsti šio vertinimo pagrindu priimto sprendimo panaikinimą, reikia, kad įrodymų, kurių turi pateikti ieškovas, pakaktų administracijos vertinimų įtikinamumui paneigti. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida grindžiamas ieškinio pagrindas atmestinas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų duomenų, ginčijamas vertinimas laikytinas teisingu ir tinkamu.

   (žr. 188 ir 189 punktus)

   Nuoroda:

   Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo ETF / Michel, T‑108/11 P, EU:T:2013:625, 77 punktas.

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Mocová / Komisija, F‑41/11, EU:F:2012:82, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir Sprendimo CT / EACEA, EU:F:2013:190, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

7.  Neteisėto akto panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kurios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią galima atskirti nuo akto neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant šį aktą.

   (žr. 234 punktą)

   Nuoroda:

   Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo CP / Parlamentas, F‑8/13, EU:F:2014:44, 105 punktas.