Byla C‑327/12
Ministero dello Sviluppo economico irAutorità per la vigilanza sui contratti pubblici di lavori, servizi e forniture
prieš
SOA Nazionale Costruttori – Organismo di Attestazione SpA
(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„SESV 101, 102 ir 106 straipsniai — Valstybės įmonės ir įmonės, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises — Įmonės, kurioms pavesta administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą — Sąvokos — Organizacijos, kurioms pavesta tikrinti, ar įmonės viešojo darbų pirkimo dalyvės įvykdė teisės aktuose nustatytas sąlygas, ir tai patvirtinti — SESV 49 straipsnis — Įsisteigimo laisvė — Apribojimas — Pateisinimas — Paslaugų gavėjų apsauga — Sertifikavimo paslaugų kokybė“
Santrauka – 2013 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas – Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai
(SESV 267 straipsnis)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Įmonė – Sąvoka – Pelno siekiančios įmonės, kurioms pavesta teikti sertifikavimo paslaugas – Įtraukimas – Sąlygos
(SESV 101, 102 ir 106 straipsniai)
Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Valstybių narių pareigos – Nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatomas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas – Leistinumas – Sąlygos
(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 101, 102 ir 106 straipsniai)
Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Įtraukimas dėl potencialaus kitų valstybių narių įmonių suinteresuotumo vykdyti veiklą šioje valstybėje
(SESV 267 straipsnis)
Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Jurisdikcija atsižvelgiant į galimą Sąjungos teisės normos taikytinumą šiam ginčui dėl diskriminacijos pagal nacionalinę teisę draudimo
(SESV 267 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Į viešosios valdžios funkcijų vykdymą patenkanti veikla – Apimtis – Techninės apžiūros patvirtinimo veikla, kuria iš esmės tik konstatuojami techninės apžiūros rezultatai – Neįtraukimas – Sąlygos
(SESV 51 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatomas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas – Bendruoju interesu grindžiami apribojimai – Paslaugų gavėjų apsauga – Leistinumas – Sąlygos – Tokio reglamentavimo proporcingumas – Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas
(SESV 49 straipsnis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 20, 21 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 28–35 punktus)
SESV 101, 102 ir 106 straipsniai aiškintini kaip nedraudžiantys tokio nacionalinio reglamentavimo, kuriuo nustatytas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas.
Viena vertus, reglamentavimas nepažeidžia SESV 101 arba 102 straipsnių, skaitomų kartu su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, jei juo neįpareigojama ar neskatinama sudaryti SESV 101 straipsniui prieštaraujančių susitarimų ir nesustiprinamas tokių susitarimų poveikis ir jei valstybė narė nepanaikina paties nustatyto reglamentavimo valstybinio pobūdžio deleguodama privatiems subjektams atsakomybę už sprendimus dėl ekonominio pobūdžio intervencijos ir nesudaro palankių sąlygų piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Beje, kiek tai susiję su SESV 106 straipsniu, vien aplinkybė, kad su sertifikavimu susijusios užduotys pavestos visoms valstybės narės sertifikavimo organizacijoms ir tik joms, negali būti laikoma suteikiančia joms specialias ar išimtines teises, jei visoms sertifikavimo organizacijoms suteiktos vienodos teisės ir galios atitinkamoje sertifikavimo paslaugų rinkoje, jei tam tikroms šioje rinkoje veikiančioms įmonėms nesuteikiama jokio pranašumo, palyginti su kitomis tas pačias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, leidimų steigti naujas sertifikavimo organizacijas skaičius neribojamas ir jie gali būti išduoti bet kuriai nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas atitinkančiai organizacijai.
(žr. 38, 42, 44 punktus ir rezoliucinę dalį)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 47, 48 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 49 punktą)
SESV 51 straipsnyje įtvirtinta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik veiklai, kuri pati savaime yra tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas.
