Sujungtos bylos C‑204/12–C‑208/12

Essent Belgium NV

prieš

Vlaamse Reguleringsinstantie voor de Elektriciteits- en Gasmarkt

(rechtbank van eerste aanleg te Brussel pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Regioninė rėmimo schema, pagal kurią išduodami perleidžiamieji žalieji sertifikatai, suteikiantys teisę eksploatuoti atitinkamame regione esančius elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminančius įrenginius — Elektros energijos tiekėjams nustatyta prievolė kiekvienais metais pateikti kompetentingai valdžios institucijai tam tikrą kvotą atitinkantį sertifikatų skaičių — Atsisakymas atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir valstybėse, EEE susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas — Administracinė bauda, taikoma nepateikus sertifikatų — Direktyva 2001/77/EB — 5 straipsnis — Laisvas prekių judėjimas — EB 28 straipsnis — EEE susitarimo 11 ir 13 straipsniai — Direktyva 2003/54/EB — 3 straipsnis“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Teismo procesas – Prašymas atnaujinti žodinį bylos nagrinėjimą – Atnaujinimo sąlygos

   (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinės teisės suderinamumo su Sąjungos teise nagrinėjimas – Neįtraukimas – Visų su Sąjungos teise susijusių išaiškinimų pateikimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Aplinka – Elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, skatinimas elektros energijos vidaus rinkoje – Direktyva 2001/77 – Nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią išduodami perleidžiamieji sertifikatai, atsižvelgiant į regiono teritorijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją – Elektros energijos tiekėjams nustatyta prievolė kiekvienais metais pateikti kompetentingai valdžios institucijai tam tikrą kvotą atitinkantį tokių sertifikatų skaičių, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda – Atsisakymas atsižvelgti į kitose Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas – Leistinumas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77 4 ir 5 straipsniai)

4. Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią išduodami perleidžiamieji sertifikatai, atsižvelgiant į regiono teritorijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją – Elektros energijos tiekėjams nustatyta prievolė kiekvienais metais pateikti kompetentingai valdžios institucijai tam tikrą kvotą atitinkantį tokių sertifikatų skaičių, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda – Atsisakymas atsižvelgti į kitose Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas – Neleistinumas – Pateisinimas – Sąlygos

   (EB 28 ir 30 straipsniai; EEE susitarimo 11 ir 13 straipsniai)

5. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Diskriminacija dėl nacionalinės priklausomybės – Draudimas – Nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią išduodami perleidžiamieji sertifikatai, atsižvelgiant į regiono teritorijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją – Elektros energijos tiekėjams nustatyta prievolė kiekvienais metais pateikti kompetentingai valdžios institucijai tam tikrą kvotą atitinkantį tokių sertifikatų skaičių, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda – Atsisakymas atsižvelgti į kitose Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas – Leistinumas

   (SESV 18 straipsnis; EEE susitarimo 4 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54 3 straipsnio 1 dalis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 47, 48 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 51 punktą)

3.  Direktyvos 2001/77 dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama tokia nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią kompetentinga regioninė reguliavimo institucija išduoda perleidžiamuosius sertifikatus, atsižvelgdama į atitinkamo regiono teritorijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, ir pagal kurią elektros energijos tiekėjai kiekvienais metais privalo pateikti minėtai institucijai tam tikrą tokių sertifikatų skaičių, atitinkantį dalį visos jų tiekiamos elektros energijos šiame regione, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda ir neleidžiama šios prievolės įvykdyti naudojant kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas.

   Iš tiesų 5 straipsnio tikslas yra užtikrinti, kad žaliosios elektros energijos kilmė galėtų būti patvirtinta kilmės garantija. Savo ruožtu nacionalinėms rėmimo schemoms, pagal kurias žaliosios elektros energijos gamintojai naudojasi tiesiogine arba netiesiogine pagalba ir pagal kurias gali būti naudojamasi žaliųjų sertifikatų mechanizmu, taikoma atskira minėtos direktyvos nuostata, t. y. jos 4 straipsnis. Tačiau niekas Direktyvos 2001/77 4 ir 5 straipsnių ar konstatuojamųjų dalių tekste nerodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino nustatyti ryšį tarp kilmės garantijų ir nacionalinių žaliosios elektros energijos gamybos rėmimo schemų. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė įpareigoti valstybes nares, pasirinkusias rėmimo schemą, pagal kurią naudojami žalieji sertifikatai, išplėsti jos teikiamą naudą žaliajai elektros energijai, pagamintai kitos valstybės narės teritorijoje.

