Byla C‑507/12
Jessy Saint Prix
prieš
Secretary of State for Work and Pensions
(Supreme Court of the United Kingdom prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 45 straipsnis — Direktyva 2004/38/EB — 7 straipsnis — „Darbuotojo“ sąvoka — Europos Sąjungos pilietė, nedirbanti dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais arba trumpą laikotarpį po gimdymo“
Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Sąvoka – Moteris, kuri nustojo dirbti ar ieškoti darbo dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo – „Darbuotojo“ statuso išlaikymas – Sąlyga – Grįžimas į darbą per protingą laikotarpį – Nacionalinio teismo atliktas patikrinimas
(SESV 45 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio a punktas bei 16 straipsnio 3 dalis)
Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Laikinai dėl ligos negalintis dirbti asmuo – Sąvoka – Moteris, kuri laikinai nedirba paskutiniais nėštumo mėnesiais ir trumpą laikotarpį po gimdymo – Netaikymas – Galimybė toliau naudotis darbuotojo statusu
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies a punktas)
SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad moteris, kuri nustoja dirbti ar ieškoti darbo dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo, išlaiko „darbuotojo“, kaip jis suprantamas pagal šį straipsnį, statusą, jeigu per protingą laikotarpį po vaiko gimimo grįžta į darbą arba susiranda kitą darbą.
Nei iš Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje viso 7 straipsnio, nei iš kitų tos pačios direktyvos nuostatų nematyti, kad tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pilietis, neatitinkantis minėtame straipsnyje numatytų sąlygų, dėl to visuomet nepripažįstamas „darbuotoju“, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį.
Iš tikrųjų „darbuotojo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV, negali būti apribota, kai siekiant palengvinti Sąjungos piliečiams naudojimąsi teise vykti į valstybių narių teritoriją ir čia gyventi kodifikuojami iki minėtos direktyvos priėmimo galioję Sąjungos teisės aktai.
Nustatydamas, ar laikotarpis nuo gimdymo iki grįžimo dirbti gali būti pripažintas protingas, atitinkamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes ir motinystės atostogų trukmę reglamentuojančias nacionalines nuostatas, kaip numatyta Direktyvos 92/85 dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo.
Iš tikrųjų Sąjungos pilietė būtų atgrasyta pasinaudoti savo judėjimo laisve, kai tuo atveju, jeigu ji priimančiojoje valstybėje taptų nėščia ir todėl, nors ir trumpam, išeitų iš darbo, ji rizikuotų netekti darbuotojo statuso šioje valstybėje.
Be to, pagal moterims užtikrinamą ypatingą motinystės apsaugą, pirmiausia pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalį, nors išvykimas, kurį lemia svarbi priežastis, kaip antai nėštumas ar gimdymas, neturi įtakos penkerių metų laikotarpio, kurį reikia praleisti priimančioje valstybėje narėje tam, kad būtų įgyta teisė nuolat joje gyventi, tęstinumui, fiziniai suvaržymai, atsiradę paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo, dėl kurių moteris būtų priversta laikinai nedirbti, negali a fortiori lemti, kad ji prarastų darbuotojo statusą.
(žr. 31, 32, 42, 44, 46, 47 punktus ir rezoliucinę dalį)
Moteris, kuri laikinai nedirba paskutiniais nėštumo mėnesiais ir trumpą laikotarpį po gimdymo, negali būti pripažinta laikinai dėl ligos negalinčiu dirbti asmeniu, kaip numatyta Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 7 straipsnio 3 dalies a punkte.
Vis dėlto, negalima tvirtinti, kad minėtoje dalyje išsamiai išvardytos aplinkybės, kuriomis migruojančiam darbuotojui, nors jis ir nebėra saistomas darbo santykių, vis dėlto gali būti ir toliau pripažįstamas toks statusas.