Į šio leidimo nukrypti taikymo sritį nepatenka sprendimai patvirtinti techninę apžiūrą arba jos nepatvirtinti, kuriais iš esmės tik konstatuojami techninės apžiūros rezultatai, nes, pirma, jiems nebūdinga sprendimo priėmimo autonomija, kuri turima vykdant viešosios valdžios įgaliojimus, ir, antra, jie priimami tiesiogiai prižiūrint valstybei. Be to, privačioms organizacijoms patikėtos papildomos ir parengiamosios funkcijos, palyginti su tomis, kurias vykdo priežiūros institucija, negali būti laikomos tiesioginiu ir konkrečiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnį.
Taigi, į šios nuostatos taikymo sritį nepatenka sertifikuotinų įmonių techninio ir finansinio pajėgumo, asmenų, kuriems išduoti sertifikatai, deklaracijų, pažymų ir dokumentų teisingumo ir turinio, taip pat to, ar vis dar tenkinamos su kandidato arba dalyvio asmenine padėtimi susijusios sąlygos, tikrinimas, nes, beje, tokio tikrinimo atlikimą tiesiogiai prižiūri valstybė ir jis skirtas viešiesiems pirkimams, vykdomiems perkančiųjų organizacijų, palengvinti, taigi jo tikslas – leisti šioms organizacijoms vykdyti joms pavestą užduotį tiksliai ir konkrečiai žinant techninius ir finansinius viešojo pirkimo dalyvių pajėgumus.
(žr. 51, 53, 54 punktus)
Toks nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatytas sertifikavimo organizacijų sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas, yra įsisteigimo laisvės apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį, tačiau toks reglamentavimas tinkamas šių paslaugų gavėjų apsaugos tikslui pasiekti. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas visų pirma į veiklos rūšių kategorijų, dėl kurių išduotas sertifikatas, skaičių, turi įvertinti, ar šis nacionalinis reglamentavimas neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
(žr. 69 punktą ir rezoliucinę dalį)
Byla C‑327/12
Ministero dello Sviluppo economico irAutorità per la vigilanza sui contratti pubblici di lavori, servizi e forniture
prieš
SOA Nazionale Costruttori – Organismo di Attestazione SpA
(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„SESV 101, 102 ir 106 straipsniai — Valstybės įmonės ir įmonės, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises — Įmonės, kurioms pavesta administruoti bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą — Sąvokos — Organizacijos, kurioms pavesta tikrinti, ar įmonės viešojo darbų pirkimo dalyvės įvykdė teisės aktuose nustatytas sąlygas, ir tai patvirtinti — SESV 49 straipsnis — Įsisteigimo laisvė — Apribojimas — Pateisinimas — Paslaugų gavėjų apsauga — Sertifikavimo paslaugų kokybė“
Santrauka – 2013 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas — Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai
(SESV 267 straipsnis)
Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Įmonė — Sąvoka — Pelno siekiančios įmonės, kurioms pavesta teikti sertifikavimo paslaugas — Įtraukimas — Sąlygos
(SESV 101, 102 ir 106 straipsniai)
Konkurencija — Sąjungos taisyklės — Valstybių narių pareigos — Nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatomas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas — Leistinumas — Sąlygos
(ESS 4 straipsnio 3 dalis; SESV 101, 102 ir 106 straipsniai)
Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare — Įtraukimas dėl potencialaus kitų valstybių narių įmonių suinteresuotumo vykdyti veiklą šioje valstybėje
(SESV 267 straipsnis)
Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare — Jurisdikcija atsižvelgiant į galimą Sąjungos teisės normos taikytinumą šiam ginčui dėl diskriminacijos pagal nacionalinę teisę draudimo
(SESV 267 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė — Nukrypti leidžiančios nuostatos — Į viešosios valdžios funkcijų vykdymą patenkanti veikla — Apimtis — Techninės apžiūros patvirtinimo veikla, kuria iš esmės tik konstatuojami techninės apžiūros rezultatai — Neįtraukimas — Sąlygos
(SESV 51 straipsnis)
Įsisteigimo laisvė — Apribojimai — Nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatomas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas — Bendruoju interesu grindžiami apribojimai — Paslaugų gavėjų apsauga — Leistinumas — Sąlygos — Tokio reglamentavimo proporcingumas — Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas
(SESV 49 straipsnis)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 20, 21 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 28–35 punktus)
SESV 101, 102 ir 106 straipsniai aiškintini kaip nedraudžiantys tokio nacionalinio reglamentavimo, kuriuo nustatytas sertifikavimo organizacijos statusą turinčių bendrovių sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas.