   (žr. 59–61, 66, 69 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

4.  EB 28 ir 30 straipsnius ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 11 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiama tokia nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią kompetentinga regioninė reguliavimo institucija išduoda perleidžiamuosius sertifikatus, atsižvelgdama į atitinkamo regiono teritorijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros energiją, ir pagal kurią elektros energijos tiekėjai kiekvienais metais privalo pateikti minėtai institucijai tam tikrą tokių sertifikatų skaičių, atitinkantį dalį visos jų tiekiamos elektros energijos šiame regione, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda ir šiems tiekėjams neleidžiama šios prievolės įvykdyti naudojant kitose Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas, jeigu:

   —	įtvirtinti mechanizmai, užtikrinantys sukūrimą tikrosios sertifikatų rinkos, kurioje pasiūla ir paklausa galėtų atitikti viena kitą ir būtų pasiekta tam tikra pusiausvyra taip, kad suinteresuotieji tiekėjai galėtų joje sąžiningomis sąlygomis veiksmingai apsirūpinti sertifikatais;

   —

   administracinės baudos, kurią turi mokėti minėtos prievolės neįvykdę tiekėjai, dydis ir apskaičiavimo būdas nustatyti taip, kad neviršytų to, kas būtina, kad paskatintų gamintojus iš tikrųjų padidinti savo elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą ir tiekėjus, kuriems taikoma ši prievolė, iš tikrųjų įsigyti reikalaujamus sertifikatus, be kita ko, išvengiant pernelyg griežtų sankcijų taikymo atitinkamiems tiekėjams.

   Iš tiesų tokiais teisės aktais gali būti kliudoma elektros energijos, ypač žaliosios, importui iš kitų valstybių narių ir dėl to jie yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kuri iš principo nesuderinama su Sąjungos teisės įpareigojimais, išplaukiančiais iš EB 28 straipsnio. Tačiau tikslas skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą elektros energijos gamybai iš principo gali pateisinti galimas laisvo prekių judėjimo kliūtis. Be to, neatrodo, kad tik dėl paprasto rėmimo schemos naudojant žaliuosius sertifikatus taikymo tik žaliajai elektros energijai, pagamintai regiono teritorijoje, ir atsisakymo atsižvelgti į kilmės garantijas, susijusias su kitose valstybėse narėse pagaminta elektros energija, siekiant kvotos prievolės įvykdymo tikslų, gali būti pažeidžiamas proporcingumo principas.

   (žr. 88, 95, 103, 116 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Nediskriminavimo taisyklės, įtvirtintos atitinkamai SESV 18 straipsnyje, Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 straipsnyje ir Direktyvos 2003/54 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiama tokia nacionalinė rėmimo schema, pagal kurią kompetentinga regioninė reguliavimo institucija išduoda perleidžiamuosius sertifikatus, atsižvelgdama į atitinkamo regiono teritorijoje pagamintą žaliąją elektros energiją, ir pagal kurią elektros energijos tiekėjai kiekvienais metais privalo pateikti minėtai institucijai tam tikrą tokių sertifikatų skaičių, atitinkantį dalį visos jų tiekiamos elektros energijos šiame regione, o neįvykdžius šios prievolės jiems skiriama administracinė bauda ir minėtiems tiekėjams neleidžiama šios prievolės įvykdyti naudojant kitose Sąjungos valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalyse, išduotas kilmės garantijas.

   Iš tiesų minėta kvotos prievolė taikoma visiems elektros energijos tiekėjams, savo veiklą vykdantiems Flandrijos regione, nesvarbu, kokia jų nacionalinė priklausomybė. Be to, aplinkybė, kad minėti tiekėjai negali naudoti kilmės garantijų vietoj žaliųjų sertifikatų, susijusi su jais visais, nepaisant jų nacionalinės priklausomybės.

   (žr. 121, 130 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)