(žr. 30, 38 punktus)
Byla C‑507/12
Jessy Saint Prix
prieš
Secretary of State for Work and Pensions
(Supreme Court of the United Kingdom prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — SESV 45 straipsnis — Direktyva 2004/38/EB — 7 straipsnis — „Darbuotojo“ sąvoka — Europos Sąjungos pilietė, nedirbanti dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais arba trumpą laikotarpį po gimdymo“
Santrauka – 2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
Laisvas asmenų judėjimas — Darbuotojai — Sąvoka — Moteris, kuri nustojo dirbti ar ieškoti darbo dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo — „Darbuotojo“ statuso išlaikymas — Sąlyga — Grįžimas į darbą per protingą laikotarpį — Nacionalinio teismo atliktas patikrinimas
(SESV 45 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio a punktas bei 16 straipsnio 3 dalis)
Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Direktyva 2004/38 — Laikinai dėl ligos negalintis dirbti asmuo — Sąvoka — Moteris, kuri laikinai nedirba paskutiniais nėštumo mėnesiais ir trumpą laikotarpį po gimdymo — Netaikymas — Galimybė toliau naudotis darbuotojo statusu
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies a punktas)
SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad moteris, kuri nustoja dirbti ar ieškoti darbo dėl fizinių suvaržymų, atsiradusių paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo, išlaiko „darbuotojo“, kaip jis suprantamas pagal šį straipsnį, statusą, jeigu per protingą laikotarpį po vaiko gimimo grįžta į darbą arba susiranda kitą darbą.
Nei iš Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje viso 7 straipsnio, nei iš kitų tos pačios direktyvos nuostatų nematyti, kad tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pilietis, neatitinkantis minėtame straipsnyje numatytų sąlygų, dėl to visuomet nepripažįstamas „darbuotoju“, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį.
Iš tikrųjų „darbuotojo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV, negali būti apribota, kai siekiant palengvinti Sąjungos piliečiams naudojimąsi teise vykti į valstybių narių teritoriją ir čia gyventi kodifikuojami iki minėtos direktyvos priėmimo galioję Sąjungos teisės aktai.
Nustatydamas, ar laikotarpis nuo gimdymo iki grįžimo dirbti gali būti pripažintas protingas, atitinkamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes ir motinystės atostogų trukmę reglamentuojančias nacionalines nuostatas, kaip numatyta Direktyvos 92/85 dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo.
Iš tikrųjų Sąjungos pilietė būtų atgrasyta pasinaudoti savo judėjimo laisve, kai tuo atveju, jeigu ji priimančiojoje valstybėje taptų nėščia ir todėl, nors ir trumpam, išeitų iš darbo, ji rizikuotų netekti darbuotojo statuso šioje valstybėje.
Be to, pagal moterims užtikrinamą ypatingą motinystės apsaugą, pirmiausia pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalį, nors išvykimas, kurį lemia svarbi priežastis, kaip antai nėštumas ar gimdymas, neturi įtakos penkerių metų laikotarpio, kurį reikia praleisti priimančioje valstybėje narėje tam, kad būtų įgyta teisė nuolat joje gyventi, tęstinumui, fiziniai suvaržymai, atsiradę paskutiniais nėštumo mėnesiais ar trumpą laikotarpį po gimdymo, dėl kurių moteris būtų priversta laikinai nedirbti, negali a fortiori lemti, kad ji prarastų darbuotojo statusą.
(žr. 31, 32, 42, 44, 46, 47 punktus ir rezoliucinę dalį)
Moteris, kuri laikinai nedirba paskutiniais nėštumo mėnesiais ir trumpą laikotarpį po gimdymo, negali būti pripažinta laikinai dėl ligos negalinčiu dirbti asmeniu, kaip numatyta Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 7 straipsnio 3 dalies a punkte.
Vis dėlto, negalima tvirtinti, kad minėtoje dalyje išsamiai išvardytos aplinkybės, kuriomis migruojančiam darbuotojui, nors jis ir nebėra saistomas darbo santykių, vis dėlto gali būti ir toliau pripažįstamas toks statusas.
(žr. 30, 38 punktus)