Byla C‑291/12

Michael Schwarz

prieš

Stadt Bochum

(Verwaltungsgericht Gelsenkirchen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė — Biometrinis pasas — Pirštų atspaudai — Reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 — 1 straipsnio 2 dalis — Galiojimas — Teisinis pagrindas — Priėmimo procedūra — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai — Teisė į privataus gyvenimo gerbimą — Teisė į asmens duomenų apsaugą — Proporcingumas“

Santrauka – 2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Valstybių narių išorės sienų kirtimas — Bendros taisyklės dėl kontrolės standartų ir procedūrų — Valstybių narių išduoti pasai ir kelionės dokumentai — Reglamentas Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų — Teisinis pagrindas — Sąjungos teisės aktų leidėjo kompetencija — Trečiųjų šalių ir Sąjungos valstybių piliečių pasų apsauginių savybių nustatymas

   (EB 62 straipsnio 2 punkto a papunktis; Tarybos reglamentas Nr. 2252/2004)

2. Institucijų aktai — Rengimo procedūra — Konsultavimasis su Parlamentu — Nebuvimas — Aktas, kurį pakeitė pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą priimtas naujas aktas — Nereikšmingas motyvas

   (EB 62 straipsnio 2 punkto a papunktis ir 67 straipsnio 1 dalis)

3. Pagrindinės teisės — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — Privataus gyvenimo gerbimas — Asmens duomenų apsauga — Asmens duomenų sąvoka — Sąjungos piliečių pirštų atspaudų paėmimas ir jų išsaugojimas pasuose — Įtraukimas — Chartijos 7 ir 8 straipsniais pripažįstamų teisių apribojimai

   Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalis)

4. Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — Valstybių narių išorės sienų kirtimas — Bendros taisyklės dėl kontrolės standartų ir procedūrų — Valstybių narių išduoti pasai ir kelionės dokumentai — Reglamentas Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų — Sąjungos piliečių pirštų atspaudų paėmimas ir jų išsaugojimas pasuose — Privataus gyvenimo gerbimas — Asmens duomenų apsauga — Apribojimai — Sąlygos — Nebuvimas

   (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 3 dalis)

1.  Iš EB sutarties IV antraštinės dalies 62 straipsnio 2 punkto a papunkčio formuluotės ir juo siekto tikslo matyti, kad ši nuostata įgaliojo Tarybą reglamentuoti prie Europos Sąjungos išorės sienų vykdomų jas kertančių asmenų tapatybės patikrinimų eigą. Kadangi toks patikrinimas neatsiejamas nuo dokumentų, leidžiančių nustatyti šią tapatybę, pateikimo, EB 62 straipsnio 2 punkto a papunkčiu Tarybai suteikta teisė dėl tokių dokumentų ir visų pirma dėl pasų priimti norminius aktus.

   Dėl Sąjungos teisės aktų leidėjo kompetencijos šioje srityje reikia pažymėti, viena vertus, kad šis straipsnis, kuriame, išsamiau nedetalizuojant, minimi „asmenų“ tikrinimai, apima ne tik trečiųjų šalių, bet ir Sąjungos piliečius, taigi ir jų pasus.

   Kita vertus, Sąjungos piliečių pasų saugumo standartų suderinimas gali būti būtinas siekiant, kad juose įdiegtos saugumo priemonės būtų ne mažiau pažangios, nei numatytosios nustatant trečiųjų šalių piliečiams skirtų vizų ir leidimų gyventi tipines formas. Esant šioms aplinkybėms, Sąjungos teisės aktų leidėjas laikytinas turinčiu kompetenciją numatyti Sąjungos piliečių pasams ekvivalentiškus saugumo elementus, jei tokia kompetencija leidžia apsaugoti juos nuo klastojimo ar nesąžiningo naudojimo.

   (žr. 17–19 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 21, 22 punktus)

3.  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus gyvenimas. Pagal jos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Iš šių nuostatų, siejant jas vieną su kita, išplaukia, kad šias teises iš principo gali riboti bet koks trečiojo asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas. Pirštų atspaudai prie šių duomenų priskiriami todėl, kad jie objektyviai apima unikalią informaciją apie fizinius asmenis ir leidžia juos tiksliai identifikuoti. Kad įgyvendintų Reglamento Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų 1 straipsnio 2 dalį, nacionalinės institucijos turi paimti atitinkamų asmenų pirštų atspaudus ir juos išsaugoti į pasą įdiegtoje atmintinėje. Tokios priemonės laikytinos asmens duomenų tvarkymu ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą ribojimu.

   (žr. 24, 25, 27, 29, 30 punktus)

4.  Dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių, kurios nėra absoliučios prerogatyvos, ribojimo pateisinimo pirmiausia reikia priminti, kad apribojimas, kurį lemia pirštų atspaudų paėmimas ir saugojimas išduodant pasus, laikytinas numatytu įstatymo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, nes šios operacijos numatytos Reglamento Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų 1 straipsnio 2 dalyje. Be to, pasų apsauga nuo klastojimo ir nuo nesąžiningo, t. y. kitų nei teisėtas savininkas asmenų, naudojimo šioje nuostatoje numatyti siekiant, be kita ko, užkirsti kelią neteisėtam asmenų patekimui į Sąjungos teritoriją, o tai yra Sąjungos pripažintas bendrojo intereso tikslas.

   Be to, Reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalyje numatytas pirštų atspaudų paėmimas ir saugojimas yra tinkami šio reglamento tikslams pasiekti, taigi ir užkirsti kelią neteisėtam asmenų patekimui į Sąjungos teritoriją.

   Viena vertus, nors atspaudų metodo taikymas tapatybei tikrinti nėra visiškai patikimas, nes jis nevisiškai panaikina galimybę praleisti leidimo neturinčius asmenis, jis reikšmingai sumažina tokio praleidimo riziką, kuri būtų, jei šis metodas nebūtų naudojamas. Kita vertus, paso turėtojo pirštų atspaudų nesutaptis su į šį dokumentą integruotais duomenimis dar nereiškia automatinio atitinkamo asmens neįleidimo į Sąjungos teritoriją. Vienintelis tokios nesutapties padarinys bus išsamus patikrinimas, skirtas šio asmens tapatybei galutinai nustatyti.

   Galiausiai dėl tokio tvarkymo būtinybės Teisingumo Teismui nenurodyta priemonių, kurios galėtų pakankamai veiksmingai padėti pasiekti pasų apsaugos nuo nesąžiningo naudojimo tikslą ir kartu mažiau ribotų Chartijos 7 ir 8 straipsniais įtvirtintas teises nei pirštų atspaudų metodas. Reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalis nelemia tokio paimtų pirštų atspaudų tvarkymo, kuris viršytų tai, kas yra būtina minėtam tikslui pasiekti. Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog pirštų atspaudai gali būti naudojami tik paso autentiškumui ir jo turėtojo tapatybei patikrinti, o iš Reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalies matyti, kad šiuo reglamentu užtikrinama apsauga nuo rizikos, kad pirštų atspaudų duomenis nuskaitys netinkami asmenys, ir juo numatyta pirštų atspaudus saugoti tik pačiame pase, kurį turi tik jo savininkas.

   (žr. 33, 35–38, 42–45, 53, 54, 56, 57, 60 punktus)