Byla C‑275/12

Samantha Elrick

prieš

Bezirksregierung Köln

(Verwaltungsgericht Hannover prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Sąjungos pilietybė — SESV 20 ir 21 straipsniai — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi — Valstybės narės pilietis — Studijos kitoje valstybėje narėje — Parama mokslui ir studijoms — Sąlygos — Daugiau nei dvejus metus arba lygiai dvejus metus trunkančios studijos — Profesinės kvalifikacijos įgijimas“

Santrauka – 2013 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Sąjungos pilietybė — Sutarties nuostatos — Taikymo asmenų atžvilgiu sritis — Valstybės narės pilietis, studijuojantis kitoje valstybėje narėje — Įtraukimas — Poveikis — Naudojimasis su Europos Sąjungos piliečio statusu susijusiomis teisėmis

   (SESV 6 straipsnio e punktas, 20, 21 straipsniai ir 165 straipsnio 1 dalis)

2. Sąjungos pilietybė — Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje — Parama mokslui ir studijoms, kuri valstybių narių piliečiams suteikiama studijoms kitoje valstybėje narėje — Paramos studijoms kitoje valstybėje narėje suteikimas su sąlyga, kad studijos trunka bent dvejus metus — Galimas paramos suteikimas trumpiau nei dvejus metus trunkančioms studijoms paramą teikiančioje valstybėje narėje — Neleistinumas — Pateisinimas — Nebuvimas

   (SESV 20 ir 21 straipsniai)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 18–24 punktus)

2.  SESV 20 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias valstybės narės pilietei, kurios gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje narėje, parama studijoms kitoje valstybėje narėje suteikiama su sąlyga, kad studijos trunka bent dvejus metus, o jas užbaigus įgyjama profesinė kvalifikacija, lygiavertė tai, kurią būtų galima įgyti paramą suteikiančioje valstybėje esančiose profesinėse mokymo įstaigose, nors suinteresuotajam asmeniui parama būtų suteikta, atsižvelgiant į jo ypatingą situaciją, jeigu pastarojoje valstybėje jis pasirinktų studijas, lygiavertes toms, kurias norėjo pasirinkti kitoje valstybėje narėje, ir trunkančias trumpiau nei dvejus metus.

   Iš tikrųjų toks reglamentavimas yra ribojamas, kaip tai suprantama pagal SESV 21 straipsnį, atsižvelgiant į poveikį, kurį šios laisvės įgyvendinimas gali turėti teisei į paramą mokslui ir studijoms.

   Teisės norma, kuria gali būti apribota Sutartimi garantuojama pagrindinė laisvė, gali būti pateisinama Sąjungos teisės atžvilgiu, tik jeigu ji pagrįsta objektyviu bendrojo intereso pagrindu, nepriklausančiu nuo atitinkamų asmenų pilietybės, ir yra proporcinga nacionaline teise siekiamam teisėtam tikslui.

   Šiuo atžvilgiu dvejų metų trukmės reikalavimas visiškai nesusijęs su pasirinktų studijų lygiu ir todėl nesusijęs su tariamu minėto reglamentavimo tikslu. Iš tikrųjų toks trukmės reikalavimas yra netinkamas ir turi būti laikomas neproporcingu šiam tikslui pasiekti.

   (žr. 28–30, 32–34 punktus ir rezoliucinę dalį)