|
2.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 32/7 |
2012 m. lapkričio 26 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-565/08 Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją
(Byla C-536/12 P)
2013/C 32/10
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, N. Rouam ir J. Rossi
Kitos proceso šalys: Corsica Ferries France SAS, Europos Komisija, Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA
Apeliantės reikalavimai
|
— |
Panaikinti 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimą byloje T-565/08, Corsica Ferries France prieš Europos Komisiją, tiek, kiek jis panaikino 2008 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimo 2009/611/EB dėl priemonių C 58/02 (ex N 118/02), kurių Prancūzija ėmėsi bendrovės Société Nationale Maritime Corse-Méditerranée (SNCM) naudai (1), 1 straipsnio antrą ir trečią pastraipas. |
|
— |
Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo arba grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui. |
|
— |
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė nurodo keturis Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo pagrindus.
Pirma, apeliantė mano, kad nusprendęs, jog Komisija padarė teisės klaidą, kai manė, kad Société nationale maritime Corse-Méditerranée perdavimas už neigiamą 158 milijonų eurų kainą nėra valstybės pagalba, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį. Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis, viena vertus, manė, kad taikydama apdairaus privataus investuotojo kriterijų, kad nustatytų, ar apdairus privatus investuotojas SNCM darbuotojams jos likvidavimo atveju taip pat būtų mokėjęs papildomas išeitines kompensacijas, Komisija negalėjo atsižvelgti į pakenkimo valstybės, kaip privačiame sektoriuje veikiančio globalaus ūkio subjekto, prekių ženklo įvaizdžiui riziką. Kita vertus, ji kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis iš Komisijos reikalavo pateikti įrodymą, kad papildomų išeitinių kompensacijų mokėjimas yra pakankamai nusistovėjusi ir net įprasta privačių įmonių praktika.
Antra, ji teigia, kad manydamas, jog vertindama galimybę palyginti viešojo akcininko 8,75 milijono eurų kapitalo įnašą ir privačių perėmėjų 26,25 milijono eurų kapitalo įnašą Komisija neatsižvelgė į visą reikšmingą informaciją ir turėjo atsižvelgti į privatiems perėmėjams privatizuojant SNCM suteiktą sąlygą dėl atsisakymo perimti bendrovę, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
Trečia, ji teigia, kad 38,5 milijono eurų dydžio pagalbos asmenims priemones kvalifikavęs kaip valstybės pagalbą, papildomai nepatikrinęs, ar ši priemonė atitinka apdairaus privataus investuotojo kriterijų, nors taip ginčijame sprendime teigė Komisija ir per posėdį Bendrajame Teisme Prancūzijos vyriausybė, Bendrasis Teismas pažeidė Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnį, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnį.
Ketvirta, nusprendęs, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir gaires patvirtino restruktūrizavimo likutį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.