Viena vertus, reglamentavimas nepažeidžia SESV 101 arba 102 straipsnių, skaitomų kartu su ESS 4 straipsnio 3 dalimi, jei juo neįpareigojama ar neskatinama sudaryti SESV 101 straipsniui prieštaraujančių susitarimų ir nesustiprinamas tokių susitarimų poveikis ir jei valstybė narė nepanaikina paties nustatyto reglamentavimo valstybinio pobūdžio deleguodama privatiems subjektams atsakomybę už sprendimus dėl ekonominio pobūdžio intervencijos ir nesudaro palankių sąlygų piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Beje, kiek tai susiję su SESV 106 straipsniu, vien aplinkybė, kad su sertifikavimu susijusios užduotys pavestos visoms valstybės narės sertifikavimo organizacijoms ir tik joms, negali būti laikoma suteikiančia joms specialias ar išimtines teises, jei visoms sertifikavimo organizacijoms suteiktos vienodos teisės ir galios atitinkamoje sertifikavimo paslaugų rinkoje, jei tam tikroms šioje rinkoje veikiančioms įmonėms nesuteikiama jokio pranašumo, palyginti su kitomis tas pačias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, leidimų steigti naujas sertifikavimo organizacijas skaičius neribojamas ir jie gali būti išduoti bet kuriai nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas atitinkančiai organizacijai.
(žr. 38, 42, 44 punktus ir rezoliucinę dalį)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 47, 48 punktus)
Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 49 punktą)
SESV 51 straipsnyje įtvirtinta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik veiklai, kuri pati savaime yra tiesioginis ir konkretus dalyvavimas vykdant viešosios valdžios funkcijas.
Į šio leidimo nukrypti taikymo sritį nepatenka sprendimai patvirtinti techninę apžiūrą arba jos nepatvirtinti, kuriais iš esmės tik konstatuojami techninės apžiūros rezultatai, nes, pirma, jiems nebūdinga sprendimo priėmimo autonomija, kuri turima vykdant viešosios valdžios įgaliojimus, ir, antra, jie priimami tiesiogiai prižiūrint valstybei. Be to, privačioms organizacijoms patikėtos papildomos ir parengiamosios funkcijos, palyginti su tomis, kurias vykdo priežiūros institucija, negali būti laikomos tiesioginiu ir konkrečiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas, kaip tai suprantama pagal SESV 51 straipsnį.
Taigi, į šios nuostatos taikymo sritį nepatenka sertifikuotinų įmonių techninio ir finansinio pajėgumo, asmenų, kuriems išduoti sertifikatai, deklaracijų, pažymų ir dokumentų teisingumo ir turinio, taip pat to, ar vis dar tenkinamos su kandidato arba dalyvio asmenine padėtimi susijusios sąlygos, tikrinimas, nes, beje, tokio tikrinimo atlikimą tiesiogiai prižiūri valstybė ir jis skirtas viešiesiems pirkimams, vykdomiems perkančiųjų organizacijų, palengvinti, taigi jo tikslas – leisti šioms organizacijoms vykdyti joms pavestą užduotį tiksliai ir konkrečiai žinant techninius ir finansinius viešojo pirkimo dalyvių pajėgumus.
(žr. 51, 53, 54 punktus)
Toks nacionalinis reglamentavimas, kuriuo nustatytas sertifikavimo organizacijų sertifikavimo paslaugų, teikiamų viešojo pirkimo procedūrose norinčioms dalyvauti įmonėms, minimalių įkainių režimas, yra įsisteigimo laisvės apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį, tačiau toks reglamentavimas tinkamas šių paslaugų gavėjų apsaugos tikslui pasiekti. Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas visų pirma į veiklos rūšių kategorijų, dėl kurių išduotas sertifikatas, skaičių, turi įvertinti, ar šis nacionalinis reglamentavimas neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
(žr. 69 punktą ir rezoliucinę dalį)