2.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/2

2012 m. spalio 24 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Österreichischer Gewerkschaftsbund gegen Verband Österreichischer Banken und Bankiers

(Byla C-476/12)

2013/C 32/02

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Österreichischer Gewerkschaftsbund

Atsakovė: Verband Österreichischer Banken und Bankiers

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną (1) priede pateikto Bendrojo susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pro rata temporis principas taikytinas kolektyvinėje sutartyje numatytai pašalpai vaikui, t. y. darbdavio mokamam socialiniam priedui, kuris skirtas iš dalies padengti tėvų patiriamas vaiko, už kurį pašalpa skiriama, išlaikymo išlaidas, remiantis (tinkamu) šio priedo pobūdžiu?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

Ar 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną priede pateikto Bendrojo susitarimo 4 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skirtingas vertinimas pagal išdirbtą laiką proporcingai sumažinant pašalpą vaikui — atsižvelgiant į didelę socialinių partnerių diskreciją nustatant konkrečius socialinės ir ekonominės politikos tikslus ir tinkamas priemones jiems pasiekti — gali būti objektyviai pateisinamas, jeigu dėl proporcingų išmokų draudimo:

a)

sunkiau arba net neįmanoma dirbti ne visą darbo dieną, kai ne visą darbo dieną dirba tėvai (vokiečių k. Elternteilzeit), ir (arba) ribotą valandų skaičių tėvystės atostogų (vokiečių k. Elternkarenzurlaub) metu, ir (arba)

b)

iškraipoma konkurencija, nes daug ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų įdarbinusiam darbdaviui tektų didesnė finansinė našta ir darbdaviai būtų mažiau suinteresuoti įdarbinti ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, ir (arba)

c)

į palankesnę padėtį patenka ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, darbo, atliekamo ne visą darbo dieną, santykiais susiję su keliais darbdaviais ir turintys teisę kelis kartus gauti kolektyvinėje sutartyje numatytą išmoką, kaip antai pašalpą vaikui, ir (arba)

d)

ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai patenka į palankesnę padėtį, nes jie turi daugiau laisvo laiko už visą darbo dieną dirbančius darbuotojus ir todėl turi daugiau galimybių rūpintis savo vaikais?

3.

Jei atsakymas į pirmąjį ir antrąjį klausimą būtų neigiamas: ar Pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis aiškintinas taip, kad tuo atveju, kai darbo teisės sistemoje, kurioje didžioji dalis minimalių darbo teisės standartų grindžiami rinktinių ir labai kvalifikuotų kolektyvinės sutarties šalių suderintais vertinimais socialinės politikos srityje, (pagal nacionalinę praktiką) negalioja iš esmės tik viena (Sąjungos teisėje įtvirtintą diskriminacijos draudimą pažeidžianti) konkreti kolektyvinės sutarties normos dalis, negaliojančia tampa visa su atitinkama sritimi (šiuo atveju pašalpa vaikui) susijusi kolektyvinės sutarties nuostata?

(1)  OL L 14, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267, iš dalies pakeista Direktyva 98/23/EB (OL L 131, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 278)