Byla C‑133/12 P

Stichting Woonlinie ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Socialinio būsto statybos bendrovėms suteiktos pagalbos schema — Sprendimas dėl suderinamumo — Nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimai laikytis Sąjungos teisės — SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumo sąlygos — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Teisė pareikšti ieškinį — Konkrečiai ir tiesiogiai susiję gavėjai — „Uždaro rato“ sąvoka“

Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

  1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas – Bendrojo Teismo pareiga išnagrinėti, ar egzistuoja reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą – Sąvoka – Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka – Įsipareigojimų įgyvendinimas nacionalinės teisės aktais – Neįtraukimas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka – Įmonės, kuri gali būti identifikuota ginčijamo sprendimo priėmimo momentu ir kuri priklauso uždaram ūkio subjektų ratui, pareikštas ieškinys – Priimtinumas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  4. Apeliacinis skundas – Pagrįstu pripažintas apeliacinis skundas – Apeliacinės instancijos teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės – Bylos stadija, kai galima priimti sprendimą – Nebuvimas – Apeliacinės instancijos teismo atliekama galutinė ieškinio priimtinumo kontrolė

    (Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnis)

  5. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka – Procedūra pagal Reglamento Nr. 659/1999 19 straipsnio 1 dalį – Į nacionalinę teisę perkeltos priemonės – Esama pagalbos schema besinaudojančios įmonės pareikštas ieškinys – Priimtinumas

    (SESV 108 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 19 straipsnio 1 dalis)

  6. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Esama valstybės pagalba besinaudojančios įmonės ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo ši pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka su sąlyga, kad taikomos tam tikros veiksmingos priemonės – Sąlygos – Ieškinys, galintis suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai – Priimtinumas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  1.  Kadangi kriterijus, pagal kurį SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintos priimtinumo sąlygos taikomos fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl sprendimo, kuris nėra jam skirtas, priimtinumui, yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, kurį Sąjungos teismai turi bet kuriuo metu netgi savo iniciatyva nagrinėti, Bendrasis Teismas negali išnagrinėti tik konkrečios apeliantų sąsajos sąlygos, kad jų ieškinį pripažintų nepriimtinu pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą sakinio dalį. Jis taip pat turi išanalizuoti šio ieškinio priimtinumą pagal kitas ne tokias griežtas to paties SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje nustatytas sąlygas, kurios gali būti nagrinėjamos neatsižvelgiant į konstatavimą, kad nėra konkrečios sąsajos.

    Jeigu Bendrasis Teismas neatlieka tokios analizės, jis padaro teisės klaidą. Tačiau tokia klaida nereikšminga, jei paaiškėja, jog apeliantų ieškinys neatitinka priimtinumo reikalavimų, išdėstytų SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje.

    (žr. 32–35 punktus)

  2.  Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, kurį pareiškė fizinis arba juridinis asmuo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, ir norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia priimti įgyvendinimo priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, pozicija. Be to, siekiant patikrinti, ar dėl ginčijamo teisės akto turi būti priimtos įgyvendinimo priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką.

    Ieškinys neatitinka priimtinumo reikalavimų, išdėstytų SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje, jeigu jis pareikštas dėl sprendimo, kuriuo Komisija patvirtina esamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka po to, kai valstybės narės valdžios institucijos prisiėmė įsipareigojimus pakeisti pagalbos schemą, kuria naudojosi apeliantai, ir jeigu šiame sprendime neapibrėžtos ypatingos ir konkrečios šių įsipareigojimų taikymo pasekmės apeliantų veiklai.

    (žr. 37–41 punktus)

  3.  Tretieji asmenys gali būti konkrečiai susiję su kitam asmeniui skirtu sprendimu tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančių konkrečių aplinkybių ir taip individualizuoja juos taip pat, kaip ir adresatą.

    Šiuo atveju paprasčiausia galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad tam tikra priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamame akte apibrėžtą objektyvią teisinę ar faktinę situaciją. Vis dėlto, jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų ratą. Būtent taip gali būti tuomet, kai sprendimu pakeičiamos iki jį priimant asmens įgytos teisės.

    (žr. 44–46, 49 punktus)

  4.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis teismas Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti. Jeigu Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo dėl Bendrajam Teismui pateikto ieškinio esmės, jis gali priimti galutinį sprendimą dėl to ieškinio priimtinumo, jei turi reikiamos informacijos, kad galėtų tą padaryti.

