Byla C‑556/12

TDC A/S

prieš

Teleklagenævnet

(Østre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos — Direktyva 2002/19/EB — 2 straipsnio a punktas — Prieiga prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir jų naudojimas — 5, 8, 12 ir 13 straipsniai — Nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencija — Įpareigojimas dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir jų naudojimo — Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinti įmonė — Atšakinis kabelis, jungiantis prieigos tinklo skirstytuvą su tinklo galiniu tašku, esančiu galutinio paslaugų gavėjo patalpose — Įpareigojimo tenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir leidimo jais naudotis proporcingumas — Direktyva 2002/21/EB — 8 straipsnis — Bendrieji tikslai, susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų užduočių vykdymu“

Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Tinklų ir susijusių priemonių sujungimas ir prieiga prie jų – Direktyvos 2002/19 ir 2002/21 – Nacionalinių reguliavimo institucijų teisė operatoriui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti įpareigojimą nutiesti kabelius, leidžiančius galutiniams paslaugų gavėjams prisijungti prie šviesolaidinio tinklo – Leistinumas – Sąlygos – Proporcingumo principo paisymas – Atsižvelgimas į pradines minėto operatoriaus investicijas ir kainų kontrolės sistemos buvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 2 straipsnio a punktas, 8, 12 ir 13 straipsniai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 8 straipsnio 1 dalis)

Direktyvos 2002/19 dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 2 straipsnio a punktas, 8 ir 12 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija turi teisę elektroninių ryšių operatoriui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kaip įpareigojimą tenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir leidimo jais naudotis, nustatyti pareigą konkuruojančių operatorių prašymu nutiesti ne ilgesnį nei 30 m ilgio atšakinį kabelį, jungiantį prieigos tinklo skirstytuvą su tinklo galiniu tašku, esančiu galutinio paslaugų gavėjo patalpose, jeigu šis įpareigojimas pagrįstas nustatytos problemos pobūdžiu, yra proporcingas ir pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2002/21 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Be to, Direktyvos 2002/19 8 ir 12 straipsniai, siejami su šios direktyvos 13 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija, ketindama nustatyti tokį įpareigojimą, turi atsižvelgti į pradines atitinkamo operatoriaus investicijas ir kainų kontrolės, leidžiančios susigrąžinti nutiesimo sąnaudas, buvimą.

(žr. 45, 47, 48, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 1, 2 punktus)

Byla C‑556/12

TDC A/S

prieš

Teleklagenævnet

(Østre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos — Direktyva 2002/19/EB — 2 straipsnio a punktas — Prieiga prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir jų naudojimas — 5, 8, 12 ir 13 straipsniai — Nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencija — Įpareigojimas dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir jų naudojimo — Didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinti įmonė — Atšakinis kabelis, jungiantis prieigos tinklo skirstytuvą su tinklo galiniu tašku, esančiu galutinio paslaugų gavėjo patalpose — Įpareigojimo tenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir leidimo jais naudotis proporcingumas — Direktyva 2002/21/EB — 8 straipsnis — Bendrieji tikslai, susiję su nacionalinių reguliavimo institucijų užduočių vykdymu“

Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

Teisės aktų derinimas — Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos — Tinklų ir susijusių priemonių sujungimas ir prieiga prie jų — Direktyvos 2002/19 ir 2002/21 — Nacionalinių reguliavimo institucijų teisė operatoriui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti įpareigojimą nutiesti kabelius, leidžiančius galutiniams paslaugų gavėjams prisijungti prie šviesolaidinio tinklo — Leistinumas — Sąlygos — Proporcingumo principo paisymas — Atsižvelgimas į pradines minėto operatoriaus investicijas ir kainų kontrolės sistemos buvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 2 straipsnio a punktas, 8, 12 ir 13 straipsniai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 8 straipsnio 1 dalis)

Direktyvos 2002/19 dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 2 straipsnio a punktas, 8 ir 12 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija turi teisę elektroninių ryšių operatoriui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kaip įpareigojimą tenkinti pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių ir leidimo jais naudotis, nustatyti pareigą konkuruojančių operatorių prašymu nutiesti ne ilgesnį nei 30 m ilgio atšakinį kabelį, jungiantį prieigos tinklo skirstytuvą su tinklo galiniu tašku, esančiu galutinio paslaugų gavėjo patalpose, jeigu šis įpareigojimas pagrįstas nustatytos problemos pobūdžiu, yra proporcingas ir pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2002/21 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Be to, Direktyvos 2002/19 8 ir 12 straipsniai, siejami su šios direktyvos 13 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija, ketindama nustatyti tokį įpareigojimą, turi atsižvelgti į pradines atitinkamo operatoriaus investicijas ir kainų kontrolės, leidžiančios susigrąžinti nutiesimo sąnaudas, buvimą.

(žr. 45, 47, 48, 54 punktus ir rezoliucinės dalies 1, 2 punktus)