Byla C‑508/12

Walter Vapenik

prieš

Josef Thurner

(Landesgericht Salzburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Reglamentas (EB) Nr. 805/2004 — Neginčytinų reikalavimų Europos vykdomasis raštas — Sąlygos, kurioms esant sprendimas pripažįstamas vykdomuoju raštu — Situacija, kai vykstant ginčui tarp dviejų asmenų, nevykdančių komercinės ar profesinės veiklos, sprendimas buvo priimtas kreditoriaus valstybėje narėje“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto sukūrimas – Reglamentas Nr. 805/2004 – Vykdomieji raštai, kurie gali būti pripažinti – Teismo sprendimas dėl sutarties, sudarytos tarp dviejų asmenų, nevykdančių komercinės ar profesinės veiklos – Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies d punktas; Tarybos reglamento Nr. 442001 15 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Reglamento Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 6 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad jis netaikomas sutartims, sudarytoms tarp dviejų komercinės ar profesinės veiklos nevykdančių asmenų.

Iš šios nuostatos teksto matyti, kad vartotojas yra asmuo, sudarantis sutartį tikslu, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija. Šioje nuostatoje nepatikslinta, ar siekiant traktuoti kitą sutarties šalį kaip vartotoją svarbu tai, ar vartotojo kontrahentas yra verslininkas, ar ne. Siekiant užtikrinti tikslų, kurių Europos teisės aktų leidėjas siekia sutarčių su vartotojais srityje, laikymąsi ir Sąjungos teisės darną, šiuo klausimu visų pirma reikia atsižvelgti į kituose Sąjungos teisės aktuose, o konkrečiai – Reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo vartojamą sąvoką „vartotojas“. Atsižvelgiant į minėtose Sąjungos teisės nuostatose nustatytą vartotojų apsaugos tikslą atkurti šalių lygybę vartotojų ir profesionalų sudarytose sutartyse, šių nuostatų taikymo srities negalima išplėsti asmenims, kurių atžvilgiu ši apsauga nepagrįsta. Tačiau jei sąvokos „vartotojas“ apibrėžtis Reglamente Nr. 805/2004 būtų platesnė nei Reglamente Nr. 44/2001, tam tikrais atvejais tai galėtų lemti šių dviejų reglamentų taikymo nesuderinamumą. Taigi sąvoka „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies d punktą, reiškia asmenį, kuris, turėdamas tikslą, galimą laikyti nesusijusiu su jo amatu ar profesija, sudaro sutartį su asmeniu, vykdančiu komercinę ar profesinę veiklą.

(žr. 24, 25, 31, 37–39 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑508/12

Walter Vapenik

prieš

Josef Thurner

(Landesgericht Salzburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Reglamentas (EB) Nr. 805/2004 — Neginčytinų reikalavimų Europos vykdomasis raštas — Sąlygos, kurioms esant sprendimas pripažįstamas vykdomuoju raštu — Situacija, kai vykstant ginčui tarp dviejų asmenų, nevykdančių komercinės ar profesinės veiklos, sprendimas buvo priimtas kreditoriaus valstybėje narėje“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas

Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto sukūrimas — Reglamentas Nr. 805/2004 — Vykdomieji raštai, kurie gali būti pripažinti — Teismo sprendimas dėl sutarties, sudarytos tarp dviejų asmenų, nevykdančių komercinės ar profesinės veiklos — Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies d punktas; Tarybos reglamento Nr. 442001 15 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Reglamento Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 6 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad jis netaikomas sutartims, sudarytoms tarp dviejų komercinės ar profesinės veiklos nevykdančių asmenų.

Iš šios nuostatos teksto matyti, kad vartotojas yra asmuo, sudarantis sutartį tikslu, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija. Šioje nuostatoje nepatikslinta, ar siekiant traktuoti kitą sutarties šalį kaip vartotoją svarbu tai, ar vartotojo kontrahentas yra verslininkas, ar ne. Siekiant užtikrinti tikslų, kurių Europos teisės aktų leidėjas siekia sutarčių su vartotojais srityje, laikymąsi ir Sąjungos teisės darną, šiuo klausimu visų pirma reikia atsižvelgti į kituose Sąjungos teisės aktuose, o konkrečiai – Reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo vartojamą sąvoką „vartotojas“. Atsižvelgiant į minėtose Sąjungos teisės nuostatose nustatytą vartotojų apsaugos tikslą atkurti šalių lygybę vartotojų ir profesionalų sudarytose sutartyse, šių nuostatų taikymo srities negalima išplėsti asmenims, kurių atžvilgiu ši apsauga nepagrįsta. Tačiau jei sąvokos „vartotojas“ apibrėžtis Reglamente Nr. 805/2004 būtų platesnė nei Reglamente Nr. 44/2001, tam tikrais atvejais tai galėtų lemti šių dviejų reglamentų taikymo nesuderinamumą. Taigi sąvoka „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnio 1 dalies d punktą, reiškia asmenį, kuris, turėdamas tikslą, galimą laikyti nesusijusiu su jo amatu ar profesija, sudaro sutartį su asmeniu, vykdančiu komercinę ar profesinę veiklą.

(žr. 24, 25, 31, 37–39 punktus ir rezoliucinę dalį)