    (žr. 52, 53 punktus)

  5.  Nagrinėjant fizinių arba juridinių asmenų pareikštą ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą sakinio dalį ieškovai turi būti ne tik konkrečiai, bet ir tiesiogiai susiję su siekiamu panaikinti teisės aktu, t. y. tas teisės aktas turi daryti tiesioginę įtaką šių šalių teisinei padėčiai, o tą teisės aktą įgyvendinančioms valdžios institucijoms nesuteikti jokios diskrecijos, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir kyla tik iš Sąjungos teisės, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

    Vykdant procedūrą pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 93 straipsnio taikymo taisykles, 19 straipsnio 1 dalį būtent dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo įtvirtinami valstybės narės pasiūlymai, tie pasiūlymai dėl veiksmingų priemonių tampa privalomi. Aplinkybė, kad tame sprendime įtvirtinti pakeitimai yra perkelti į nacionalinės teisės aktus, nesuteikia galimybės paneigti šio teiginio, nes nacionalinės valdžios institucijos neturi diskrecijos įgyvendindamos šį sprendimą. Todėl šis sprendimas daro tiesioginį poveikį šios pagalbos gavėjų teisinei padėčiai.

    (žr. 55, 59–61 punktus)

  6.  Jeigu dėl esamos pagalbos schemos pakeitimų, kurie buvo būtini įgyvendinant Sąjungos teisę, tos pagalbos gavėjo veiklos sąlygos yra ne tokios palankios kaip anksčiau, sprendimo, kuriuo padaryti šie pakeitimai, panaikinimas reikštų, kad paliekamos galioti ankstesnės palankesnės taisyklės. Todėl šis pagalbos gavėjas turi teisėtą interesą, kad toks sprendimas būtų panaikintas.

    (žr. 56, 57 punktus)


Byla C‑133/12 P

Stichting Woonlinie ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Socialinio būsto statybos bendrovėms suteiktos pagalbos schema — Sprendimas dėl suderinamumo — Nacionalinių valdžios institucijų įsipareigojimai laikytis Sąjungos teisės — SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumo sąlygos — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Teisė pareikšti ieškinį — Konkrečiai ir tiesiogiai susiję gavėjai — „Uždaro rato“ sąvoka“

Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

  1. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas — Bendrojo Teismo pareiga išnagrinėti, ar egzistuoja reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  2. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą — Sąvoka — Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka — Įsipareigojimų įgyvendinimas nacionalinės teisės aktais — Neįtraukimas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  3. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka — Įmonės, kuri gali būti identifikuota ginčijamo sprendimo priėmimo momentu ir kuri priklauso uždaram ūkio subjektų ratui, pareikštas ieškinys — Priimtinumas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  4. Apeliacinis skundas — Pagrįstu pripažintas apeliacinis skundas — Apeliacinės instancijos teismo atliekamas ginčo nagrinėjimas iš esmės — Bylos stadija, kai galima priimti sprendimą — Nebuvimas — Apeliacinės instancijos teismo atliekama galutinė ieškinio priimtinumo kontrolė

    (Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnis)

  5. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Tiesioginė sąsaja — Komisijos sprendimas, kuriuo esamos pagalbos schemos dėl socialinio būsto statybos bendrovių bendrojo finansavimo sistemos pakeitimai pripažįstami suderinamais su vidaus rinka — Procedūra pagal Reglamento Nr. 659/1999 19 straipsnio 1 dalį — Į nacionalinę teisę perkeltos priemonės — Esama pagalbos schema besinaudojančios įmonės pareikštas ieškinys — Priimtinumas

    (SESV 108 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 19 straipsnio 1 dalis)

  6. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai ar juridiniai asmenys — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Esama valstybės pagalba besinaudojančios įmonės ieškinys dėl Komisijos sprendimo, kuriuo ši pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka su sąlyga, kad taikomos tam tikros veiksmingos priemonės — Sąlygos — Ieškinys, galintis suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai — Priimtinumas

    (SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)

  1.  Kadangi kriterijus, pagal kurį SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintos priimtinumo sąlygos taikomos fizinio ar juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl sprendimo, kuris nėra jam skirtas, priimtinumui, yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, kurį Sąjungos teismai turi bet kuriuo metu netgi savo iniciatyva nagrinėti, Bendrasis Teismas negali išnagrinėti tik konkrečios apeliantų sąsajos sąlygos, kad jų ieškinį pripažintų nepriimtinu pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą sakinio dalį. Jis taip pat turi išanalizuoti šio ieškinio priimtinumą pagal kitas ne tokias griežtas to paties SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje nustatytas sąlygas, kurios gali būti nagrinėjamos neatsižvelgiant į konstatavimą, kad nėra konkrečios sąsajos.

