Byla C‑328/12
Ralph Schmid
prieš
Lilly Hertel
(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 — Bankroto bylos — Bankrotu pagrįstas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo — Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta trečiojoje valstybėje — Valstybės narės, kurioje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismo jurisdikcija“
Santrauka – 2014 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Bankroto bylos — Reglamentas Nr. 1346/2000 — Taikymo sritis — Užsienio elementas, susijęs tik su valstybe nare ir trečiąja valstybe — Įtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Bankroto bylos — Reglamentas Nr. 1346/2000 — Tarptautinė jurisdikcija pradėti bankroto bylą — Bankrotu pagrįstas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo, pareikštas atsakovui, turinčiam gyvenamąją vietą ne valstybės narės teritorijoje — Valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismo jurisdikcija — Šio teismo sprendimų netaikymas trečiosioms valstybėms — Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis)
Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalies taikymas iš principo negali priklausyti nuo to, ar yra užsienio elementas, susijęs su kita valstybe nare.
(žr. 29 punktą)
Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl sandorio nuginčijimo, pareikšto atsakovui, turinčiam gyvenamąją vietą ne valstybės narės teritorijoje.
Teismų jurisdikcijos nagrinėti bankrotu grindžiamus ieškinius dėl sandorių nuginčijimo taisyklių suderinimas Sąjungoje padeda įgyvendinti šia nuostata siekiamus tikslus – skatinti teismų jurisdikcijos bankroto bylose nuspėjamumą, taigi ir teisinį tikrumą, nesvarbu, ar atsakovas turi gyvenamąją vietą valstybėje narėje, ar trečiojoje valstybėje.
Aplinkybė, kad reglamento nuostatos dėl teismo, kuriame iškelta bankroto byla, sprendimų pripažinimo ir vykdymo negali būti taikomos trečiosioms valstybėms, netrukdo taikyti šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytos jurisdikcijos taisyklės. Be to, net jeigu konkrečiu atveju negalima remtis pačiu reglamentu siekiant teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, kompetentingo teismo priimtas sprendimas tam tikrais atvejais gali būti pripažintas ir vykdomas pagal dvišales sutartis. Maža to, net nesant galimybės pagal dvišales sutartis tokį sprendimą pripažinti ir vykdyti valstybėje, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, šis sprendimas gali būti pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse pagal Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnį, ypač tuo atveju, jei dalis atsakovo turto yra vienoje iš šių valstybių.
(žr. 33, 37–39 punktus ir rezoliucinę dalį)
Byla C‑328/12
Ralph Schmid
prieš
Lilly Hertel
(Bundesgerichtshof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 — Bankroto bylos — Bankrotu pagrįstas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo — Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta trečiojoje valstybėje — Valstybės narės, kurioje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismo jurisdikcija“
Santrauka – 2014 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto bylos – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Taikymo sritis – Užsienio elementas, susijęs tik su valstybe nare ir trečiąja valstybe – Įtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis)
Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Bankroto bylos – Reglamentas Nr. 1346/2000 – Tarptautinė jurisdikcija pradėti bankroto bylą – Bankrotu pagrįstas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo, pareikštas atsakovui, turinčiam gyvenamąją vietą ne valstybės narės teritorijoje – Valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teismo jurisdikcija – Šio teismo sprendimų netaikymas trečiosioms valstybėms – Poveikio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalis)
Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalies taikymas iš principo negali priklausyti nuo to, ar yra užsienio elementas, susijęs su kita valstybe nare.
(žr. 29 punktą)
Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta bankroto byla, teismai yra kompetentingi priimti sprendimą dėl bankrotu pagrįsto ieškinio dėl sandorio nuginčijimo, pareikšto atsakovui, turinčiam gyvenamąją vietą ne valstybės narės teritorijoje.
Teismų jurisdikcijos nagrinėti bankrotu grindžiamus ieškinius dėl sandorių nuginčijimo taisyklių suderinimas Sąjungoje padeda įgyvendinti šia nuostata siekiamus tikslus – skatinti teismų jurisdikcijos bankroto bylose nuspėjamumą, taigi ir teisinį tikrumą, nesvarbu, ar atsakovas turi gyvenamąją vietą valstybėje narėje, ar trečiojoje valstybėje.
Aplinkybė, kad reglamento nuostatos dėl teismo, kuriame iškelta bankroto byla, sprendimų pripažinimo ir vykdymo negali būti taikomos trečiosioms valstybėms, netrukdo taikyti šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytos jurisdikcijos taisyklės. Be to, net jeigu konkrečiu atveju negalima remtis pačiu reglamentu siekiant teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, kompetentingo teismo priimtas sprendimas tam tikrais atvejais gali būti pripažintas ir vykdomas pagal dvišales sutartis. Maža to, net nesant galimybės pagal dvišales sutartis tokį sprendimą pripažinti ir vykdyti valstybėje, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, šis sprendimas gali būti pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse pagal Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnį, ypač tuo atveju, jei dalis atsakovo turto yra vienoje iš šių valstybių.
(žr. 33, 37–39 punktus ir rezoliucinę dalį)