    Jeigu Bendrasis Teismas neatlieka tokios analizės, jis padaro teisės klaidą. Tačiau tokia klaida nereikšminga, jei paaiškėja, jog apeliantų ieškinys neatitinka priimtinumo reikalavimų, išdėstytų SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje.

    (žr. 32–35 punktus)

  2.  Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, kurį pareiškė fizinis arba juridinis asmuo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečią sakinio dalį, ir norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia priimti įgyvendinimo priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, pozicija. Be to, siekiant patikrinti, ar dėl ginčijamo teisės akto turi būti priimtos įgyvendinimo priemonės, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką.

    Ieškinys neatitinka priimtinumo reikalavimų, išdėstytų SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečioje sakinio dalyje, jeigu jis pareikštas dėl sprendimo, kuriuo Komisija patvirtina esamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka po to, kai valstybės narės valdžios institucijos prisiėmė įsipareigojimus pakeisti pagalbos schemą, kuria naudojosi apeliantai, ir jeigu šiame sprendime neapibrėžtos ypatingos ir konkrečios šių įsipareigojimų taikymo pasekmės apeliantų veiklai.

    (žr. 37–41 punktus)

  3.  Tretieji asmenys gali būti konkrečiai susiję su kitam asmeniui skirtu sprendimu tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančių konkrečių aplinkybių ir taip individualizuoja juos taip pat, kaip ir adresatą.

    Šiuo atveju paprasčiausia galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad tam tikra priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, nes ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamame akte apibrėžtą objektyvią teisinę ar faktinę situaciją. Vis dėlto, jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų ratą. Būtent taip gali būti tuomet, kai sprendimu pakeičiamos iki jį priimant asmens įgytos teisės.

    (žr. 44–46, 49 punktus)

  4.  Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis teismas Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti. Jeigu Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo dėl Bendrajam Teismui pateikto ieškinio esmės, jis gali priimti galutinį sprendimą dėl to ieškinio priimtinumo, jei turi reikiamos informacijos, kad galėtų tą padaryti.

    (žr. 52, 53 punktus)

  5.  Nagrinėjant fizinių arba juridinių asmenų pareikštą ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos antrą sakinio dalį ieškovai turi būti ne tik konkrečiai, bet ir tiesiogiai susiję su siekiamu panaikinti teisės aktu, t. y. tas teisės aktas turi daryti tiesioginę įtaką šių šalių teisinei padėčiai, o tą teisės aktą įgyvendinančioms valdžios institucijoms nesuteikti jokios diskrecijos, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir kyla tik iš Sąjungos teisės, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

    Vykdant procedūrą pagal Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 93 straipsnio taikymo taisykles, 19 straipsnio 1 dalį būtent dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo įtvirtinami valstybės narės pasiūlymai, tie pasiūlymai dėl veiksmingų priemonių tampa privalomi. Aplinkybė, kad tame sprendime įtvirtinti pakeitimai yra perkelti į nacionalinės teisės aktus, nesuteikia galimybės paneigti šio teiginio, nes nacionalinės valdžios institucijos neturi diskrecijos įgyvendindamos šį sprendimą. Todėl šis sprendimas daro tiesioginį poveikį šios pagalbos gavėjų teisinei padėčiai.

    (žr. 55, 59–61 punktus)

  6.  Jeigu dėl esamos pagalbos schemos pakeitimų, kurie buvo būtini įgyvendinant Sąjungos teisę, tos pagalbos gavėjo veiklos sąlygos yra ne tokios palankios kaip anksčiau, sprendimo, kuriuo padaryti šie pakeitimai, panaikinimas reikštų, kad paliekamos galioti ankstesnės palankesnės taisyklės. Todėl šis pagalbos gavėjas turi teisėtą interesą, kad toks sprendimas būtų panaikintas.

    (žr. 56, 57 punktus)